Kaukazo kalnų pilkosios, Krajinos ir Bakfasto rasių bičių motinos buvo išaugintos Akademijoje, LŽI bityne, iš turimos šių rasių veislinės medžiagos. Grynarasės Bakfasto ir Nigra bičių motinos buvo gautos iš Šveicarijos ir Vokietijos. Išaugintos jaunos bičių motinos suporuotos su Kaukazo kalnų pilkųjų ir Krajinos rasių grynarasiais tranais. LŽI bityno Degėsių, Bučiūnų (Radviliškio rajonas) ir Paberžės (Kėdainių rajonas] skyriuose 1997 metais buvo sudarytos septynios bandymo bičių šeimų grupės po septynias bičių šeimas kiekvienoje iš jų.
Visos bičių šeimos buvo laikomos 16-os rėmų Dadano tipo aviliuose. Bičių šeimų priežiūros darbai buvo atliekami pagal habil. dr. J.A.Balžeko metodiką.
Po bičių pirmojo apsiskraidymo (vasario pabaigoje-kovo pradžioje] buvo vertinamas bičių šeimų peržiemojimas (5-ių balų sistema): avilių apšiltinamosios kamšos sudrėkimas, bičių viduriavimas ant avilių lakų ir dugnų. Pavasarinės revizijos metu (balandžio mėnesį] buvo įvertinamas šeimų stiprumas pagal bičių kiekį tarprėmiuose, lizdų švarumas pagal bičių gebėjimą išvalyti avilių dugnus nuo įvairių teršalų, pasveriami visi lizduose esantys koriai, nustatomas korių kiekis su perais ir visų perų kiekis šimtais akelių kiekviename lizde.
Kiekvieno bičių šeimų apžiūrėjimo metu pagal reikme buvo plečiami lizdai koriais, uždedamos meduvės, sukamas medus. Prieš didįjį medunešį atliekamas bičių šeimų stiprumo įvertinimas.
Rugpjūčio mėnesio paskutinį dešimtadienį visos bičių šeimos buvo ruošiamos žiemojimui: išimamas medus, susiaurinami lizdai, pagal reikmę sumaitinamas cukrus, kaip maistas bitėms žiemojimo laikotarpiui.
Visos bičių šeimos buvo tikrinamos perų sveikatingumo atžvilgiu, ar nėra askosferozės, perų puvinių požymių. Pasireiškus minėtoms ligoms, bičių šeimos buvo brokuojamos. Bičių varozė gydyta bičių ruošimo žiemojimui metu: pirmais ir trečiais bandymo metais buvo naudojamas preparatas apifosas, o antrais metais- gabonas.
Bičių šeimų produktyvumui įvertinti buvo pasveriamas išimtas ir lizde likęs medus.
1998-2000 metų žiemos buvo nešaltos, su plona, trumpalaike sniego danga, dažni atšalimai ir atodrėkiai. Bičių šeimos žiemojo patenkinamai. Sausio mėnesio antroje pusėje Kaukazo x Krapnos ir Bakfasto x Krajinos 1-os kartos mišrūnių lizdai buvo kiek šiltesni, nei turėjo būti tuo metų laiku. Tai rodo, kad bitės lizduose jau turėjo perų, 1999 metų sausio paskutine savaite buvo pastebėtas silpnas bičių ap si skraidymas, o kovo mėnesio 30-tą - balandžio mėnesio 1-ą dienomis buvo atlikta pavasarinė bičių šeimų revizija. Vidutiniais trejų metų duomenimis, daugiau bitėmis aptūptų korių turėjo grynarasės Bakfasto bičių šeimos. Šiuo rodikliu jos nežymiai lenkė Kaukazo x Krajinos 1-os kartos mišrūnės (kontrolė) ir 8,6 % daugiau bičių turėjo už Bakfasto x Krajinos 1-os kartos mišrūnės. Pagal literatūroje pateiktus užsienio mokslininkų ir bitininkų-praktikų stebėjimų duomenis, Bakfasto bitės nelinkusios „atbusti" labai anksti pavasarį. Jos daug mažiau reaguoja j orų permainas (dažni pašalimai ir atodrėkiai], nei kad Krajinos rasės bitės. Bet per bitininkavimo sezoną jos išaugina daug gausesnes šeimas, nei kitų rasių bitės. Stipresnės šeimos eina žiemoti, didesnė gausa bičių jų lizduose būna pavasarį. Silpniausiai tuo metų laiku atrodė grynarasės Nigros bičių šeimos. Jų lizduose buvo rasta tik 5,9 tarprėmio bičių. Grynarasės Bakfasto bitės turėjo ir didžiausią kiekį perų - 107,9 šimtai akelių. Nuo jų 12,8 % atsiliko Kaukazo x Krajinos 1 -oš kartos mišrūnės ir 11,1 % Bakfasto x Krajinos 1-os kartos mišrūnės, Silpniausiai vystėsi tuo metų laiku Nigros x Kaukazo 1-os kartos mišrūnės bitės. Jos turėjo 15,7 % mažiau perų nei kontrolinės šeimos, 26,5 % mažiau nei Bakfasto grynarasės bičių šeimos ir 11,5 % mažiau nei grynarasės Nigros. Pagal turimo maisto kiekj visų bandymo grupių bičių šeimos buvo beveik vienodos. Kiek daugiau maisto turėjo kontrolinės bičių šeimos (7,3 kg/b.š,). Tik Nigros x Krajinos 1-os kartos mišrūnės jo buvo sukaupusios 15,1 % daugiau nei kontrolinio varianto bitės.
Pagrindinė bičių šeimų produkcija yra medus. Pagal jo surinktą kiekį sprendžiama apie atskirų bičių šeimų, rasių ar linijų tinkamumą kuo didesnei produkcijai gauti. Didelės įtakos surenkamo medaus kiekiui turi bičių ganyklos, medingųjų augalų gausa ir nektaringumas, ne mažiau svarbus dalykas yra krašto klimatas, meteorologinės sąlygos.
Atskirais bandymo vykdymo metais buvo labai nevienodos meteorologinės sąlygos bitėms renkant nektarą. Ypač išsiskyrė 1999 metų bitininkavimo sezonas. Labai ankstyvas ir šiltas pavasaris paskatino neįprastai ankstyvą bičių šeimų apsiskraidymą. Jau balandžio mėnesio pirmomis dienomis bitės turėjo galimybe atsinešti į lizdus vandens, taip reikalingo perų auginimui, pirmųjų žydinčių augalų nektaro ir žiedadulkių. Tais metais medunešis, prasidėjęs gegužės mėnesio pirmomis dienomis, dėl labai šiltų ir drėgnų orų tesėsi be ilgesnių pertraukų iki pat rugpjūčio mėnesio vidurio. Kitus dvejus bandymo metus orai ir medunešio sąlygos buvo daugmaž artimi įprastinėms mūsų krašto klimato ir medunešio sąlygoms.
Pagal surinktą medaus produkciją labiau išsiskyrė kontrolinės bičių šeimos (Kaukazo x Krajinos 1 -os kartos mišrunės). Jos surinko vidutiniškai po 39,8 kg/b.š. medaus. Šią bičių šeimų grupe lenkė Bakfastox Krajinos 1-os kartos mišrunės, surinkusios 30,3 % medaus daugiau. Mažiausiai medaus surinko grynarasės Nigra bitės - po 13,5 kg/b.š. Vidutiniškai 21,4 % už Nigras daugiau medaus surinko jų 1-os kartos mišrunės su Krajinos ir Kaukazo bitėmis.
Nuo bičių šeimų stiprumo rudenj, jų paruošimo žiemos sezonui, žiemojimo eigos priklauso bičių šeimų stiprumas, vystymasis ir produktyvumas kitais metais. Pagal vidutinius bičių paruošimo žiemai duomenis, rudenį stipriausios buvo grynos Bakfasto ir Bakfasto x Krajinos 1-os kartos mišrunės bitės. Jos turėjo vidutiniškai po 6,5 korio, aptūptos bičių, iš jų po 5,8 korio su perais. Tai 4,6 % ir 17,2 % daugiau už kontrolines bičių šeimas atitinkamai. Turimo medaus kiekiu ir sumaitinto cukraus poreikiu bičių šeimos buvo labai panašios, šių rodiklių skirtumai gauti labai nedideli (medaus kiekio svyravimų ribos 8,8-10,3 kg/b.š.; sumaitinto cukraus - 6,4-8,0 kg/b.š.). Mažiausiai medaus atsargų žiemai turėjo ir daugiausiai cukraus sumaitinta bitėms Nigra. Jos turėjo vidutiniškai po 6,3 kg/b.š. medaus ir sumaitinta cukraus vidutiniškai po 8,5 kg/b.š.
Dirbant su skirtingomis bičių rasėmis ir jų mišrūnėmis, pastebėtos kai kurios jų savybės. Ne tik kūno spalva, bet ir savo elgesiu labai skyrėsi grynarasės Bakfasto bitės ir Nigros. Nuo pat ankstyvo pavasario iki to laikotarpio vasarą, kol yra nors mažas medunešis, Bakfasto bitės visada buvo labai ramios ir taikios. Rudeniop, pasibaigus medunešiui, šios bitės pasidarydavo irzlesnės, kai kurios šeimos būdavo netgi labai piktos, puldavo gelti. Pasižymėjo labai stipriu plėšikavimu iš kitų bičių avilių, ypač iš Nigrų ir jų mišrūnių su Krajinos bitėmis, kurios nesugeba apginti savo lizdų. Bakfasto bitės labai mažai augino motininių lopšelių. Jų buvo rasta tik bičių šeimose, kurios neturėjo motinų (žuvo šeimų lizdų apžiūrėjimo metu ir pan.). Šios bitės praktiškai nespietė. Esant stipriam medunešiui, lizduose augino daug perų. Medunešiui susilpnėjus ar nutrūkus, medų iš meduvių greitai sunešdavo į lizdą gausių perų maitinimui.
Imant medų iš avilių ne medunešio laikotarpiu, prasidėdavo stiprus bičių plėšikavimas. Kitų šeimų bitės puldavo ne tik išimtus iš lizdų korius su medum, bet ir kopinėjamas šeimas. Pastebėta, kad „aktyviausios . plėšikautojos" buvo Bakfasto bitės. Jas buvo nesunku atpažinti iš jų kūno geltonos spalvos.
Bitės Nigra nepasižymėjo piktumu, irzlumu. Tik esant apniukusiam orui labiau geidavo. Apžiūrint avilių lizdus jos staigiai pranykdavo nuo korių į avilio kampus arba išeidavo per laką ant avilio sienų. Iš pirmo žvilgsnio atrodydavo, kad šių bičių lizduose yra labai mažai. Nigros nesugeba apsiginti savo lizdo nuo plėšikaujančių bičių, todėl neretai stipriai buvo puolamos Bakfasto ir Kaukazo bičių, būdavo net išpjautos visos šeimų bitės, išvogtas medus. Nigros, kaip ir Krajinos bitės, linkusios spiesti.
Jau keli metai visoje Lietuvoje siaučia bičių perų liga - askosferozė. Stipriausiai ši liga pasireiškė 1998-1999 metais. Per visus bandymo vykdymo metus nebuvo pastebėtas nei vienas bičių šeimos susirgimo atvejis askosferozė ar perų puviniais.
Vien pagal produkcijos duomenis pasirinkti vieną ar kitą bičių rase, ją dauginti ar kryžminti su kitomis bičių rasėmis mišrūnėms gauti, būtų neatsakinga. Atskiros bičių rasės ar jų mišrunės nevienodai žiemoja, nevienodai reikalauja priežiūros darbų ir laiko. Realesnį vaizdą duoda medaus produkcijos ir bičių per žiemą sunaudoto maisto piniginė išraiška. Dauguma bičių priežiūros darbų naudojamas inventorius mažai kuo skiriasi, todėl gaunamos ekonomijos skaičiavimui paimta: surinktas medus = 11,0 Lt/kg (LŽI parduodamo medaus nustatyta kaina), per žiemą sunaudotas maistas (pusė sunaudoto maisto - medus, kita pusė - cukrus (didmeninės prekybos kaina ), Kaina (11,0+ 3,0):2 = 7,0 Lt/kg. Ekonominių skaičiavimų duomenys rodo, kad medaus produkcijai gauti yra tikslinga laikyti Bakfasto x Krajinos 1-os kartos mišrunės - gaunamas priedas 186,9 Lt/b.š.