Kodėl bitės siuva ne tik šešiakampes akutes koryje?
Bičių ir socialinių vapsvų siuvamos šešiakampės korio akutės yra prisitaikančios architektūros pavyzdys; šešiakampiai sumažina medžiagų sunaudojimą, tuo pačiu maksimaliai išnaudodami vietą ir konstrukcijos stabilumą. Šešiakampes akutes bitės ir vapsvos išsivystė nepriklausomai, tačiau kai kuriose abiejų grupių rūšyse šešiakampės akutės yra dimorfinės – mažos darbinės akutės ir didelės reprodukcinės akutės – tas verčia kažkokiu būdu sujungti skirtingo dydžio šešiakampius. Ši būdinga plytelių klijavimo problema sukuria unikalią galimybę ištirti, kaip panašūs architektūriniai iššūkiai sprendžiami nepriklausomai nuo evoliucinės kilmės. Ištyrėme, kaip 5 bičių ir 5 vapsvų rūšys išsprendė šią problemą, iš 22.745 akučių išgaudamos kiekvienos akutės matmenis. Čia parodome, kad visos rūšys naudojo tuos pačius kūrimo būdus: vidutinio dydžio akutes ir poras ne šešiakampių akučių, kurių dažnis didėja didėjant dydžio dimorfizmui. Tada gauname paprastą geometrinį modelį, kuris paaiškina ir numato pastebėtą ne šešiakampių akučių poravimą ir jų atsiradimo greitį. Mūsų rezultatai rodo, kad nepaisant skirtingų statybinių medžiagų, korių konfigūracijų ir 179 milijonų metų nepriklausomos evoliucijos, bitės ir socialinės vapsvos vienodai išsprendė tas pačias architektūrines problemas, taip atskleisdamos pagrindines statinio savybes ir evoliucinę konvergenciją statybose. Visas straipsnis (PDF anglų k.)
Orų
prognozės
Nauji komentarai