Sigitas Uselis
 „Ūkininko patarėjas“

 Bitei gyventi vis sunkiau

 
2009 m. vasario mėn. pradžioje teko dalyvauti Kopenhagoje vykusioje kasmetinėje Šiaurės ir Baltijos šalių bitininkų ir mokslininkų konferencijoje.
Tai kasmetinis renginys, vykstantis vis kitoje minėtų regionų valstybių. Kadangi Lietuvos bitininkų sąjunga jau treti metai šiame forume oficialiai nebedalyvauja, pavyko įsiprašyti į dalyvius svečių teisėmis. Konferencijoje skaitomi pranešimai įvairia bitininkystės mokslo tematika, keičiamasi darbo patirtimi tarp bitininkų asociacijų bei svarstomos galimybės dalyvauti bendruose projektuose.

Tad, nors ir trumpai, apžvelgsiu konferencijoje išklausytus pranešimus.

Klimato kaita, bičių žuvimas – grėsmė žemės ūkio derliui
Pagal Arhuso universiteto (Danija) mokslininko J. E. O. Olesen pranešimą šiame šimtmetyje keletu laipsniu šiltėsiantis klimatas valstybėse palei Baltijos jūrą prognozuoja  medaus derliaus padidėjimą. Tačiau pranešime (K. Biesmemeijer, Leed universitetas, D. Britanija) jau skambėjo nerimo gaida. Apie 75% pagrindinių žemės ūkio augalų, naudojamų maistui, derlingumas tiesiogiai priklauso nuo apdulkinimo, bet naminių bičių (Apis meliffera) ir kamanių populiacijų nykimas pastaraisiais metais kelia rimtą susirūpinimą pasauliui apsirūpinant maisto atsargomis. Štai 2007 - 2008 metų rudenį ir žiemą dėl įvairių priežasčių D. Britanijoje, Danijoje bei Švedijoje buvo netekta apie trečdalį bičių šeimų. Kiti laukiniai vabzdžiai dėl nedidelių populiacijų įvairiose vietovėse negali tinkamai pakeisti bičių lankant augalų žiedus ir tinkamai juos apdulkinant.

Genetiškai modifikuoti augalai – grėsmė bitininkystei
Pranešime, kurį pateikė Danijos bitininkų asociacija, sakoma, kad Europoje 2008 metais auginta 108.000 ha (pasaulyje 144 mln. ha) genetiškai modifikuotų augalų, pagrinde soja, kukurūzai, medvilnė ir rapsai.
Kai kurie iš šių GM produktų, ypač turintys proteazės inhibitorių  (anti-metaboliniai baltymai, trukdantys vabzdžių virškinimo procesą) turi negatyvų poveikį bitėms.
Danija buvo pirmoji šalis pasaulyje, kuri teisiškai įteisino GM pasėlių egzistavimą šalia įprastų ar ekologiškų pasėlių. Sutinkamai su įstatymu, tik tie produktai, kuriuose GMO neviršija 0,9% kiekio, yra ne privalomi ženklinti specialiai. Tačiau nėra jokių apribojimų, jei GMO naudojami ne maisto reikmėms.
Nors ES įstatymai skirsto GM augalus į maisto ar pašarų reikmėms ir ne maisto, tačiau bitės šių augalų tai neskiria. Žiedadulkės, kurias bitės parsineš, kad ir iš ne maistui skirtų augalų yra kaip tik tie organizmai, kuriuose sukaupta genetinė medžiaga. Taigi bitėms pavojų gali kelti visi GM augalai, nepaisant to. kokioms reikmėms jie auginami.
Štai Vokietijoje, Bavarijos žemėje, Ausburgo mieste, bitininkas kreipėsi į teismą, kadangi jo bičių surinktame meduje atsirado GM kukurūzų žiedadulkių, nors šie augalai buvo auginami ir ne maisto reikmėms..
Danijos bitininkų asociacija yra labai susirūpinusi šia situacija ir laiko nepageidaujamu reiškiniu, kai bitininkai priversti skubiai išsivežti bites iš tų apylinkių, kuriose ūkininkai sugalvoja auginti GM augalus.
Todėl asociacija pateikė vyriausybei reikalavimus:

  1. Nuodugniai ištirti bandymais GM augalų galimą neigiamą įtaką bičių bei kitų vabzdžių organizmams ir leisti auginti tik GM augalus, nekeliančius pavojaus bitėms ir vabzdžiams.

  2. Negali būti toleruojami jokie GM augalų padaryti nuostoliai bitėms ar bitininkystei.

  3. Tokiu atveju, jei bitininkai patirs ekonominių nuostolių, turi būti garantuojamas jų  kompensavimas. Ir nėra teisinga, jei ūkininkas, panorėjęs auginti kad ir ne maisto GM augalus gana didelėje vietovėje, gali neįsileisti ten bitininkystės, nekompensuodamas už susidariusius sunkumus tos vietovės bitininkams.

Visų konferencijoje dalyvavusių šalių bitininkai, pripažino, kad jų, nors ir sutelktos, jėgos yra žymiai silpnesnės prieš lobistinius interesus tų žmonių grupių, kuriems naudingi iš GMO. Todėl būtina bent įstatymais užsitikrinti pilną nuostolių kompensavimą už padarytą GMO žalą bitininkystei.

COLOSS projektas, skirtas masinio bičių žuvimo prevencijai
Šis projektas bus vykdomas 2008 – 2012 metų laikotarpiu 106 bitininkystės specialistų iš 35 pasaulio šalių. Jo tikslas - ištirti masinių bičių žūčių priežastis ir pasiūlyti sprendimus, siekiant užkirsti tam kelią ateityje. Danijos bitininkų asociacijos atstovas Fleming Veisnajes supažindino apie Danijos specialistų atliekamus darbus, įgyvendinant šį projektą. Įvairiose šalies vietose parinkti iš viso šeši bitynai, po 10 bičių šeimų kiekviename, kuriuose visus metus stebima bičių šeimų situacija. Bitynuose prie avilių sumontuota vienos vokiečių firmos pagaminta įranga kas 2 val perduoda į kompiuterį asociacijos biure šiuos duomenis – avilio svorį, maks./min. temperatūrą, maks./min. drėgmę, kritulių iškritimą ir temperatūrą bičių šeimos lizde. Šie duomenys padeda sekti bičių žiemojimo, šeimų vystymosi bei medunešio eigą, nustatyti laiką, kada baigiasi perų auginimas ir reikia nedelsiant panaudoti oksalo rūgštį prieš varoa erkes. Taip pat imami korių su perais, bei suaugusiomis bitėmis mėginiai, siekiant ištirti varozės bei virusinių ligų situaciją. Nustebta, kai dalyje iš pažiūros sveikų ir stiprių šeimų buvo surastas deformuoto sparno virusas (devyni atvejai iš 14) ir SBV t,y maišaligės virusas (penki atvejai iš 14). Tai dar kartą patvirtina tą teoriją, kad virusai nėra mirtinai pavojinga liga, jei bitės organizmas nėra dėl kokių tai priežasčių nusilpęs. Varozės kontrolė vedama padedant savanoriškai dalyvaujantiems bitininkams (iš viso 80), kurie gegužės ir liepos mėnesių gale skaičiuoja ir praneša natūralaus varoa erkių kritimo dydį, bei kiek erkių šeimoje žuvo vėlų rudenį, kuomet naudojama oksalo rūgštis erkėms naikinti. Visi šie duomenis publikuojami asociacijos interneto svetainėje ir šalies bitininkai gali tokiu būdu sužinoti apie kylančius pavojus.

Bičių linijos, sugebančios kovoti su erkėmis, paieška

Marla Spivak (Minesotos universitetas, JAV) savo pranešime apžvelgė jau penkioliktus metus jos darbo praktikoje trunkančias paieškas tokių bičių savybių, kurios padėtų joms pačioms, be bitininko pagalbos, kovoti su varoa erkėmis. Kokios tai rasės, Italijos, Karnikos, Rusijos ar Bakfasto mišrūnių, bebūtų bitės, darbo principas- kaip išvesti liniją bičių, kurios būtų ypač higieniškos t.y. turėtų stiprų valymosi instinktą. Esmė tame, kad bičių lervutės, ant kurių dauginasi ir vystosi naujos erkės, skleidžia specifinį kvapą dėl to, kad yra pažeista jų hemolimfa, ir avilio bitės, pajutusios šį kvapą, šalintų šią pažeistą lervutę, taip pat ir besivystančias erkes.       Deja, rezultatai nėra labai sėkmingi ir nuo laboratorinių bandymų šiuo metu pereinama prie praktinių darbų t,y, tiesiog dirbama su kelių šalių bičių motinų augintojais, kad jie išmoktų praktiškai, atrenkant bičių šeimas tolimesniam dauginimui, ypatingą dėmesį kreipti į bičių higieniškumą šalia kitų atrankos kriterijų (darbštumo, taikingumo bei neturėjimo spietimo savybių).
Taigi mintis, kad bitės pačios susidoros su erkėmis, dar tebelieka bitininkų viltimi.
Iš viso konferencijoje girdėtų pranešimų ir matyto galima daryti išvadą, kad globalizacijai žengiant į priekį sparčiais žingsniais, bitei, kaip natūralios gamtos indikatoriui, vis sunkiau. Ir tik sutelktos mokslo ir bitininkų jėgos gali padėti bitininkystei įveikti išgyventi atsirandančias vis naujas kliūtis.

Komentarai

‡ Lithuania on line

Tinklapio autorius

Pakeitimai 2009.03.09
AJ Studija - tinklapių kūrimas visiems prieinamomis kainomis ELPAMA - kavos,arbatos,gaiviųjų gėrimų gamybos-pardavimo automatai BITININKO struktūrinis lapas
Griežtai draudžiama BITININKE paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti BITININKĄ  kaip šaltinį.
Copyright © 2004  "AJ Studija"