BITININKAS

Vilnietei po daugiabučio balkonu anūkas pastatė bičių avilius – dūgzti dėl to ėmė kaimynai

Arūnas Dumalakas ,
„Lietuvos rytas“

Architektų gatvės 101-asis namas Lazdynuose šiomis dienomis dūzgia kaip bičių avilys tiesiogine prasme. Mat viena pirmojo aukšto daugiabučio gyventoja užsigeidė medaus ir atsivežė du avilius.

Architektų gatvės 101-ajame name gyvenanti pensininkė Veronika prarado ramybę. Mėgdavo ji išeiti pasivaikščioti, grynu oru pakvėpuoti, bet dabar nusileisti taku pro daugiabučio kampą bijo. Mat po pirmojo aukšto balkonu iš kažkur atsirado du aviliai.

Negana to, aviliai aptverti vielos tvora, o ant jos pakabinti ženklai, draudžiantys pėstiesiems vaikščioti. Bet Veronikai baisiau ne jie, o bičių įgėlimas. Moteris yra alergiška, tad jai grėstų net pavojus gyvybei.

Paaiškėjo, kad avilius name gyvenančiai Nijolei Kretavičienei atvežė jos anūkas. Tiesa, patyręs bitininkas pats abejojo, ar daugiabučio gyventojai neprieštaraus tokiai kaimynystei.

Veislė pritaikyta miestui

Kiek toliau nuo minėto daugiabučio sutiktos dvi vyresnio amžiaus moterys pirmadienį kaip tik kalbėjo apie dėžes, aplink kurias skraidžioja bitės.

Aviliai iš tiesų yra naujoviški, tad ne visi juos atpažįsta.

„Tai nesąmonė. Bitės juk gali ir į kambarius įskristi. Tai dabar jau langų nebegalėsime atidaryti?“ – klausė moteris.

Tokia kaimynyste nebuvo patenkinta ir vaikų žaidimo aikštelėje su vaiku žaidusi motina. Ji gyvena Architektų gatvės 101-ajame name.

Tuo metu N.Kretavičienė, po kurios balkonu yra aviliai, tikino, kad bitės yra visai nepiktos. Tai veislė, pritaikyta auginti šalia namų. O atvežė avilius iš Kaišiadorių rajono jos anūkas, Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos vadovas Justinas Kretavičius.

Iš tiesų – per pokalbį žurnalistams neįgėlė nė viena bitė. Bet ar visi daugiabučio gyventojai tuo tikės?

N.Kretavičienė pasakojo, kaip bites girdo. Tam ji prie balkono atbrailos pririšo plastikinius butelius. Kartais bitės nutupia moteriai ant rankų, tačiau niekada nepuola.
Įstiklinto balkono langai atidaryti, bitės įskrenda ir į N.Kretavičienės namus. Šeimininkė prisipažino, kad jai malonu klausytis bičių dūzgimo. O išskrenda jos dar prieš saulėlydį.
Su bitininkyste anksčiau nieko bendro neturėjusi moteris pastebėjo: bitės į avilius grįžta beveik vienu metu, lyg turėdamos laikrodžius.

Su bitininkyste anksčiau nieko bendro neturėjusi moteris pastebėjo: bitės į avilius grįžta beveik vienu metu, lyg turėdamos laikrodžius.
Kartais vilnietė bites tiesiog kviečia užsukti į namus, indą su vandeniu statydama vis giliau kambaryje. Jai įdomu stebėti bičių gyvenimą, kaip rytais iš avilio išskrenda pirmieji žvalgai, o paskui jau ir visos kitos bitės.

Laukia jazminų žydėjimo

Gėlių, žydinčių augalų aplink Lazdynų daugiabučius nedaug. Ar bitėms bus iš kur nešti nektarą?
N.Kretavičienė parodė į akacijas, jazminus, kurie netrukus žydės. Netoli yra Akacijų gatvė, apsodinta šiais medžiais.

Be to, Lazdynai yra miesto pakraštyje, tad ir žydinčios pievos bitėms netoli. Vilnietė pasakojo, kad ypač vertingas ir brangus yra jazminų medus.
Todėl anūko ji ir prašė avilius atvežti krūmams dar nesužydėjus.
Moteriai skanus ir akacijų medus, tad laukia, kada galės jo paragauti. Jei pavyktų jo išsukti, anūkas žadėjo pirmiausia jo nunešti į laboratoriją, kur ištirtų kokybę.

Kalba apie šunis ir kates

Panašu, kad valdžios institucijos nelabai žino – draudžiama ar leidžiama mieste šalia daugiabučio auginti bites.

Savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė patarė šiuo klausimu kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), kuri pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą tvirtina ūkinių gyvūnų laikymo reikalavimus ir juos kontroliuoja.
Tačiau VMVT Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Jurgita Savickaitė rodė pirštu į savivaldybę.

Esą konkrečias gyvūnų laikymo mieste taisykles turėtų būti patvirtinusi kiekviena savivaldybė, kuri ir kontroliuoja, kaip šių taisyklių laikomasi.
Bėda ta, kad sostinės savivaldybė yra patvirtinusi tik Gyvūnų laikymo taisykles, kuriose daugiausia kalbama apie kačių ir šunų auginimą. O apie bites jose – nė žodžio.

Tiesa, taisyklės skelbia, jog šeimininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Bet vėl bėda – bitės yra ne gyvūnai.

Įprato gyventi ant stogų

Kad ir kaip būtų, bitininkystė miestuose populiarėja. Štai Kauno technologijos universiteto mokslininkas Visvaldas Varžinskas ir jo bendramintis finansų specialistas Paulius Chockevičius įkūrė įmonę, kurios tikslas – padėti tiems, kurie ant pastatų stogų norėtų auginti bičių šeimas, bet neturi žinių ar galimybių.

Vienas po kito didmiesčiuose ėmė rastis aviliai. Tik ne po balkonais, o ant stogų.

Yra ir skeptikų, manančių, kad bitėms ant pastatų stogų ne vieta, nes joms įprastas gyvenimas šalia sodybų, pamiškėse. Anot P.Chockevičiaus, nuo seno bitėms gyventi aukštai medžių drevėse buvo visai natūralu. Gyvendamos aukščiau jos mažiau kenčia nuo drėgmės.
Tam pritarė ir Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas Algirdas Amšiejus. Jo žodžiais, bitės aukščio nebijo, kuo arčiau saulės, tuo joms geriau.

Jeigu aviliai gerai apšiltinti, bitės ant stogo žiemą nuo šalčio bus apsaugotos. Vienintelė bėda – vėjai, kurie bites gali nublokšti.

Viešbutis vaišina svečius

Vilniuje vienas pirmųjų bites ant stogo prieš šešerius metus įkurdino viešbutis „Kempinski“. Iš pradžių buvo daug abejonių, ar bitėms miestas tiks, ar švarus bus medus. Tačiau baimės nepasitvirtino.

Bites prižiūrėti viešbutis pakvietė profesionalų bitininką iš Trakų rajono Algį Mikalopą. Pirmaisiais metais jos sunešė 20 kilogramų medaus.

Svečius medumi vaišinančio viešbučio atstovai ištyrė jį laboratorijoje. Nustatyta, kad Vilniuje surinktame meduje sunkiųjų metalų ne daugiau nei surinktame laukuose, o jo kokybė nustebino net specialistus.

Viešbučio „Kempinski“ avilius prižiūrintis A.Mikalopas pasakojo, kad bitės nektarą renka iš Bernardinų sodo, Markučių ir netgi Vingio parko. Vėlesniais metais bitininkas iš keturių avilių jau išsukdavo po 130–140 kilogramų medaus.

Idėja – miesto bitynas

ieno garsiausių Lietuvos bitininkų, mokslininko Jono Balžeko tradiciją auginti bites perėmė jo anūkas verslininkas Tomas Balžekas – jis avilius ant stogo užkėlė Užupyje.

T.Balžekas iš vienos miesto bičių šeimos per metus prisuka 30–40 kilogramų medaus.

Jo manymu, tai nemažai, nes mieste bičių dar nėra daug.

Su bendraminčiu, taip pat mėgstančiu bitininkauti žurnalistu Edmundu Jakilaičiu

T.Balžekas turi sumanymą net Vilniaus bityną įkurti. Avilius jie planuoja pastatyti ant Valdovų rūmų, Nacionalinio dramos teatro, Operos ir baleto teatro, savivaldybės.

Svetur – jau seniai ne naujiena

Avilius ant pastatų pasaulio didmiesčiuose laiko ne tik bitininkai, bet ir savivaldybės, viešbučiai, verslo centrai, vienuolynai. Tarkim, Londone bičių šeimų skaičius perkopė 5 tūkstančius.

Ten veikia daugiau nei 200 bendrovių, teikiančių miesto bitininkystės paslaugas.

Paryžiuje yra daugiau kaip 1500 registruotų avilių, o neregistruotų, manoma, dar daugiau. Beje, trys aviliai stovėjo ir ant Dievo Motinos katedros stogo virš akmeninės zakristijos ir per didįjį gaisrą nenukentėjo.

Bitės neturi plaučių, tad, pasak jas prižiūrinčio bitininko Nicolas Geanto, užuot jas pražudęs, anglies dioksidas tik apsvaigina ir užmigdo. Taip per gaisrą bičių šeimos išsaugojo motinėles, o ir vaškas aviliuose neištirpo.

Berlyne bitės taip pat įkurdintos ant katedros stogo. Niujorke ar Paryžiuje medaus surenkama dvigubai daugiau nei kaimuose.

Paryžiuje, visus metus žydinčiame mieste, gerinami rekordai – iš vieno avilio surenkama iki 100 kilogramų medaus.