BŪNA IR TAIP
Sigitas Uselis
Bendraujant su
bitininkais mėgėjais dažnokai tenka išgirsti tokį posakį bičių šeima po žiemos
žuvo, nes sušalo. Į tai galima atsakyti tokiu posakiu bičių šeimai žiemą
kenkia ne šaltis, o drėgmė. Drėgmė avilyje paprastai kaupiasi dėl prastos
ventiliacijos, nes kaip žinoma, bitės per žiemą vartodamos maistą, išskiria
kelis litrus vandens ir nesudarius galimybės jo garams pasišalinti pradeda
pelyti kraštiniai koriai, o pati šeima prastai žiemoja ar net nuo to žūna.
Prasta ventiliacija retai būna dėl avilio konstrukcijos ir labai dažnai dėl
didelės bitininko meilės savo augintinėms, kuomet šeimininkas jų lizdą
apkamšo kaip galima storiau ir šilčiau, dažnai nepalikdamas nei plyšelio
ventiliacijai. O jei tai dar padaroma iš kart po rudeninio maitinimo, tuomet
būna dar didesnė meškos paslauga, nes bičių šeima, gyvendama šiltai ir toliau
sėkmingai augina perus tokiu būdu dar labiau nusialindama ir jaunos bitės,
negavusios galimybės apsiskraidyti, žūna.
Kad bitės gali per žiemą
išgyventi ir nesušaldamos, bet aišku tik su gera ventiliacija, norėčiau
pailiustruoti profesionalaus bitininko Gintaro Cibo pasakojimu apie jo darbo
praktikoje įvykusi nutikimą.
Dar būdamas kolūkio
bitininku į vieną atokesnį bityną po rudeninio paruošimo žiemoti bičiulis atvyko
tik sekantį pavasarį. Vienas iš avilių atviras gulėjo ant žemės ta puse kur yra
laka. Apšiltinimo pagalvė gulėjo šalia, visa permirkusi ir net papuvusi, bet
suformuotas lizdas laikėsi vietoje tik dabar jau pakrypęs 90 laipsniu kampu.
Tebuvo iškritęs vienas skirtukas, todėl tarp dviejų korių buvo plyšys, kaip
matėsi dažnai lankytas zylių. Kad tai įvyko dar rudenį, Gintaras nustatė
pakėlęs nuo žemės stogą, aplipusį nuo medžių kritusiais lapais, o apvertimo
nuopelną priskyrė netoliese rudenį buvusiai kolūkio karvių bandai. Na o bičių
šeima, sėkmingai peržiemojusi, jau augino perus. Taigi toks buvo bičių
žiemojimas be šilumos, bet su gera ventiliacija...
|