MEDUDŽIŲ UŽDĖJIMAS IR DIDŽIOJO MEDUNEŠIO IŠNAUDOJIMAS

Dr. Jurgis Račys, Diana Tamašauskienė
 LŽI Bitininkystės sektorius

Nuo antrojo lizdų plėtimo iki medudžių uždėjimo praeina 2-3 savaitės. Artėjant didžiajam medunešiui, kuris Lietuvoje dažniausiai prasideda birželio antrąjį dešimtadienį ir baigiasi apie liepos vidurį, ruošiamasi dėti medudes. Uždėjus medudes, bitėms esti daugiau vietos, jos geriau dirba ir nesiruošia spiesti.
Anksti pavasarį buvusios silpnos bičių šeimos dabar užima 8-11 korių. Joms išplečiami lizdai tokiu pat būdu, kaip buvo antrą kartą plečiami normalaus stiprumo bičių šeimoms. Pirmiausia medudes dedamos tuose bitynuose, kur anksčiau prasideda medunešis ir stipresnės bičių šeimos. Medudes ruošiamos žiemą. Jos sukomplektuojamos iš 10 pasiūtų korių ir 4 -5 rėmelių su vaško plokštelėmis. Pastarieji sudedami medudes centre tarp pasiūtų korių. Iš lizdo tarprėmių išėmus skirtukus, apžiūrimas lizdas, ar bitės nesiruošia spiesti. Jei antro lizdų plėtimo metu ant įdėtų rėmų su vaško plokštelėmis pasiūti koriai - šeima nesiruošia spiesti. Iš lizdo kraštų reikia išimti pilnus medaus rėmus, diafragmas ir apšiltinimo plokštes. Vietoj jų į lizdą tarp perų įdedami dirbtiniai koriai ir uždedamos medudes. Skirtukai, išimti iš lizdo tarprėmių, sudedami į medudes tarprėmius.
Prieš uždedant medudes, reikia nuodugniai patikrinti lizdus tų šeimų, kurios nesiuva antrojo lizdų plėtimo metu įdėtų vaškelių. Radus spietimo motininius lopšelius, spietimosi nuotaiką šeimoje galima panaikinti panaudojant bičių antskrydį. Atsinešamas tuščias avilys ir pastatomas šalia. Į šį avilį iš šeimos, besiruošiančios spiesti, lizdo perkeliama pusė rėmų su perais (geriau vyresnio amžiaus) ir ant jų tupinčiomis bitėmis bei motina. Čia prie perų iš abiejų pusių dar įstatoma dirbtinių ir pasiūtų korių. Korys su motinos lopšeliu paliekamas sename avilyje. Paskui aviliai sukeičiami vietomis. Po tokio patvarkymo lauko bitės sugrįžta į savo seną vietą ir patenka į naują avilį, kuriame randa motiną ir daug laisvų korių. Čia jos energingai dirba: siuva korius, augina perus ir neša medų.
Tose vietose, kur yra dideli sodai, daug uogakrūmių bei dekoratyvinių medžių ir krūmų, jiems žydint bitėms būna geras medunešis.

Bičių šeimos lizdo, uždėjus medudę, schema:
1 - koriai su medumi,
2 - koriai su perais,
3 - Vaškeliai,
4 - pasiūti koriai
 

Nors šiuo metu bičių šeimos dar neužima visų lizdų, joms galima dėti po pusę medudes. Šiam tikslui jie, perpjovę normalaus dydžio medudę per pusę, padaro dvi medudes. Neuždėjus medudės, bitės medų supila į lizdo korius. Iš čia ne visada jį galima išimti, nes daugelis korių su perais, o kai nutrūksta medunešis, šį medų bitės suvartoja perams auginti.
Didžiojo medunešio metu labai svarbu, kad bitėms pakaktų avilyje korių medui supilti. Bitės parneštą skystą nektarą iš pradžių pila į akeles, užimdamos iki 1/3 jų tūrio, kad greičiau išgaruotų vandens perteklius. Todėl skystam nektarui supilti reikia 3 kartus daugiau korių negu subrendusiam medui. Jeigu avilyje nepakanka korių nektarui supilti, tai bitės jo prineša iki 40% mažiau. Pagal G. Taranovo apskaičiavimą, jei bičių šeima kasdien parneša po 2 kg nektaro, tai per 6 dienas juo bitės užima 12 medudės korių. Bitės iš nektaro turi pašalinti 30 - 50% vandens. Tai jos atlieka intensyviai vėdindamos avilį. Šiam tikslui suvartoja daug energijos. Todėl medunešio metu, ypač per karščius, reikia išimti iš lakų kamščius - atidaryti jas visu pločiu. Avilių, stovinčių saulės atokaitoje, stogus reikia pridengti šlapia žole ar šakomis.
Medunešio gausumą parodo kontrolinės bičių šeimos masės padidėjimas per dieną. Kai kontrolinė šeima parneša vos kelis šimtus gramų medaus arba visai jo neparneša, vadinasi, medunešis baigėsi.

‡ Lithuania on line
Tinklapio autorius Pakeitimai 2008.05.19
AJ Studija - tinklapių kūrimas visiems prieinamomis kainomis ELPAMA - kavos,arbatos,gaiviųjų gėrimų gamybos-pardavimo automatai BITININKO struktūrinis lapas
Griežtai draudžiama BITININKE paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti BITININKĄ  kaip šaltinį.
Copyright © 2004  "AJ Studija"