BITININKAS

Biržų girioje medų kopinėjo ir avilius siaubė barsukai

Detektyvas Biržų rajone. Nuniokoti bičių aviliai, po visą bityną išmėtyti sugadinti koriai su medumi. Biržų giros pašonėje bityną turintis bitininkas pamanė, kad į atokų bityną įsisuko niekdariai. Miško chuliganus pričiupti padėjo pastatytos vaizdo kameros. Paaiškėjo, kad Biržų girioje medų kopinėjo – barsukai.

Žiūrėti įrašą

BIRŽŲ GIRIOS CHULIGANAI

„O tuo tarpu vidur miško lapė, zuikis ir meška, pasistatę litrą viskio, sėdi, žiūri LNK“, – prieš dešimtmetį tokia dainele reklamavo savo kanalą viena televizija. Iš karto reikia pasakyti, kad vilkas ir kiškis, išgėrę viskio, nieko blogo neiškrėtė. Na, gal dainą naktį buvo užtraukę. O štai apie lapę ir jos draugelius to pasakyti negalima.

Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, Biržų girios pamiškėje, stovi sodyba. Joje gyvena Algirdas. Greta namų ošiančios girios pakraštyje Algirdo draugas pasistatė savo bityną. Taip vyrai bičiuliavosi ne vienerius metus. Tačiau šį pavasarį atsitiko šis tas netikėto.

„Iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad čia darbavosi žmogus. Tačiau įdėmiau apžiūrėję, supratome, kad žmogaus čia nebūta. Žmogus palieka savo pėdsakus, jų nepaslėpsi, o čia jų rasti nepavyko. Vadinasi, taip padarė žvėrys“, – pasakojo Algirdas, kuris paskutinėmis balandžio dienomis aptiko suniokotą draugo bityną.

Nuversti avilių dangčiai, išmėtyti, sulaužyti ir sugadinti koriai su medumi buvo pasklidę po visą miško aikštelę. Tačiau buvo neaišku, koks žvėris čia pasidarbavo. Nejaugi meška? Anot Algirdo, bitynui visą laiką žalą darė kiaunės. Vyras rodė avilio dugnais tarnaujančius rėmus su metaliniu tinkleliu. Juose matyti kiaunių pradraskytos skylės, pro kurias plėšrūnai įsibrauna į avilį. Tačiau kiaunės – per mažas gyvūnas, kad galėtų avilius išvartyti.
Tuomet kas gi tas nenaudėlis?

Nustatyti plėšikus padėjo netoliese ūkininkaujanti Rugilė. Susidomėjusi moteris parūpino video kamerą, turinčią naktinio filmavimo galimybę. Liko tik sužinoti, kas naktimis šeimininkauja bityne.
„Pirmiausia, apie pusę dviejų nakties žvalgydamasi pasirodo lapė. Praeina, tada grįžta atgal. Susirūpinęs pravaro usūrinis šuo, aplinkui nuolat šmižinėja kiaunės. Ir tada pasirodo jis. Tamsoje ryškiai žiba akys. Lipa ant avilio, kur mažesnis, stumia į šalį stogą prispaudusią plytą ir patį stogelį. Jo nagai dideli, oho, koks garsas, kai nagais per skardinį avilio stogą brėžia!
Kitą dieną aš į bityną nunešiau seno bičių maitinimo sirupo kibirėlį. Įkaliau kuolą, kibirėlį prie jo tvirtai pririšau. Tą naktį kamera parodė, kad jie atėjo dviese. Vienas kibiru užsiėmė, o kitas lipo ir griovė avilį“, – apie nelauktus naktinius svečius, užfiksuotus stebėjimo kameros, pasakojo Algirdas.
Kas tas JIS? Ogi iš pažiūros nekaltas girios meteorologas barsukas. Tas pats, kuris pagal savo šešėlį sprendžia – ar dar šals, ar jau ateina pavasaris. Nekalto veidelio žvėris, o kokias „zbitkas“ išdarinėja. Tikrai iš tos dainos lapė išgėrusi primokino, ne kitaip.

Algirdas sakė, kad aplinkui miške netrūksta medžiotojų bokštelių ir žvėrių šėryklų. „Ten visokių pašarų yra, galima ir druskos palaižyti. Na, o po valgio natūraliai norisi kažko saldaus“, – apie žvėrių potraukį desertui kalba vyras.
Jo nuomone, medų mielai ėda lapės ir usūriniai šunys, jau nekalbant apie kiaunes. „O štai barsukai tai buvo netikėtumas. Orai vėsūs, bitutės neaktyvios, kailis tankus ir storas, jis tų bičių įkandimų turbūt visai nebijo“, – svarstė Algirdas.

Anot vyro, iki šių metų barsukai tokiu chuliganizmu neužsiiminėjo. Bites terorizuodavo tik kiaunės ir paukštis – žalioji meleta. Tiksliau, jų duetas. „Meletos gera klausa. Pasiklauso prie avilio, kur labiau bitės dūzgia, ir prakala skylutę. Kiek tos avilio sienelės tėra – presuotas popierius, tada polistirolas apšiltinimui ir vėl popierius. Meleta ilgoku snapu prakala išorinį sluoksnį, o toliau neįveikia. Bet tokios skylutės užtenka kiaunei, kurios stiprūs dantys ir nagai. Jai tik pradžios, už ko užsikabinti, reikia. Kiaunė išdrasko ir polistirolą, ir antrą sienelę, įlenda vidun“, – apie gyvūnų sąmokslą prieš žmones pasakojo Algirdas.

Jei jau smulkūs žvėreliai taip išmaniai žmogų apgaudinėja, tai kokių kiaulysčių gali iškrėsti išprususios miško kiaulės – šernai ar vilkai su lūšimis, baisu ir pagalvoti.
O jei iš tiesų po girią klaidžioja dvi meškos, kurių viena – Himalajų lokys, o kita – mūsiškė rudoji, į Biržų girią verčiau visai kojos nekelti.

Antanas Vaičeliūnas

Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai“