BITININKAS

Bitės dėl specifinio jų teikiamo produkto -medaus ir vaško – žmonėms rūpėjo jau pirmykštėje bendruomenėje. Lietuvių mitologijoje jos vadinamos šventais Dievo vabalėliais, o jų naikinimas laikomas nuodėme ir už tai net baudžiama. Tikėta, kad bitės pačios pasirenka šeimininką, todėl tapdavo senojo bitininko ir sodybos, kurioje spiečius susimetė, bendru turtu, o savininkai – bičiuliais. Taip prasidėjo graži žmogaus ir bitės draugystė, padovanojusi dar vieną taurų žodį – bičiulis.
Nebuvo abejingas bičių pasaulio žavesiui J.Bramsas ir kiti kompozitoriai, įamžinę bitę ir liepos žiedo idilę. Ne vienas garsus poetas žavėjosi šalia mūsų egzistuojančiu ir taip mažai pažįstamu, bet tobulu bičių pasauliu.
Šiuo metu požiūris j bites žymiai platesnis. Populiarūs įvairūs bičių produktai, jos – entomofilinių žemės ūkio augalų žiedų apdulkintojos. Be bičių neapsieina ir mokslas, jos – gamtos užterštumo indiatorės.
Bičių auginimas – daugelio įvairiausių profesijų žmonių labai mėgiamas užsiėmimas, kuriam reikalingos žinios.
Bičių gyvenimas – nuostabus. Priėję prie avilio Jūs atsidursit visiškai kitame pasaulyje, griežtai ir tikslingai sutvarkytam, žmogaus protui kartais sunkiai suvokiamam. Čia visada atrasite kažką naujo, nematyto. Vien tik stebėdami bičių darbą pajusit ramybę ir harmoniją (aišku, jei bitę pamačius, Jums plaukai piestu nestoja).
Šiuo metu Lietuvos bitininkystė dar vis pereinamoj stadijoj. Yra daug didesnių ar mažesnių megėjiškų bitynų, duodančių savininkams papildomas pajamas, yra netgi labai didelių bitynų, dirbančių megėjiškais metodais ir dar vis išlaikančių savo savininkus. Bet jau yra ir tikrai profesionalių komercinių bitynų, naudojančių naujausias technologijas, taikančių praktikoj naujausius mokslo atradimus ir taip sugebančių prisitaikyti prie rinkos pokyčių. O rinka nepaiso nei mūsų norų, nei nuomonės, nei lūkesčių, todėl privalai arba prisitaikyt, arba pasitraukt, kad ir kaip būtų gaila.
Taip pat jau yra tikrai mėgėjiškų bitynų, kurių savininkams bitininkavimas yra hobis, o ne papildomų pajamų šaltinis. Netgi atvirkščiai – tai tik papildomos išlaidos. Bet tai dažniausiai pasiturintys žmonės, galinys sau leisti susikurti 3 -5 šeimų bitynus, kuriuose galėtų pailsėti po nuolatinės įtampos, streso ir skubėjimo kupinų dienų. Jie dažniausiai pradeda kurti bitynus nuo meilės bitėms, paskui ieško žinių, perka gerą inventorių, t.y. daro tai, kas visiškai nesusiję su tiesioginiu darbu ar pajamų šaltiniu. Psichologai pasakytų, kad žmonės taip saugosi nuo “smegenų perkaitimo”, siekia išlaikyti psichologinę pusiausvyrą. Na, bet ir kaip ten būtų iš tikrųjų, smagu, kad žmonės pasirenka bitininkystę kaip laisvalaikio praleidimo formą.
Bičių produktai – nepamainomas “kuras” organizmui, nė vienas gyvis Žemėje jų neatsisako. Meduje, duonelėj, pienelyje yra visos organizmui reikalingos medžiagos, bičių nuodai ir pikis (propolis) – nuostabios vaistinės medžiagos, vaškas irgi plačiai naudojamas. Todėl bitininkystė ne tik įdomus, bet ir labai naudingas sveikatai užsiėmimas.
Registruoti nariai gali laisvai talpinti straipsnius be administratoriaus įsikišimo, komentuoti leidžiama visiems.