Sigitas Uselis

Pasvaliečiai susirūpinę bitininkystės ateitimi

Ketinimai auginti šalyje genetiškai modifikuotus augalus, vis didėjantis pesticidų naudojimas žemės ūkyje bei jų purškimas bičių skraidymo metu, daniško kapitalo planai įkurti stambius kiaulininkystės kompleksus, jaunų žmonių nenoras dirbti su bitėmis – tokios nelinksmos gaidos skambėjo Pasvalio bitininkų susivienijimo „Bičiulis“ susirinkimo, įvykusio praeitą šeštadienį, metu.

Pasvalio kraštas nuo seno garsėjo dideliais bitynais bei kvalifikuotais bitininkais. Palankių bitininkavimo sąlygų pagrindas - derlinga krašto žemė, kuri ne tik geras aruodas žemės ūkio derliui, bet ir tiesioginė sąlyga žydinčių augalų išskiriamo nektaro gausai. Deja ir šiame, medumi kvepiančiame krašte, bitininkai abejoja dėl sėkmingos bitininkystės ateities. Ši, nors ir smulki, žemės ūkio šaka turi labai didelės reikšmės sėkmingiems augalininkystės rezultatams. Mokslininkų paskaičiuota, kad bitės, lankydamos žiedus, apie 80 % naudos duoda kaip tik gamtai, o tik likusieji 20 % atitenka bitininkui bičių produktų pavidalu. Ne be reikalo praeitą 2006/2007 metų žiemą JAV žuvus trečdaliui visų bičių šeimų nuostolis žemės ūkiui buvo skaičiuojamas trilijonais dolerių nors bičių šeimų atstojamoji vertė šioje sumoje sudarė labai mažą dalį.

Su nerimu priimta žinia apie ketinimus auginti GM augalus Lietuvoje. Kadangi mokslo nėra tvirtai pasakyta, kad tokių augalų poveikis neturės neigiamos reikšmės bitininkystei,  Pasvalio bitininkai susirinkimo metu sudarinėjo savo bitynų išdėstymo rajone topografinį žemėlapį ir tikisi įrodyti, kad rajono žemės ūkio naudmenos padengtos 5 km spindulio nuo bitynų bičių skraidymo zona. Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintos „Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su tradicinių ir ekologiškų augalų pasėliais taisyklės“, kurių 17-as punktas kaip tik ir nurodo, kad GM augalai negali būti auginami mažesniu kaip 5 km spinduliu nuo bitynų.

Susirinkimo metu buvo pateikta pavyzdžių, kad purškiant pasėlius ar sodus bičių skraidymo metu žūsta nemažai bičių, bet įrodyti tai ir gauti atlygį už padarytą žalą yra praktiškai neįmanoma dėl painių žalos įrodymo procedūrų. Rajone auginami didžiuliai rapsų plotai, kurie kartu yra ir bičių ganyklos. Nors rapsų kenkėjams naikinti naudojami ilgalaikio veikimo pesticidai deklaruojami kaip nenuodingi bitėms, bet užpurškus tiesiogiai ant žiedo esančią bitę, ji neišvengiamai žus.

Išsakytas nerimas ir dėl stambių kiaulidžių plėtimosi. Nors dabar dar rajone yra tik toks vienas daniško kapitalo kompleksas, bitininkai baiminosi, kad jų padaugėjus, srutos neišvengiamai bus laistomos bičių skraidymo apylinkėse ir gali turėti neigiamų pasekmių tiek bičių produktams tiek pačioms bitėms. Juk toje pačioje Danijoje dėl srutų poveikio gamtoje meduje rasta botulizmo ligos sukėlėjų.

Dar ne taip senai buvusi rentabili žemės ūkio šaka, šiuo metu bitininkystė išgyvena sunkius laikus, kai sparčiai brangstant tiesioginėms bityno išlaikymo išlaidoms, medaus kaina lieka ta pati. Aišku, čia galioja rinkos dėsniai, neblogo pastarųjų metų medaus derliaus įtaka, bet kai šis derlius gaunamas pagrinde iš rapsų pasėlių ir medus žymiai skiriasi nuo tradicinio lietuviško pievų ar miško medaus, pirkėjams jau neįmanoma įsiūlyti medų kaip vaistą ir gauti už tai neblogą kainą. Viso to pasekmė – jauni žmonės nebenori susieti gyvenimo darbui su bitėmis ir ieško geresnio uždarbio, o spaudoje dažnai rasime skelbimų apie parduodamus bitynus.

Pasidžiaugę neblogais žiemojimo rezultatais, bitininkai atidžiai klausėsi straipsnio autoriaus pranešimo apie varozės ligos vis didėjančią klastą. Šįmet savotiškas jubiliejus, nes lygiai prieš 30 metų Pasvalio krašte, pirmiausiai nuo Latvijos pusės, pasirodė ant bičių pirmosios varoa erkės. Nors su šia liga iki šio kovojama buvo gana sėkmingai, tačiau bičiuliai suprato, kad negali būti užtikrinti, jog kurį nors rudenį ir pas juos nebus bitynų žuvimo kaip tai pernai atsitiko Vidurio ir Pietų Lietuvoje bei kitose Europos šalyse. Priežastys tos, kad per tiek metų erkės prisitaikė daug intensyvesniam dauginimuisi, be to šiltos žiemos sudaro joms dar palankesnes sąlygas vystytis. Todėl reikia sekti sezono metu erkėtumo situaciją ir nebepasikliauti tik viena kuria nors gydymo priemone.

Informaciją susirinkime pateikė ir Pasvalio VMVT darbuotoja Elena Jaruševičienė. Ji priminė, kad amerikinio perų puvinio gydymas antibiotikais Europos Sąjungoje yra uždraustas, nors tarybiniais metais antibiotikai buvo netgi privalomi dėl šios ligos profilaktikos ir dabar belieka tik biotechniniai gydymo būdai, kai bičių šeima perkeliama ant dirbtinių korių plokštelių arba visai sunaikinama. Ir per visą ES veterinarinės informacijos liniją nuskambėjęs atvejis, kai iš Belgijos parduotuvių dėl antibiotikų likučių buvo išimtas medus, importuotas iš Lietuvos ir būtent iš vieno Pasvalio rajono bityno, tikrai nedaro garbės šalies bitininkams. Nors pranešėja pateikė daug įdomios informacijos apie bičių ligas ir jų pasekmes, bet šios informacijos šaltiniai buvo internetas ir sava, kaip bitininkės, praktika. Tuo tarpu Valstybinė veterinarijos tarnyba jau senai nebeorganizuoja savo darbuotojams seminarų bičių ligų situacijos aktualiausiais klausimais ir veterinarijos tarnybų darbuotojai tampa menki patarėjai bitininkams sprendžiant jų bitėms iškilusių ligų grėsmę.

Manau, kad šie visi straipsnyje paminėti dalykai nėra vieno rajono bitininkų bėda, o tai bendra problema, aktuali visai mūsų šalies bitininkystei

Tinklapio autorius