2008.02.04
AR PASIKARTOS PRAEITŲ METŲ BITININKAVIMO SEZONO SCENARIJUS?

Sigitas Uselis

Žiema bitininkui tai tarsi ramybės metas, kai be jokios skubos, tvarkant inventorių bei įrangą, galima ruoštis ateinančiam sezonui. Taipogi yra laiko apmąstyti ir įvertinti praeitų metų bitininkavimo rezultatus bei planuoti būsimo sezono darbus – didinti ar mažinti bityną, parinkti naujas vietas ar palikti taip kaip buvo bei rasti atsakymus ar sprendimus į praeityje iškilusias problemas.
Be abejo, bičių produktų gamybos procese pagrindinis vaidmuo atitenka bičių šeimai, o bitininkas taip pat ir gamta šį procesą tik vienaip ar kitaip gali paveikti iš šalies. Rusų žurnale „Pčiolovodstvo“ Nr. 9, 2007 metų trumpai išdėstyti bičių šeimos gyvenimo bei veiklos etapai, pagal kuriuos bitininkas taip pat planuoja būsimus darbus:
Pirmas etapas – pirmas pavasarinis apsiskraidymas. Tai pirmoji bičių šeimos aktyvaus gyvenimo savaitė ir šiame etape praverčia bitininko pagalba, kai arčiau perų pernešami ir sustatomi koriai iš kraštų su likusiu maistu. Taip sakant, lizdo struktūra patvarkoma taip, kaip yra įpratę tvarkytis bitės.
Antras etapas – naujos bičių kartos gimimas. Tai paprastai vyksta antrą ir trečią savaitę po apsiskraidymo kai išsirita dar šaltu žiemos laiku pradėta nauja, dar kitaip vadinama „žiemine“ bičių karta. Šiame etape dar bitės užimtos perų auginimu ir jų apšildymu ir vėl praverčia bitininko pagalba pasirūpinant, kad būtų pakankamai maisto ir papildomai apšiltinant lizdą.
Trečias etapas – pavasarinės bičių kartos gimimas. Tai vyksta prasidedant ketvirtajai savaitei po apsiskraidymo. Bitės jau siuva išskirtinai tik bitines korių akutes, motinėlė padidina kiaušinėlių dėjimą, šeima stiprėja dėka anksti pavasarį žydinčių augalų (lazdynų ir blindžių).
Ketvirtas etapas – aktyvios vaško gamybos pradžia. Bitės jau intensyviai renka žiedadulkes bei nektarą, siuva bitines ir tranines akutes, pati šeima stiprėja, o jaunos bitės dažniausiai popiečio valandomis gausiai apsiskraido. Bitininkas būtinai turi plėsti lizdą dirbtiniais koriais tuo pačiu duodamas darbo bitėms - vaško gamintojoms. Pats radikaliausias būdas išlaikyti darbinę nuotaiką ir sulaikyti nuo spietiminės būsenos – tai naujų šeimelių formavimas išimant iš lizdo dalį korių su bitėmis ir perais. Vėlgi tai tik tiesioginis bitininko darbas.
Penktas etapas – spietiminės būsenos susidarymas. Siuvamos (ar perdirbamos iš bitinių) tik traninės akutės. Tai pirmas požymis polinkio spiesti nors bitės ir toliau intensyviai renka nektarą.
Šeštas etapas – spietiminė būsena. Visiškai nebesiuvami koriai, išskyrus motininius lopšelius, skraidymas nektaro parsinešti silpnėja, bet audringai apsiskraido jaunos bitės.
Septintas etapas – spietimas. Aktyviai auginamos naujos motinėlės ir paprastai devintąją dieną po kiaušinėlių padėjimo išskrenda spiečius, prieš tai lydimas dažno jaunų bičių apsiskraidymo. Nors spietimas yra bičių šeimos prigimtis, tačiau vidutiniškai spiečia apie 30% šeimų, kitoms ši nuotaika praeina savaime ar net visai nepasireiškia.
Aštuntas etapas – pagrindinio medunešio metas. Šis laikas irgi gali sustabdyti spietimą. Paros avilio svoris padidėja nuo 2 iki 10 kilogramų. Intensyviai taip pat siuvami koriai, o lizdas dažnai užpilamas nektaru ir motinėlė priverčiama mažinti kiaušinėlių dėjimą, tuo pačiu šeimos augimas sulėtėja ir dažniausiai tai tik šeimai į naudą.
Devintas etapas – po medunešio laikotarpis. Žymiai sumažėja bičių skaičius lizde, išvaromi tranai, prasideda plėšikavimas medaus iš silpnesnių šeimų, medaus atsargas lizde bičių formuojamos taip ,kad patogu būtų pasiekti žieminiam bičių kamuoliui.
Dešimtas etapas – perėjimas prie žiemos gyvenimo. Iš pradžių šaltomis naktimis, o po to ir dieną jau susidaro bičių kamuolys ir šis etapas tęsiasi iki paskutinių perų išsiritimo.
Vienuoliktas etapas – tai rudens ir žiemos laikas. Neauginami perai, nevartojama bičių duona, o medaus atsargos naudojamos labai pamažu.
Dvyliktas periodas – žieminis dauginimasis. Motinėlei į žiemos pabaigą pradėjus dėti kiaušinėlius, padidėja temperatūra kamuolio viduje, sparčiai mažėja bičių duonos bei medaus atsargos.
Taigi tai daugelyje bitininkystės vadovėlių aprašyti bičių šeimos gyvenimo etapai leistų manyti, kad bičių produktų gamyba yra tarsi konvejeris pagal metų laiką, datas ir t.t. Deja taip nėra. Labai didelę įtaką tam turi ir gamta ir turbūt kiekvienais metais šio konvejerio darbo ritmas vis kitoks. Grįžkime į praeitus metus – šilta žiema sudarė idealias sąlygas bičių žiemojimui, kuris buvo vos ne šimtaprocentinis. Jau ankstyvą žiemą bitės perėjo „dvyliktąjį“ etapą, kai prasideda šeimos atsinaujinimas. Ankstyvas pavasaris ir stiprios bičių šeimos davė kaip reta didelį spiečių „derlių“. Pirmieji spiečiai pasirodė jau gegužės pradžioje, o į mėnesio pabaigą tai tapo masiniu reiškiniu. Net ir patyrusiems bitininkams daugiau nei pusė šeimų „nusispietė“ ir pagrindinio medunešio laiko sulaukta su žymiai prarasta darbine šeimų energija.
Su tokia ilga įžanga norėčiau grįžti prie straipsnio pavadinimo ir tuo pačiu klausimo. Jau beveik baigiasi sausis, o tikros žiemos taip ir nebuvo. Gausesnės bežiemojančios bičių šeimos jau augina perus ir panašu į tai, kad vėl pavasarį turėsime gausias ir pilnas spietimo energijos bičių šeimas. Taigi bitininkai turėtų jau dabar galvoti ar net ruoštis kaip šio nepageidaujamo reiškinio išvengti. Jokia naujiena, kad geriausias būdas būtų šiai problemai spręsti tai šeimų padalijimas ar net skyrimas pusiau. O kad tai netaptų bityno padidinimu, rudenį šeimas reiktų vėl sujungti. Rusų mokslininkai nustatė kad šis, nors ir papildomas, darbas leidžia bityno produkciją padidinti 20 – 40%. Aišku rimta problema tampa papildomas avilių kiekis. Tam, be abejo, panaudojami žuvusių šeimų aviliai, prieš tai juos paruošus ir pravartu jau žiemą pasigaminti ar įsigyti papildomai avilių, kad ir plonasienių, aišku tokiam bitynui vietą parenkant vidurdienio pavėsyje.
Greta šių, aukščiau išdėstytų, bet jau „senų“ bitininkavimo tiesų, šiltų žiemų tradicija iššaukia bitininkystei naują, daug rimtesnę nei spietimas, problemą – varoa erkių antplūdį. Kaip žinia, erkės dauginasi tik tuomet, kai jos turi galimybę gyventi perų akutėse. Taigi jau nuo žiemos stiprėjant bičių šeimai, didėja ir erkių skaičius šeimoje ir tokiu būdu jų augimo kreivė kulminacinį tašką (erkių kiekis galintis pražudyti bičių šeimą) pasiekia bent mėnesiu anksčiau nei įprasta. O mes, tuo tarpu, medų sukame ir bites gydome kaip įprasta – rugpjūčio mėnesį. Bet jau prieš tai, žymiai didesnis erkių skaičius peruose šeimoje pažeidžia beveik mirtinai žiemoti turėsiančią bičių kartą ir gaunasi taip, kad po medunešio, vasaros bitės natūraliai miršta, bet kartu miršta ar ligota nueina žiemoti ir rudeninė bičių karta. Po medaus kopimo, gydydami varozę bitininkai tas erkes beveik sunaikina, bet jos būna savo „juodąjį darbą“ jau atlikusios. Ir įsitikinimas, kad nors laiku gydžiau varozę, bet bitės dingo ar labai šeima sumažėjo, tampa praktiškai neteisingas. Susidaro situacija, pasak rusų patarlės, kai „po mūšio kumščiais mojuoti yra beprasmiška“. Tuo aš paaiškinčiau ir praėjusių metų rudenį pietinėje Lietuvoje kai kurių bitynų žuvimą. Padidėjęs erkėtumas rudenį buvo pastebimas visoje Europoje ir mokslininkai jau tada prognozavo apie 15% bičių šeimų dėl šios problemos, o Čekijos bitininkystės instituto mokslininko Vladimiro Vesely, jau ne vieną dešimtmetį dirbančio išskirtinai tik su varozės problema, prognozė dar liūdnesnė – apie 30% bičių šeimų laukia žuvimas.
Šiltų žiemų atsiradimą Europos mokslininkai sieja su globalizacijos reiškiniu, iššaukiančiu klimato atšilimą. Deja bitininkai šiame procese gali būti tik stebėtojais ir jų uždavinys prisitaikyti prie naujų sąlygų. Šios naujos problemos bitininkystėje sprendimui vokiečių mokslininkai pradėjo įgyvendinti didžiulį projektą, įtraukiant į jo vykdymą ir kitas šalis. To projekto tikslas – išvesti naujas bičių linijas, kurios, kad ir šiltą žiemą neskubėtų stiprėti ir tuo pačiu „dauginti“ erkių kiekį. Savaime kyla klausimas – ar tik neteks grįžti prie Kaukazo pilkųjų bičių veislės, kažkada, dar kolūkių laikais, apgyvendintų ir Lietuvoje. Manau, kad ne vienas bitininkas jas prisimena, kuomet šių bičių šeima pilnai sustiprėdavo vos ne medunešio viduryje, bet kaip tik raudonųjų dobilų žydėjimo pradžiai.
Taigi, besiruošdami naujam bitininkystės sezonui, nepamirškime, kad gyvenimas niekada nestovi vietoje ir vis užduoda mums naujų rebusų, kuriuos linkiu visiems sėkmingai išspręsti.

 Sigitas Uselis

‡ Lithuania on line

Tinklapio autorius

Pakeitimai 2008.02.04
AJ Studija - tinklapių kūrimas visiems prieinamomis kainomis ELPAMA - kavos,arbatos,gaiviųjų gėrimų gamybos-pardavimo automatai BITININKO struktūrinis lapas
Griežtai draudžiama BITININKE paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti BITININKĄ  kaip šaltinį.
Copyright © 2004  "AJ Studija"