ALERGIJA BIČIŲ NUODAMS

Bičių nuodų biologinis veikimas

dr. Algirdas Baltuškevičius

Bičių nuodai pasižymi vietiniu ir bendru žmogaus organizmui poveikiu.
Vietinis bičių nuodų poveikis pasireiškia uždegimo reakcija. Bičių nuodų injekcija (įšvirkštimas po oda) arba įgėlus bitei
pasireiškia deginančiu skausmu, paraudimu ir odos patinimu.
Paraudusios ir sukietėjusios odos uždegimas gali būti nuo soros grūdo iki žąsies kiaušinio dydžio. Kartais odos uždegimas labai išplinta, ima niežėti injekuotą ar įgeltą vietą arba visą odą. Vietinės uždegimo reakcijos gali pasireikšti, patekus nuodams į organizmą iš karto arba praėjus vienai parai. Dažnai visi šie požymiai pranyksta po 24-48 valandų.
Akių vokų ir kitų organų gleivinės reaguoja į bičių nuodus daug jautriau negu oda. Pavyzdžiui, užlašinus bičių nuodų ant triušio akių vokų gleivinės, sukeliamas pūlinis uždegimas. Ši reakcija, kaip biologinis testas, buvo pasiūlyta bičių nuodų aktyvumui įvertinti.
Bendra toksinė bičių nuodų reakcija gali įvykti, įgėlus kaip vienai bitei, taip ir didesniam bičių skaičiui (300-500). Tačiau kartais toksinius reiškinius galima stebėti ir nuo pavienių bičių įgėlimų. Ši reakcija po bičių įgėlimo pasireiškia galvos skausmais, svaigimu ir kūno temperatūros pakilimu. Retesniais atvejais gali žmogus vemti, viduriuoti, gali išberti odą. Esant tokiems simptomams skubiai kreiptis į gydytoją.
Kodėl vieniems asmenims ir nuo pavienių bičių įgėlimų atsiranda apsinuodijimo reiškiniai, o kitiems ir nuo didesnio bičių įgėlimų skaičiaus nieko neįvyksta? Tai galima paaiškinti tuo, kad žmogaus organizmas nevienodai jautrus bičių nuodams: jautresnės bičių nuodams yra moterys, vaikai ir pagyvenusio amžiaus žmonės. Tačiau kai kurie vidutinio amžiaus ir sveiki asmenys - irgi jautrūs bičių nuodams; jiems pakanka vieno bitės įgėlimo, kad pasireikštų ne tik stipri vietinė, bet ir bendra reakcija. Tuomet skauda galvą, jaučiamas bendras silpnumas, pakyla kūno temperatūra, vemiama, viduriuojama. Literatūroje yra aprašyti atskiri mirties atvejai, įgėlus tik 1-2 bitėms. Tokiems nelaimingiems atsitikimams turi reikšmės ne tik ypatingas jautrumas bičių nuodams, bet ir įgėlimo vieta. Pavojingiausios įgėlimo vietos yra kaklas, ypač jo šoninės ir priekinė dalys, taip pat viršutinė akies voko sritis. Todėl šias kūno dalis ir veidą reikia labiausiai saugoti nuo bičių įgėlimo. 48
Tačiau yra daugelis žmonių, kurių organizmas greitai pripranta prie bičių nuodų ir silpnai arba visai nereaguoja į juos. N.Joirišo ir kitų autorių stebėjimai parodė, kad tų asmenų, kurie ilgai dirba su bitėmis, organizmas beveik visai nereaguoja į bičių įgėlimus, ir tai nekenkia jų organizmui. Pastebėta, kad kai kurie bitininkai, turintys didelį bitininkavimo stažą, ištveria net 1000 bičių įgėlimus be jokių apsinuodijimo požymių. Tai galima paaiškinti imunitetu arba atsparumu bičių nuodams.
Eksperimentais įrodyta, kad bitininkams, ilgai dirbusiems su bitėmis ir, suprantama, dažnai jų geliamiems, kraujyje atsiranda specifinių antikūnų, kurie gali neutralizuoti bičių nuodus. Atlikti tokie bandymai: paimti bitininkų kraujo serumo ir bičių nuodų lygūs tūriai, kurie buvo atskiesti (1:100-1:400). Visa tai įšvirkšta triušiui po oda. Kontroliniams triušiams buvo įšvirkšta bičių nuodų, sumaišytų su žmogaus, niekada neturėjusio kontakto su bitėmis, kraujo serumu. Iš bandymų paaiškėjo, kad bitininko kraujo serumas neutralizuoja bičių nuodus, tuo tarpu paprasto žmogaus kraujo serumas šių savybių neturi. Maryti, bitininkams po bičių įgėlimų atsiranda specifiniai antikūnai, sukeliantys vietinį ir bendrą imunitetą. Kai kurie autoriai mano, kad žmogaus, pripratusio prie bičių nuodų, seilės veikia kaip priešnuodis, apsinuodijus bičių nuodais.
N.Joirišas iš daugiamečių stebėjimų įsitikino, kad bičių įgėlimai arba bičių nuodų (apitoksino) ilgesnis vartojimas skatina žmogaus organizmo imunitetą ne tik bičių nuodams, bet taip pat ir kai kurioms vidaus ir užkrečiamoms ligoms. Todėl tinkamai vartojami bičių nuodai gali tapti gydomąja profilaktine priemone, veikiančia ne tik atskirą organą arba gydančia vieną kurią nors ligą, bet ir visą žmogaus organizmą. Bičių nuodai, patekę į žmogaus organizmą, mobilizuoja jo gynimosi jėgas. Tuo galima paaiškinti tą faktą, kad bitininkų, išdirbusių su bitėmis daugelį metų, sveikata yra gera, ir jie ilgai gyvena. Matyt, atsiradęs imunitetas juos saugo nuo daugelio ligų.
Bičių nuodų veikimo mechanizmas
Bičių nuodų veikimo mechanizmas dar ne visiškai išaiškintas. Eksperimentais pavyko įrodyti, kad bičių nuodai veikia medžiagų apykaitą ir kraują per hipofizę (smegenų priedėlį) ir antinksčių žievę, todėl jų gydomasis veikimas labai sudėtingas ir įvairus.
Viena iš biologinių bičių nuodų veikimo savybių yra ta, kad jie skatinančiai veikia hipofizės ir smegenų žievės sistemą. Bičių nuodai mažina uždegimą ir alergines organizmo reakcijas, t.y. jie pasižymi priešuždegiminiu ir desensibilizuojančių veikimu.
Šiuo atžvilgiu bičių nuodai analogiški steroidinių hormonų veikimui. Šis „hormoninis" bičių nuodų veikimas pasireiškia per nervine hipofizės sistemą. Matyt, tai susiję su sudėtingais imunologiniais bei autoimunizacijos procesais, bet tai dar ne visai įrodyta.
Tačiau bičių nuodai skiriasi nuo nurodytų hormonų. Iš gydytojų stebėjimų įsitikinta, kad, ilgai vartojant steroidinius hormonus, nusilpsta antinksčių žievės funkcija. Bičių nuodai, priešingai negu steroidiniai hormonai, sugeba pašalinti antinksčių žievės funkcijos depresiją ir skatina antinksčių žievės veiklą. Be to, bičių nuodai, skirtingai negu steroidiniai hormonai, mažina kraujo krešėjimą, pasižymi priešbakterinėmis savybėmis ir vietiniu nuskausminimu. Taigi bičių nuodų veikimo negalima sutapatinti su steroidinių hormonų veikimu. Bičių nuodai yra savarankiškas biologinis preparatas.

• Ligonį paguldyti ant nugaros, galvą pasukti į šoną, pakelti kojas;
• Aukščiau įgėlimo vietos galūnę užveržti timpa (kas 10 min. timpą 1-2 min. atlaisvinti);
• Sustojus kvėpavimui nedelsiant daryti dirbtinį kvėpavimą "burna į burną" ir širdies masažą;
• Sugeltam žmogui krenta kraujo spaudimas, todėl į raumenis (po oda) sušvirkšti 0,1 proc. 0,5 ml adrenalino. Jei nepakilo arterinis kraujo spaudimas, kartoti adrenalino injekciją kas 10-15 min.

• Į poodį suleisti 30-60 mg prednizolono;
• Stabilizavus adrenalinu arterinį spaudimą, į raumenis suleisti 1-2 ml 1 proc. suprastino;
• Pasunkėjus kvėpavimui, duoti eufilino tablečių, inhaliatoriumi padėti įkvėpti salbutamolio (Ventolin), esant bronchaspazmui, suleisti į veną 2,4 proc. 10 ml eufilino, praskiedus jį 10 ml fiziologinio tirpalo (tai gali padaryti tik medicinos specialistas);
• Išvedus iš šoko būsenos, stebėti ligonį, kviesti greitąją pagalbą ar savomis priemonėmis greitai nuvežti į ligoninę.

• Timpa;
• Sterilūs vienkartiniai švirkštai (keli);
• Servetėlės su spiritu;
• Adrenalino ampulės 0,1 proc. 1 ml . Vienkartinė adrenalino dozė - 0,1 proc. 0,3-0,5 ml ;
• Leidžiami antihistamininiai vaistai: 20 mg/ml suprastino;1 proc. 1 ml dimedrolio, 30-60 mg prednizolono (geriau įsigyti su speciailiai paruoštais vienkartiniais švirkštais);
• Antros kartos antihistamininiai preparatai (tabletės): Zyrtec, Lomilan, Claritine, Kestine;
• Eufilinas tabletėmis ir ampulėmis; salbutamolis (Ventolin), inhaliatorius.

Pirmoji pagalba, bitei įgėlus

dr. Algirdas Baltuškevičius

Visi, kuriuos gali sugelti bitės, ir bitininkai, ir ne bitininkai, turi žinoti apsinuodijimo bičių nuodais požymius ir mokėti suteikti bičių sugeltam pirmąją pagalbą.
Pirmojo laipsnio apsinuodijimas. Įgeltoji vieta smarkiai ištinsta, niežti visą kūno odą, atsiranda dilgėlinės pobūdžio išbėrimas; krečia drebulys, pakyla kūno temperatūra iki 38-39 laipsnių, ligonis tampa neramus.
Pirmoji pagalba. Tuojau pat reikia ištraukti geluonį, ties įgelta vieta po oda suleisti 0,1 proc. 0,5 ml adrenalino tirpalo, leisti antihistamininius preparatus - suprastiną, pipolfeną ar dimedrolį. Jų neturint, dėti ant įgeltos vietos šaltą kompresą ir duoti gerti dimedrolio, suprastino ar tavegilio.
Antrojo laipsnio apsinuodijimas. Įgeltoji vieta nežymiai patinsta, bet ima niežėti visą kūną, atsiranda smulkus išbėrimas, gali pabrinkti veidas, liežuvis, gerklos.
Krečia drebulys, kyla kūno temperatūra, atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pasunkėja kvėpavimas, trumpam krinta kraujospūdis, ligoniui silpna, tamsu akyse, jį apima baimė.
Pirmoji pagalba tokia pati, kaip ir esant pirmojo laipsnio apsinuodijimui. Papildomai reikia suleisti į raumenis dimedrolio ar suprastino ir 1-2 ml 30 mg prednizolono tirpalo.
Jei apsinuodijimo požymiai nepraeina, pakartojama adrenalino injekcija ir į veną suleidžiama 10 ml 2,4 proc. eufi-lino tirpalo kartu su 10 ml 20 proc. gliukozės.
Nukentėjusįjį patariama skubiai vežti į ligoninę.
Trečiojo laipsnio apsinuodijimo atveju vystosi anafilaksinis šokas: staiga krinta kraujospūdis, nukentėjusysis netenka sąmonės, atsiranda traukuliai, nevalingas šlapinimasis, galimas mirties atvejis.
Pirmoji pagalba. Nukentėjusįjį reikia skubiai vežti į ligoninės reanimacinį skyrių. Pakeliui, vežant į ligoninę, reikia vartoti tuos pačius vaistus, kaip ir esant antrojo laipsnio apsinuodijimui.

Bitininko vaistinėlė
Kiekvienas bitininkas savo bityne turi turėti vaistinėlę, kurioje privalo būti sterilių vienkartinių švirkštų ir būtiniausi vaistai, kurie reikalingi pirmajai pagalbai suteikti, netikėtai apsinuodijus bičių nuodais: 1) Adrenalino ampulės po l ml 0,lproc. koncentracijos; 2) Prednizolono ampulės po 30 mg l ml; 3) Antihistamininiai preparatai (dimedrolis, tavegilis, pipolfenas, suprastinąs, klaritinas); 4) Eufilino tabletės po 0,15 g l flakonas ir Eufilino ampulės 2,4 proc. 10 ml. Kiekvieną vaistą patartina laikyti vaistinėlėje įmonės įpakavime. Visi išvardinti antihistamininiai preparatai veikia vienodai, todėl patartina turėti nors po 10 tablečių vieno iš nurodytų aukščiau vaistų.