
6 psl. 7 psl.
VAROZĖS KONTROLĖ 2016 metais VAROZĖS KONTROLĖ 2016 metais
kių viduriavimo požymių, būdingų įprastai nozemozei, tiesiog palieka avilį aktyvaus
sezono metu ir nebegrįžta. Taip, šios rūšies nozemos sporų mūsų šalies bičių šeimose
yra, bet pastarųjų metų mokslininkų (E. Forsgren , I. Fries, 2014 ) teigimu Šiaurės bei
Rytų Europos klimatas šios rūšies sporoms yra per šaltas tokiam jų gyvybingumui, jog
galėtų sukelti šios ligos epidemiją. Gali būti, kad šios sporos kaip ligos sukėlėjas prisi-
deda jau prie nusilpusio dėl kitų priežasčių bitės organizmo žūties.
Ar vienu ar kitu atveju bitininkui netekus bičių, be abejo, tai skaudus moralinis ir
materialinis smūgis. Žuvimo priežastis dažniausiai tampa įvairiomis spėlionėmis. Kalti-
nama kažkur ir kažkada laukų ar miškų purškimas chemikalais, vasaros gale mažo kie-
kio naujų bičių prisiauginimas, vapsvų ar svetimų bičių atakos, prasta vaistų kokybė,
blogas cukrus ir t.t. Visa tai nėra esminiai dalykai, o pradinė ir pagrindinė priežastis yra
bitininko nesugebėjimas kontroliuoti varozės situacijos.
KODĖL KASMET ERKES NAIKINANT ŽUVIMŲ VIS TIEK
NEPAVYKSTA IŠVENGTI?
Pirmiausiai bičių šeimos žūdavo ir žūsta ne vien dėl varroa erkių, bet ir kitų priežas-
čių – per didelės drėgmės žiemos lizde, šeimos susilpnėjimo dar vasarą dėl kurios tai
perų ligos, motinos netekimo ir t.t. Tačiau jei tai įvyksta dėl erkių kaltės, tai šią kaltę
turėtų prisiimti bityno šeimininkas, nes būtent jis padarė kažką ne taip naikinant šiuos
parazitus ir tuo pačiu padėdamas bičių šeimoms išgyventi. Būdingiausia klaida yra tai,
kad nekaitaliojama arba retai kaitaliojama naikinimo priemonės veikliųjų medžiagų
atžvilgiu. 2015 metais esu pateikęs porą lentelių būtent šiuo klausimu ir kadangi tai
sulaukė bitininkų susidomėjimo, jas pakartoju ir šiemet.
Lentelė Nr.1, kurioje sudariau įvairias erkių (ne)naikinimo situacijas remdamasis il-
gamečiais stebėjimais:
Situacijos
variantas
Panaudotos
priemonės
Per kiek metų maždaug
šeimą gali ištikti žūtis
dėl susidariusio kritinio
erkių kiekio
Komentaras
1 2 3 4
I Jokių Per 2 – 3 metus
Tai liečia bitininkus, kurie varozės negydo, nes erkių ant
bičių nemato ir galvoja, kad tokios problemos nėra. Jie
bitininkauja „nuo spiečiaus iki spiečiaus“ t.y. taip vadina-
ma medžioklinė bitininkystė. Šeimos išgyvenimo trukmė
paprastai priklauso nuo to su kokiu erkių kiekiu pas juos
tas spiečius atskrenda. Šeimos žuvimas paprastai paaiški-
namas, kad blogas cukrus ar, kad šeima žiemą sušalo.
II
Tik biologinės
(traninių perų
šalinimas, porė-
mio laikymas
per sezoną,
eterinių žolių
naudojimas)
Per 4 – 5 metus
Be abejo, tai ekologiškas, nansiškai nebrangus būdas tik
reikalaujantis nemažai laiko, tačiau jo efektyvumas nėra
aukštas. Neigiama tai, kad dažnas „landžiojimas“ į lizdą su-
kelia stresus bitėms, o tai nėra į naudą jų imuninės sistemos
stiprumui. Virusinėms ligoms plisti didžiausia pagalba po
erkių būtent ir yra stresas
Situacijos
variantas
Panaudotos
priemonės
Per kiek metų maždaug
šeimą gali ištikti žūtis
dėl susidariusio kritinio
erkių kiekio
Komentaras
1 2 3 4
III
Tik juostelės
(ankstyvas
naikinimo
būdas)
Per 6 – 8 metus
Juostelių panaudojimas Lietuvoje yra pati populiariausia
erkių naikinimo priemonė.
Buvo laikai, kai jų pilnai užteko, tereikėjo tik nepagailėti pi-
nigų joms įsigyti ir nepatingėti panaudoti. Deja, per daug
metų naudojimo laikotarpį susidarė dalies erkių atsparumas
ir nelabai yra skirtumas ar tai juostelės veiklioji medžiaga
umetrinas, akrinatrinas ar iuvalinatas. Erkė, įgavusi atspa-
rumą, tai perduoda ir sekančios kartoms. Taigi dėl to naikini-
mo efektyvumas krenta, o erkių kiekis metai iš metų didėja.
IV
Tik rūgščių
(skruzdžių ir
rūgštynių) ar
timolo pagrin-
du
Per 5 – 8 metus, priklauso-
mai nuo kiek kartų metų
bėgyje panaudojama
Tai taip vadinama „švelnioji“ chemija, kurios likučiai vaške ne-
turi jokios neigiamos įtakos ateičiai. Netinkamas ar dažnes-
nis panaudojimas gali turėti gerokai neigiamos įtakos pačių
bičių sveikatai. Bendrą naikinimo efektyvumą sunku pasiekti
didesnį nei 80%, nebent rizikuojama pačių bičių sveikata, o
tai bitininkavimo galutiniam rezultatui nėra naudinga. Išim-
tis gali būti MAQS preparatas, nes kaip parodė 2015 metų jo
naudojimo rezultatai, efektyvumas siekia iki 95%..
V
Tik amitrazės
preparatai
(vėlyvas naikin-
imo būdas)
Per 8 – 9 metus
Tai „sunkioji“ chemija, kuri efektyviai naikina erkes, tačiau
būtina laikytis visų saugumo priemonių paties bitininko
atžvilgiu jos naudojimo metu. Galimas erkių atsparumo
susidarymas šiai veikliajai medžiagai, ypač kai naudojama
tirpalo pavidalu, Efektyvumas aukštas, bet tais atvejais, jei
pavyksta tinkamai išpildyti visas panaudojimo sąlygas.
VI
Kombinuotas
(dvigubas) nai-
kinimo būdas
t.y. vėlyvas ir
ankstyvas
Per 10 ir daugiau metų
Kaitaliojant naikinimo priemones, derinant jų panaudoji-
mo būdus, galima padėti bičių šeimai ilgai išgyventi kartu
su erkėmis. Jeigu ir vis tiek bičių šeimoje atsiranda pražū-
tingas erkių kiekis, tai pagrinde dėl kokių tai bitininko tech-
ninių klaidų naikinant erkes, įvykusių vienais ar kitais šio
išgyvenimo laikotarpio metais.
Šią lentelę pateikiau norėdamas vaizdžiau įrodyti, kad dabartiniu metu yra labai
aktualu ne tik, kad panaudoti naikinimo priemones, bet būtina pamastyti kokias ir
kada. Svarbus faktorius yra ir tai, kad reikia įvertinti ar tikrai sėkmingai jas pavyko pa-
naudoti atsižvelgiant į visas tas sąlygas, kurios yra nurodytos kartu su priemonėmis
pateikiama instrukcija. Apie konkrečių erkių naikinimo priemonių stipriąsias ir silpną-
sias puses yra pateikta toliau.
Kad geriau suprasti tokį procesą, kaip dėl ne per didelio naikinimo efektyvumo
kaupiasi erkių kiekis bičių šeimoje, pateikiu lentelę aritmetine forma.
Pradiniai duomenys bei koecientai:
Atskaitos tašku paimkime naujai sudarytą šeimą su atvirais perais ar spiečių, iškart
apdorotą BeeVital ar oksalo rūgšties tirpalu ir dėl to paprastai ten būna nedaug
erkių (tarkim apie 300 vasaros gale)
Tų pačių naikinimo priemonių veiksmingumas dėl ilgalaikio kasmetinio naudoji-
mo gali svyruoti tarp 70 – 90%, tad paimkim vidurkį - 80%
Šeimos žiemojimo (kai nebūna perų) laikotarpiu joje esančių erkių kiekis natūraliai
sumažėja apie 30%*