SPECIALIZUOTAS BITININKYSTĖS ŪKIS

Rimontas Bukauskas, Skuodas

Sugriuvus sovietinei sistemai, išnyko ir buvę ūkių bitynai. Bičių šeimos, kurios pateko pas buvusius bitininkus, sėkmingai gyvena ir iki šiol, o tos bitės, kurios pateko žmonėms, mažai nusimanantiems apie bičių priežiūrą, už metų kitų - išmirė.
Dalis bitininkų, sėkmingai pasimokę bitininkavimo paslapčių iš kitų vakarų Europos šalių, sėkmingai bitininkauja ir kuria stambesnius bitynus.
Po kolūkinės „kooperacinės" patirties kooperatyvai Lietuvoje kuriasi sunkiai visose gamybos srityse, taip pat ir bitininkystės sektoriuje. Bet pamažu, individualios iniciatyvos pagrindu ir gana sėkmingai, pradėjo kurtis specializuoti bitininkystės ūkiai. Kuo tokie bitynai skiriasi nuo įprastų bitynų ar kooperatyvų ir kokios jų perspektyvos? Pirmiausiai tokių bitynų išskirtinis bruožas būtų tas, kad jie, turėdami ir prižiūrėdami 100-500 savų bičių šeimų, kai kuriuos darbus atlieka ir kitų bitynų bitininkams. Pavyzdžiui: lydo korius, išsuka ir sufasuoja medų, augina motinas, daro avilius, atveža iš kitų šalių reikiamo inventoriaus ir bitėms reikiamo maisto, vaistų ir prekiauja, superka bitininkystės produkciją iš kitų bitininkų ir parduoda kitose šalyse. Tokių pavyzdžių Lietuvoje turime jau ne vieną. Šių bitynų pranašumas yra tas, kad jie be tiesioginių pajamų iš savo bityno gali užsidirbti ir iš teikiamų paslaugų kitiems bitininkams.
Tokio tipo bitynų savininkai bičių priežiūrai stengiasi taikyti pažangesnes vakarų Europos šalyse matytas bičių priežiūros technologijas, įsigyja tam tinkamą inventorių, gerą darbų mechanizavimą, laiko produktyvias bičių rases ir yra pavyzdžiu bitininkams mėgėjams laikantiems 10-20 bičių šeimų.
Stambių bitynų savininkus, kurie gamina tik medaus produkciją, nuo bankroto kol kas gelbsti gaunamos didesnės kainos parduodant produkciją patiems - turguose, mugėse ir iš namų. Šitoks produkcijos realizavimo būdas yra nusistovėjęs Lietuvoje daugelį metų ir atitinka esamų natūralių medingųjų augalų gausą, daugumos bitininkų meistriškumą ir laikomų bičių šeimų skaičių. Bet smarkiai didėjantys auginamų medingųjų augalų (grikių, rapsų) plotai ir kai kurių bitininkų sėkmingai taikomos pažangesnės bitininkavimo technologijos, šitą pusiausvyrą išbalansavo. Atsiradus galimybei surinkti medaus trigubai daugiau, atsiranda vis daugiau bitininkų, kurie šia galimybe ir pasinaudoja. Bet jų sėkmingą vystymąsi stabdo ribotos surenkamos produkcijos realizavimo galimybės Lietuvoje įprastu būdu. Atsiranda būtinybė pasinaudoti ES šalių rinka.
Naujoji bitininkų banga su savo gausia ir pigia produkcija ateina į rinką ir sudaro gausiausiam Lietuvos bitininkų būriui nepageidaujamą konkurenciją. Nors jų gaunama produkcija iš rapsų Lietuvoje nėra kol kas mėgstama, dėl neįprastos šviesios medaus spalvos ir mažesnių gydomųjų savybių, bet maistui ji yra labai gera ir labai mėgstama kitų ES šalių pirkėjų.
Esant tokioms sąlygoms, bitininkų skaičius, bitininkaujančių senais metodais, gerokai mažės, o bitininkaujančių pažangesniais metodais, panašiai kaip ir kitose ES šalyse, didės. Reikia manyti, kad naujai besikuriantys bitininkai laikys daugiau bičių šeimų, negu buvo įpratę iki šiol. Kursis stambesni, pažangią bitininkavimo technologiją įvaldę, specializuoti bitininkystės ūkiai. Jų nedidelė gaminamos produkcijos savikaina leis sėkmingai gaunamą produkciją realizuoti ES rinkoje. Todėl, laisvos rinkos sąlygomis, per 20-30metų tiek bitininkų skaičius, tiek jų laikomų bičių šeimų skaičius vėl turėtų stabilizuotis.
Toks scenarijus įvyktų jei nebūtų stichinių nelaimių nuo kurių masiškai žūtų bitės ir išsilaikytų ES valstybių dabartinis ekonomikos modelis. Netolima praeitis parodė, kad keičiantis valstybės valdymo modeliui, keičiasi sąlygos ir bitininkauti. Turbūt visi suprantam, kad Amerikos bitininkai nieko ne geresni už Lietuvos ir, kad didžiulius skirtumus tarp jų ir mūsų lėmė buvusios skirtingos ekonominės sąlygos.
Kad sėkmingiau vyktų šis procesas, reikia Lietuvos bitininkams pirmiausia nors minimalios valstybės paramos, mokymų, tinkamo inventoriaus, veislinių bitynų, jaunų mokslininkų - bitininkų, kurie ne vien už pinigus atliktų būtiniausius mokslinius tyrimus ir diskusijų žiniasklaidoje pažangesnio bitininkavimo klausimais. Kad taptumėme tikrais profesionalais, labai daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Tikėtis nesavanaudiškos pagalbos iš šalies, tuo labiau rinkos sąlygomis, turbūt neverta. Galimybės pasinaudoti ES fondų pagalba irgi yra labai menkos, lieka pasikliauti pačiais savimi.
Finansinės galimybės investuoti irgi nedidelės, todėl labai svarbu kiekvieną litą išleisti naudingai. Negalime sau leisti pirkti nekokybiško ir netinkamo nei vieno daikto. Labai atsakingai turėtumėme įvertinti visų pasisakančiųjų kalbas, pasistengti atskirti reklamuojamą blogą daiktą nuo gero, eilinį gražbyliavimą ar pasigyrimą nuo tikrai naudingo. Būsimam bitininkui - verslininkui yra labai svarbu išmokti atskirti kas gali būti naudinga jam kaip profesionalui, o kas tik mėgėjų lygio. Be galo išradingi mūsų mėgėjai prigalvoja daug ir įdomių dalykų, kai kurie pasiūlymai ar išradimai verti net rimtos mokslininkų diskusijos, bet profesionalui bitininkui gali būti ekonomiškai nenaudingi ir todėl, naudoti praktikoje, nepriimtini.
Jauni bitininkai, norintys tapti gerais profesionalais, pirmiausia turėtų atsisakyti visų nereikalingų ir ekonomiškai nenaudingų bičių priežiūros darbų, pirmąsias investicijas reikėtų skirti reikiamų žinių įgijimui ir tik po to geram inventoriui ir geros rasės bičių šeimų įgijimui. Tikrais profesionalais tapsime tik tada, kada mūsų gaminamos bitininkystės produkcijos savikaina bus mažesnė už tokios produkcijos supirkimo kainas pasaulinėje rinkoje.
Protingiausia būtų, gamybai reikalingas priemones įsigyti iš kooperuotų lėšų arba kūrybingai pasinaudoti teikiama ES parama žemės ūkiui ir ne tik bitininkystėje. Ekonomiškai nepasiteisintų, prižiūrint tik 50-100 bičių šeimų, investuotų į medaus sukimo cechą apie 100 tūkstančių litų, nes labai padidėtų jo gaminamos produkcijos savikaina ir neaišku kada atsipirktų. Todėl arba kooperacija, kada keli bitininkai įsirengia gerą medaus sukimo cechą arba specializuotas bitininkystės ūkis, teikiantis reikiamas paslaugas. Pastarasis modelis, esant dabartinėms ekonominėms sąlygoms, yra pats prieinamiausias ir tikroviškiausias variantas.
Tikėkimės, kad netolimoje ateityje Lietuvos bitininkų gretos, sėkmingai realizuojančios savo pagamintą bitininkystės produkciją ES ir pasaulinėje rinkoje didės, o specializuotų bitininkystės ūkių, teikiančių bitininkams įvairias su bičių priežiūra susijusias paslaugas, tik daugės. Šiuo metu gražių pavyzdžių Lietuvoje jau turime ne vieną.
Neturėdami Lietuvoje jaunų talentingų bitininkystės srityje dirbančių mokslininkų, daug ką galime padaryti savo jėgomis. Turime nemažai jaunų žmonių, kurie dirba kitų Europos šalių stambiuose bitynuose. Nesikuklinkit bičiuliai, rašykit  apie savo patirtį, apie ten taikomas bičių priežiūros technologijas, apie bičių maitinimą, gydymą ir t.t. Mes bitininkai iš pusės žodžio jus suprasime kas, kaip ir kodėl ?
Rajonų bitininkams, tokius „užsienio bitininkus" siūlyčiau dažniau kviestis pas save į susirinkimus ir naudos tikrai bus daugiau negu iš gerbiamų mums visiems gerai žinomų ir dažnai į tokius susirinkimus kviečiamų lektorių. Suprantu, kad kalbėjimo dovana ir žinios duotos ne kiekvienam, bet sukuriant draugišką ir jaukią atmosferą, prakalbinti galima kiekvieną.

‡ Lithuania on line
Tinklapio autorius Pakeitimai 2008.05.11
AJ Studija - tinklapių kūrimas visiems prieinamomis kainomis ELPAMA - kavos,arbatos,gaiviųjų gėrimų gamybos-pardavimo automatai BITININKO struktūrinis lapas
Griežtai draudžiama BITININKE paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti BITININKĄ  kaip šaltinį.
Copyright © 2004  "AJ Studija"