BITININKAI LANKĖSI ŠVEDIJOJE

Šių metų kovo mėnesio pradžioje keletas Pakruojo bitininkų, vadovaujami draugijos pirmininko Arvydo Kompausko buvo išvykę į Švediją, kur susipažino su šios šalies bitininkyste. Šio straipsnio autoriui išvykoje teko vertėjo pareigos. Prieš pradedant pasakojimą apie įspūdžius, būtina keletą žodžių tarti apie išvykos organizatorių, Švedijos pilietį Larsą Nolberger. Šis 68-ių metų vyras jau keliolika savo gyvenimo metų yra pašventęs labdaringai veiklai. Pirmą kartą į Pakruojį, tuo pačiu į ir Lietuvą, atvykęs 1993-iais metais nuo šiol yra labai dažnas ir laukiamas svečias šiame mieste. Gyvendamas maždaug tokio pat dydžio kaip Pakruojis Švedijos pietinės dalies mieste Mariestade, jis sugebėjo įtikinti savo žemiečius aukoti namų apyvokos daiktus, rūbus, buitinę techniką kaip labdarą lietuviams ir kasmet į Pakruojį išsiunčia apie porą šimtų tonų šios labdaros. Ne gana to, jo erdviame name laikas nuo laiko įsikuria įvairių specialybių delegacijos iš Pakruojo krašto. Atvykusioms delegacijoms jis iš anksto paruošia vizito programą, susijusia su tam tikra profesine veikla. Programa sudaroma siekiant supažindinti su tos srities veiklos pasiekimais Švedijoje, užmegzti kontaktus ir taip pat parodyti švedų kraštą. Apie tai, kad lietuviai labai dėkingi Larsui, byloja jo namuose esantys daugybė padėkos raštų bei suvenyrų iš Lietuvos, o garbingiausioje vietoje teko matyti pažymėjimą apie Pakruojo miesto garbės piliečio vardo suteikimą bei popiežiaus Pauliaus II padėką už labdaringą veiklą. Manau, kad Pakruojo bičiuliams ypač pasisekė - Larsas Nolberger yra pats bitininkas mėgėjas ir tuo pačiu vietinės bitininkų organizacijos vadovas. Kaip teko įsitikinti, ši jo vadovaujama organizacija viena iš veikliausių savo šalyje. Pirmąją vizito dieną apsilankėme kaimiškoje Mantorpo vietovėje, maždaug 200 km nuo sostinės Stokholmo. Čia įsikūręs vienintelis šalyje medaus supirkimo, apdorojimo ir pakavimo centras ir po tuo pačiu stogu Švedijos bitininkų asociacijos būstinė. Beveik visos centro akcijos priklauso bitininkų asociacijai bei šalies ūkininkų sąjungai. Buvome nustebinti parodytu dėmesiu - mus, rajono draugijos bitininkus, priėmė net trys vadovaujantys asociacijos bei centro darbuotojai, kurie labai išsamiai papasakojo apie šalies bitininkų bei medaus centro veiklą. Švedijoje skaičiuojama apie 10,5 tūkstančio bitininkų, kurie laiko apie 110 tūkstančių bičių šeimų. Asociacijai priklauso apie 80 - 90 % visų šalies bitininkų, jos veikla nukreipta bitininkystės propagavimo, techninio mokymo ir ypač medaus reklamos kryptimis. Turėdama kelis etatinius darbuotojus, ši organizacija rengia ir įgyvendina įvairius projektus, susijusius su bitininkyste. Buvo pabrėžta, kad ypač sėkmingai pastaraisiais metais įgyvendinta bendri projektai, kooperuojantis su Švedijos ūkininkų sąjunga. Kaip visiškai naują mums dalyką teko išgirsti informaciją apie asociacijos įgyvendinamą projektą - turistų supažindinimą su bitininkyste. Įvairiose šalies labiausiai turistų lankomose vietose vietinės bitininkų draugijos įrengia parodomuosius namelius su aviliu, kuriuose pro stiklą galima stebėti bičių šeimos gyvenimą, o ant namelio sienų iškabinama informacija apie bičių naudą žmogui ir gamtai. Taip pat noriu plačiau papasakoti apie medaus gamybą bei realizaciją, nes pastaruosius pora metų, esant geriems derliams, tai ypač aktualu Lietuvos bitininkams. Buvo keistoka girdėti, kad švedų bitininkai savo šalies poreikiams, net ir esant geram medunešiui, tepagamina apie pusę reikalingo kiekio medaus (mano žiniomis kaimyninėse valstybėse Norvegijoje bei Suomijoje taip nėra). Kita pusė reikalingo medaus kiekio yra importuojama. Koks bebūtų importuojamas medus, jo kaina apie 1,3 euro t.y. 2,5 mažesnė, nei centras superka vietinį medų. Reikia pasakyti, kad švedai, kaip ir kitų šalių bitininkai, didmeninėmis kainomis (30 kronų už kilogramą) parduoda savo derlių tik tuomet, kai neturi galimybių realizuoti patys pirkėjams, tuo pačiu gaudami 2 - 2,5 karto didesnę kainą. Švediško medaus vienam statistiniam šalies gyventojui tenka apie 300 gramų, kita tiek pat bet už 2,5 karto mažesnę kainą sudaro importinis medus. Gal tai ir būtų atsakymas Lietuvos bitininkams kodėl po sėkmingo sezono sunku geromis kainomis parduoti visą medų - tai daliai medaus, kuri naudojama kaip vaistas, pinigų nepagailima, bet jau perkant kaip maisto priedą, kaina tampa aktualus dalykas. Apsilankėme medaus centre gana įdomiu momentu - nesenai populiarioje Švedijos televizijos laidoje apie maisto gaminimą namų virtuvėje buvo „atrasta“, kad įvairių gaminių padažams labai tinka medus ir centro darbuotojai greitai susiorientavo, pradėdami gaminti skystą medų (šiaip Skandinavijoje tradicinis yra kreminės konsistencijos) su įvairiais prieskoniniais priedais. Taip kad mes buvome pirmieji, degustavę šį naują produktą. Didžiulį įspūdį paliko pats medaus centras. Nors jame dirba tik 12 darbuotojų, per parą čia galima supakuoti iki 18 tonų medaus. Didžioji dalis gamybos procesų automatizuota. Straipsnio autoriui per paskutinį dešimtmetį teko lankytis daugelyje Europos panašių gamybos įmonių, tačiau tokio aukšto lygio automatizaciją teko pamatyti tik čia. Antrąją vizito dieną vykome į šalies pajūrį, Tjorno salą, pas bitininkus Sonja Gustafsson ir Tore Olsson. Abu jie yra organizuotos bitininkų veiklos tame šalies regione aktyvistai bei bičių ligų visuomeniniai inspektoriai - konsultantai. Iš viso šalyje yra 18 tokių instruktorių. Čia mes susipažinome su bitininkystės specifika (pagrindinis medunešis yra iš viržių) ir išklausėme paskaitą apie varozės gydymą biologinėmis priemonėmis (traninių perų pašalinimą) bei gydymą pieno, skruzdžių bei rūgštynių rūgštimis. Šie gydymo būdai siūlomi bitininkams kaip alternatyva gydymui Apistanu. Trečiąją dieną apsilankėme pas bitininką Bosse Buder, gyvenantį ne per toli nuo Mariestado. Manau, kad čia pamatėme tai, kas yra galvosūkis Lietuvos ir kitų naujų ES valstybių bitininkams - kaip įsirengti medaus sukimo - pakavimo patalpas. Maždaug 60 m² ploto pastate šis bitininkas savo jėgomis įsirengė idealias ir atitinkančias maisto tvarkymo reikalavimus patalpas. Apie tai byloja ir ant sienos kabantis atitinkamos tarnybos išduotas pažymėjimas. Paskutinė apsilankymo diena buvo skirta susipažinti su Mariestado bitininkų draugijos veikla. Draugija, kurioje 53 nariai, miesto pakraštyje turi savo pastatą, dydžiu panašų į sodo namelį, o šalia įkurtas nedidelis draugijos bitynas. Čia nuo balandžio ik spalio mėnesio kiekvieną trečiadienį renkasi ir draugijos nariai ir tie kurie dar tik susidomėjo bitėmis. Tokių susitikimu metu vyksta praktiniai darbai, diskusijos ar tiesiog susitinka bičiuliai. Draugijos veikloje didelis dėmesys skiriamas mokymui ir kasmet bitininkystės kursą išklauso 11 - 17 pradedančiųjų ne tik iš tos draugijos teritorijos bet būna atvykusių ir iš toliau. Tokią veiklą numatoma stiprinti, tam pastatant apie 85 m² ploto kapitalinį pastatą. Lėšas statybai numatoma sukaupti įgyvendinant įvairius projektus. Įdomu buvo išgirsti kaip draugija stengiasi padėti savo nariams (pagrinde bitininkams mėgėjams) realizuoti medų. Kadangi šalia prateka įžymus ir turistų lankomas Švedijos kanalas, bitininkai pasiekė, kad jų medus su kanalo atvaizdu ant etiketės būtų įtrauktas į oficialių kanalo suvenyrų sąrašą ir realizuojamas visose šalia esančiose turizmo atributikos pardavimo vietose. Bičiuliai iš Švedijos neslėpė, kad jiems yra kas pasimokyti ir iš mūsų - kitų bičių produktų (žiedadulkių, bičių duonos, pikio) gamyba pas juos neturi tradicijų. Todėl šią vasarą nemaža švedų bičiulių delegacija žada atvykti į Lietuvą ir pasimokyti būtent šios gamybos bei, žinoma, sudalyvauti XXXI Lietuvos bitininkų šventėje.

Sigitas Uselis

‡ Lithuania on line
Tinklapio autorius Pakeitimai 2007.03.26
AJ Studija - tinklapių kūrimas visiems prieinamomis kainomis ELPAMA - kavos,arbatos,gaiviųjų gėrimų gamybos-pardavimo automatai BITININKO struktūrinis lapas