BITININKAS

Sigitas Uselis, 2024

Varozės ligos prevencija tampa neatsiejama bitininkavimo technologijos dalimi. Deja.

Varroa erkių egzistavimas be išimties kiekvienoje šalies bičių šeimoje ir vadinasi varozės liga. Deja niekam ir niekaip neatrandant tokių priemonių, kad galima būtų visu 100% jas išnaikinti, bitininkui tenka užduotis sugebėti sumažinti jų kiekį iki minimalaus lygio, kad bičių šeimos gyvenimui ir darbui nesijaustų neigiama šių parazitų įtaka, todėl Varroa erkių naikinimas tapo neišvengiama dalimi viso bitininkystės sezono darbų grandinėje. Šiam, kad ir nepageidaujamo bitininkavimo technologijos veiksmui išaiškinimą pateikiu atskiromis dalimis:

Tinkamiausias laikas. Varroa erkės pagal savo gyvenimo ciklą yra idealiai prisitaikiusios prie bičių gyvenimo. Jų dauginimasis vyksta tik tada, kai yra perų ir jie uždengiami. Taigi, kad ir nedidelis išlikusių po žiemos erkių kiekis per kelių mėnesių bičių dauginimosi laikotarpio tampa gana solidžiu kiekiu vasaros pabaigoje. Jų šeimoje tuo metu gali būti ir keli šimtai ir keli tūkstančiai, jei buvo dar taip, kad be „savų“, pasidauginusių, vyko patekimas ir iš kitų avilių. Taigi, pasibaigus medunešiui ir paruošus šeimas žiemai būtinas kasmetinis erkių naikinimas. Kitais metų laikais šis darbas yra imlus, nedaug efektyvus ir trukdantis bičių šeimai ramiai stiprėti ir dirbti. Pagal savo ilgametę bitininkavimo praktiką ir tuo pačiu kovą su erkėmis, drąsiai tvirtinu, kad sėkmingai ir išmintingai atlikus šį darbą rudenį ramiai galima laukti sekančio rudens.

Erkių kiekio šeimoje situacijos įvertinimas. Tai gana sudėtingas dalykas, tačiau labai norint apytiksliai galima sužinoti. Tam yra bent trys būdai:

• Iš lizdo nuo kokių 3 rėmų pasemti į indą ne mažiau kaip 300 bičių (saugotis, kad nepatektų motina!) ir eterio, ar langų plovimo skysčio ar cukraus pudros pagalba atskirti erkes nuo bičių. Pirmais dviem atvejais bites tenka numarinti. Skaičiuojam atskirtas erkes 100-ui bičių ir vertinimas toks, kad jei vasaros pabaigoje tenka daugiau nei 3 erkės, o spalio mėnesyje, kai nebėra perų, tenka daugiau nei 2 erkės, tai situacija kritinė ir erkių naikinimą reikia vykdyti nedelsiant. Taip patikrinti rekomenduojama iki 20% bityno šeimų.
• Rugpjūčio mėnesio pradžioje po lizdu pakišame porėmį su sieteliu, kurio akutės ne mažiau kaip 3 mm ir savaitę laikome nejudindami lizdo. Porėmio pagrindo sutepti nereikia, nes tai iškreipia vaizdą, kai gyvos erkės netyčia nukrinta ir prilimpa. Tokiu būdu skaičiuojamas natūralus erkių mirtingumas per vieną parą (visas rastų erkių skaičius dalinamas iš parų skaičiaus) pagal kurį sprendžiama:

• Ir pats paprasčiausias būdas tai įvertinimas mintimis ir akimis.  Mintimis vertiname tai ar tikrai viskas gerai pasisekė su erkių naikinimu praeitą rudenį ir liko šeimose tik minimalus kiekis erkių t.y. mažiau nei 50 vnt. Akimis vertiname apžiūrinėdami lizdus ar nėra bičių ar tranų su kreivais sparnais, prakiurusių perų be specifinio puvinio kvapo ir ar tikrai nematėme erkių ant bičių. Kitas vertinimas akimis yra tai ar bityno zonoje spinduliu bent 1,5 km yra kitų bitynų, ypač mėgėjiškų. Jei taip, tai erkių naikinimą rekomenduojama pradėti iškart po lizdo suformavimo žiemai. Su visa pagarba bitininkams mėgėjams ar pradedantiesiems, bet jei yra jiems dar žinių trūkumas apie varozę tai visai galimas dalykas, kad jų bičių šeimos turi vasarą daugiau erkių ir gamtoje vyksta natūralus pasidalinimas per žiedus ir klaidžiojančius tranus su tais aviliais kur jų ne taip daug.

Ankstyvas ir vėlyvas erkių naikinimas. Apibūdinimas: privalumas arba ne.

Ankstyvu skaitomas tas laikas, kai po lizdo suformavimo kartu su maitinimu įdedamos tos priemonės, kurios yra ilgalaikio veikimo, nes tuo laiku dar būna keletas rėmų su perais ir apie 80% erkių yra būtent peruose. Privalumas yra tame, kad erkės pradedamos anksčiau naikinti ir išsaugoma daugiau sveikų, žiemoti turėsiančių bičių. Jei bitė pero stadijoje vystėsi kartu su jame buvusia erke, jos gyvenimas trumpėja maždaug per pusę ir vietoje to, kad pragyventų žiemojimo metu apie 6 mėnesius, ji miršta maždaug po 3 mėnesių t.y. kur tai apie N. Metus. Ne privalumas yra tai, kad tokios ankstyvam naudojimui skirtos priemonės yra brangesnės.

Vėlyvu skaitomas toks laikas, kai šeimose nebėra arba beveik nebėra perų, visos ten esančios erkės randasi ant bičių ir jas yra paprasčiau naudojamomis priemonėmis pasiekti. Privalumas, kad vėlyvam erkių naikinimui naudojamos priemonės yra paprastesnės ir tuo pačiu pigesnės, o ne privalumas, kad galimai žiemoti turės daugiau erkių pažeistų bičių ir taip pat būna tam tikra rizika, kad šeima to, tik vėlyvo gydymo, gali ir nebesulaukti.

Ankstyvas + vėlyvas erkių naikinimas arba kitaip tai dvigubas. Gerai yra tai, kad užsitikrinama ir kontrolinis, šiuo atveju vėlyvas būdas. Naudoti reikia tokiu atveju skirtingų grupių veikliąsias medžiagas kas padeda išvengti atsparumo naikinimo priemonėms ateičiai. Ne visai gerai, kad dažniausiai tai būna perteklinis veiksmas ir aišku finansiškai skaudesnis. Rekomenduočiau dvigubą naikinimą vykdyti ne kasmet, o kas antrus ir trečius metus.

Apie varroa erkių naikinimo priemones ir jų klasifikacija

Visame pasaulyje yra tik 3 skirtingos veikliųjų medžiagų priemonių grupės, nors sukurtų preparatų pavadinimų gal ir koks šimtas. Tai:

1. Piretroidų grupė (veiklioji medžiaga flumetrinas, fluvalinatas)
2. Amidinų grupė (veiklioji medžiaga amitrazė)
3. Organinių junginių grupė (veiklioji medžiaga skruzdžių, oksalo rūgštys, timolas)

Šių veikliųjų medžiagų pagrindu pagamintų Preparatų klasifikacija ir panaudojimo laikotarpis:

Pastaba: 2024 metais atsisakėme veterinarinio preparato APISTAN. Kadangi jo efektyvumas 2022 ir 2023 mano paties atliktuose bandymuose buvo žymiai krutęs nei anksčiau. Galimai tai susiję su pagrindine priemone prieš rapsų kenkėjus  insekticidu MAVRIK kurio veiklioji medžiaga taip pat fliuvalinatas. Beveik visa Lietuva nusėta rapsų laukais ir bitės parsinešdamos mikrodalelių to Mavrik „padeda“ išvystyti erkių atsparumą šiai medžiagai. Atsisakymas Apistan vyksta ar vyko ir kitose šalyse.

PRAKTIŠKI PATARIMAI:

Apie piretroidų grupę:

• Yra neteisinga nuomonė pavyzdžiui Varostop vienais metais keisti į Apistan, Baivarol kitais, ar atvirkščiai. Erkių atsparumo galimas susidarymas yra bendras visiems šios, tos pačios, grupės preparatams, nepriklausomai nuo pavadinimo.
• Kai kurios šeimos apvaškuoja įdėtas juosteles ir nuo to galimas efektyvumo sumažėjimas. Tokiu atveju rekomenduotina atlikti ir vėlyvą gydymą.
• Varostop rekomenduotinas juostelių kiekis priklausomai nuo šeimos stiprumo:

Apie amidinų grupę:

• Apie Apivar juostelių pilną informaciją rasti reikia atkėlus ant pakelio dešinio apatinio kampo etiketės kraštelį.
• Apivar juosteles rekomenduotina laikyti kol nebeliks perų t.y. 6 – 8 savaites.
• Jeigu erkės naikinamos tik Varidol, tai šį procesą reikia atlikti bent 2 kartus su maždaug 10 dienų pertrauka.
• Visiškai NELOGIŠKA po Apivar juostelių (ankstyvas panaudojimas) dar papildomai naudoti vėlyvam apdorojimui Varidol. Jeigu nusprendėte pakartotinai naudoti, tai rinkitės preparatą oksalo rūgšties pagrindu.

Apie organinių junginių grupę:

• Formicpro instrukcijoje nurodoma, kad reikia dėti iškart 2 paketėlius. Tačiau yra ir toks variantas, kad dėti vieną paketėlį ir laikyti 7 dienas, po to dar tokiam pačiam laikui uždėti kitą paketėlį. Procesas prasitęsia iki 2 savaičių. Tam pritaria ir gamintojai, tačiau, kad padaryti instrukcijoje pakeitimą, reikia derinti su visomis ES šalimis. Tiesiog tai didžiulis administracinis darbas.
• Apiguard instrukcijoje teigiama, kad bitės turi išvalyti indelį pašalindamos žėlę iš avilio. Tačiau jei jos ir lieka, tai nereikia abejoti dėl efektyvumo. Esmė tame, kad timolas erkes naikina garų (kvapo) pavidalu.
• Bet kuris preparatas oksalo rūgšties pagrindu efektyviausiai veikia kai lizde nebėra perų. Aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +5ᵒC. Tirpalas laistomas į tarprėmius ant bičių skaičiuojant vienam tarprėmiui 5 ml kiekio. Bendras tirpalo kiekis skaičiuojamas taip: palikote žiemoti rudenį šeimą pavyzdžiui ant 7 rėmų, vadinasi bus 6 tarprėmiai X 5 ml = 30 ml kiekis. Žiemos bitė oksalo rūgšties dozę turi gauti vieną kartą gyvenime! Antraip pažeidžiama žarnyno mikroflora ir šeima pavasario sulaukia būdama silpna, nes neišgyvena stipresnę dozę gavusios bitės.

Visus paminėtus preparatus būtina laikyti sandarioje pakuotėje, temperatūroje tarp 0 iki + 25ﹾ C !

Saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių!

Kaip ir dėl ko susidaro erkių atsparumas naudojamiems preparatams

Tiek piretroidų (juostelių) grupės, tiek amidinų (amitrazės) grupės veterinariniai preparatai veikia sekančiai: pasiskirstę po bičių lizdą mikrodalelės (bičių išnešiotos juostelių atveju ar įpūstos dūmų arba aerozolio pavidalu) kontakto su erke metu pažeidžia jos nervinę sistemą ir erkę ištinka staigi ar po kelių parų mirtis, priklausomai nuo gautos nuodų dozės. Skirtumas yra tas, kad piretroidų grupės medžiagos veikia erkės nervinius kamienus, o amitrazė – nervinius receptorius. Kasmet naudojant tos pačios grupės medžiagas, dalis erkių, gavusios nedidelę dozę nuodo (kad ir juostelių laikymas per žiemą lizde) piretroidams pradeda organizme gaminti fermentus, neutralizuojančius nuodus, o amitrazei tiesiog sumažėja receptorių jautrumas. Šios įgytos savybės perduodamos sekančioms kartoms. Tokių atsparių erkių kiekis metams bėgant didėja, tai nėra plika akimi pastebima ir vieno sezono gale įvyksta žuvimas. Atsparumas iki šiol nepastebėtas organiniams junginiams (rūgštims, timolui), tačiau jų veikimas naikinant erkes yra silpnesnio poveikio ir dėl to žiemai lieka daugiau išlikusių gyvų erkių. Naudojant kasmet organines medžiagas (ekologinis varozės gydymas) likutinis erkių kiekis žiemai vis didėja ir po 4-6 metų įvyksta bityno masiška žūtis.

Erkių naikinimo priemonių panaudojimo variantai, siekiant išvengti galimo atsparumo

Trejų metų variantas (idealus) Lentelė Nr. 1

Penkių metų variantas (praktiškas) Lentelė Nr. 2

* Kurie metai pagal eilę turi nuspręsti bitininkas, įvertinęs naudotus ankstesnių metų gydymo būdus

**Vėlyvo gydymo atveju rekomenduojama priemonės oksalo rūgšties pagrindu. Ar jo reikia, turi spręsti pats bitininkas. Pavyzdžiui iš avilio lizdo po reikiamos trukmės laikymo išėmėte juosteles, o jos kai kurios apvaškuotos. Vadinasi juostelių veikimo efektyvumas buvo daug mažesnis, nei tuo atveju kai jos lieka švarios. Dar atvejis dėl ko verta, tai jeigu tektų sužinoti, kad koks tai kaimyninis bitynas jau tą rudenį silpsta.

Apie ekologinį Varoa erkių naikinimą

Sutinkamai su ekologinės bitininkystės taisyklėmis, varozės gydymą galima atlikti tik organinėmis rūgštimis, augalinės kilmės preparatais, bei taikyti mechaninį erkių šalinimą. Šis, ekologinis, būdas turi ir stipresnių ir silpnesnių pusių:

Stipresnė pusė: eliminuojama tikimybė, kad į bičių produktus gali patekti cheminių varozės gydymo preparatų likučių.                                                                                                                                                                            Silpnesnė pusė: žymiai didesnis darbo, naikinant erkes, imlumas. Maždaug kas ketvirtus – penktus metus galimi didesni bityno nuostoliai dėl mažesnio ekologinio gydymo, palyginus su cheminiu, efektyvumo.

Klasikinė ekologinio gydymo schema:

Dažniausios bičių šeimų žuvimo priežastys ir pasitaikantys klaidingi tų priežasčių vertinimai

Deja, bitininkystėje bičių šeimų praradimas yra beveik neišvengiamas dalykas. Kaip taisyklė, tai atsitinka rudens-žiemos-pavasario laikotarpiu. Jeigu prarandama iki 10% bičių šeimų tokiu metu, tai šiais laikais skaitoma, kad tai nėra didelis nuostolis, bet jei daugiau, tai jau yra ekonominė žala bitynui. Be abejo, kad ir vienos bičių šeimos žūtis bityno savininkui sukelia psichologinį diskomfortą.

Bičių šeimų žuvimo priežastis galima klasifikuoti dviem aspektais:

• Šeimų žūtis dėl bitininko padarytų klaidų;
• Šeimų žūtis dėl įvairių ligų bei gamtos stichijų;

Pirmuoju atveju tai neišvengiamas dalykas ypač pradedantiesiems bitininkams kai dėl žinių ir praktikos stokos nesugebama bičių šeimoms sudaryti geras ir komfortiškas gyvenimo sąlygas. Dar kartais prie ne sugebėjimo išgyventi bičių šeimai priveda ir nevykę eksperimentavimai, kas taip pat dažnokai rūpi ypač pradedantiems bitininkams. Tai tokie atvejai, kai norisi padaryti ką tai labai geriau, o rezultate gaunasi labai blogiau.

Antruoju atveju, ypač įvairių ligų pasireiškimu, tai jau iššūkis ne tik pradedantiesiems, bet ir patyrusiems bitininkams. Deja, tai yra šio laikmečio realija ir neužtenka tik žinoti apie bičių gyvenimo dėsnius, bet reikia ir išsamių žinių apie įvairias galimas ligas ir jų prevencijos vykdymą.

Bičių šeimų žuvimas dėl bitininko klaidų

Dažniausiai pasitaikantys atvejai dėl bitininko padarytų klaidų:

Šių laikų ligos, kurios yra dažniausios bičių šeimų žūties priežastis

Pagrinde tai virusinės ligos. Nors virusų bičių organizme gali būti aptinkama daugiau nei 20 rūšių tipų, pavojingiausi laikomi deformuoto sparno virusas A tipo, deformuoto sparno virusas B tipo arba kitaip vadinamas varoa destructor-1 virusu (VDV-1), deformuoto sparno virusas C tipo ir ūmaus paralyžiaus virusas. Būtent dėl šių virusų, kurie glaudžiai asocijuojasi su varroa erkėmis, nes jos yra pernešėjos ir platintojos, paplitimu siejami gana dideli bičių šeimų žuvimai, prasidėję Europoje 2006 metais. Deformuoto sparno virusas įprastai yra A tipo ir jis yra mažiau pavojingas iki to, kad į jo platinimą neįsijungia gan didelis kiekis erkių atsiradusių bičių šeimoje. Kritinė riba 2000-3500 vnt. varoa erkių šeimoje. Tačiau jei deformuoto sparno virusas-A pilnai ar iš dalies mutuoja į tipą B ar C, kurie dauginasi žymiai sparčiau, bičių šeimas gali ištikti žūtis kad ir dėl žymiai mažesnio tuo metu esančio šeimoje erkių kiekio. Tuo galima paaiškinti tokius reiškinius, kai vienoje apylinkėje ar rajono teritorijoje bičių šeimų žuvimas tuo pat metu yra daug didesnis nei gretimuose.

Požymiai, kai bičių šeimos žūva nuo ankščiau minėtų virusinių ligų

Laikotarpis – ruduo.

Požymis: Bičių šeimos maitinant pradeda mažėti maždaug po vieną tarprėmį kas savaitę ir lieka tuščias avilys su pilnais rėmais maisto, jei dar palanki aplinkos temperatūra arba visai nedaug bičių su motina ir perais koriuose.

Priežastis: kurio nors tipo deformuoto sparno virusinė liga, kuri prasidėjo dėl didesnio erkių kiekio dar prieš ankstyvą naikinimą, po to jau plito tarp bičių žiemos maisto perdirbimo metu, nors didžioji dauguma erkių jau buvo eliminuotos, arba dėl didelio erkių kiekio ir tuo pačiu maitinimo, jei buvo pasirinktas vėlyvo erkių naikinimo variantas.

Laikotarpis – žiema.

Požymis: Bičių šeimos randamos žuvusios. Bičių daug, visos jos sugulusios ant dugno, o kokia tai dalis ant viršutinių pagalvių, jei buvo tokia galimybė joms ten patekti.

Priežastis: dažniausiai taip pat deformuoto sparno virusas mutavęs į pavojingesnę nei įprastai atmainą. Gali būti, kad ir ūmaus paralyžiaus viruso išplitimas, dėl kurio šeima žūsta kelių dienų laikotarpyje. Koks tai virusas, tapęs žūties priežastimi, gali nustatyti tik laboratorija.

Laikotarpis – pavasaris.

Požymis: Šeima apsiskraidė, bitės nešė žiedadulkes ir augino perus ir įvyksta netikėtas žuvimas.

Priežastis: Tokia pat kaip ir žiemą – dažniausiai taip pat deformuoto sparno virusas mutavęs į pavojingesnę nei įprastai atmainą. Gali būti, kad ir ūmaus paralyžiaus viruso išplitimas, dėl kurio šeima žūsta kelių dienų laikotarpyje. Koks tai virusas, tapęs žūties priežastimi, gali nustatyti tik laboratorija. Pavasarį tokie atvejai atsitinka daug rečiau nei žiemą.

Kas gali padėti visais tokiais išvardintais atvejais, siekiant išvengti praradimų?

Atsakymas vienas: stengtis palaikyti kuo minimalesnį kiekį varoa erkių bičių šeimose, kureis yra pats pagrindinis virusinių ligų vektorius. Prieš virusines ligas vaistų nėra – tuo įsitikinome pabuvę COVID–19 gniaužtuose.

Apie klaidingus žuvimo priežasčių vertinimus

Visi tokie mįslingi ir netikėti bičių šeimų praradimai be abejo verčia bitininkus ieškoti priežasčių ir tuo pačiu patarimų kaip tokių nelaimių išvengti. Didžioji dalis bitininkystės literatūros, iš kurios mokosi pradedantys bitininkauti yra parašyta dar tais laikais, kai tokių didelių nelaimių nebūdavo. Internetinėje erdvėje jei rusų kalba, tai yra įvairiausių paaiškinimų, bet dažniausiai iš fantazijos srities. Bitininkai stengiasi patys taip pat įspėti arba kreipiasi dažniausiai į labiau patyrusius kolegas dėl atsakymo ar paaiškinimo kodėl netikėtai neteko bičių šeimų. Kadangi man pačiam per paskutinis dvidešimt kelis metus teko išgirsti įvairiausių žuvimo priežasčių teiginių, tai pateikiu keletą populiariausių, o kadangi jie yra neteisingi, tai vadinu juos mitais:

Bičių šeima žuvo, kad blogas cukrus ar kad bitės sušalo – MITAS

Tai gal kažkada buvęs populiariausias ir tuo pačiu primityviausias priežasties apibūdinimas, daugiausiai būdingas kaimo bitininkams-mėgėjams. Kad suprasti jog tai MITAS, pravartu pasiskaityti tokiems bičiuliams bitininkavimo pradžiamokslio teoriją.

Mažai buvo ar visai kurį laiką nebuvo perų antroje vasaros pusėje – MITAS

Tai jau daug rimtesnis MITAS, kuriuo patiki ir labiau patyrę bitininkai. Teoriškai kaip ir teisinga – žiemoti eina tos bitės, kurios išsirita antroje vasaros pusėje ir jei tokiu laiku jų perų mažai buvo, tai rudenį vasaros bitės miršta, o naujai išsiritusių beveik nėra ir todėl kaip ir lieka tuščias avilys. Betgi absoliučioje daugumoje atvejų perų antroje vasaros pusėje nebūna, jei nebūna medunešio ir lieka žiemoti tos bitės, kurios būna išsiritę daug anksčiau. Esmė tame, kad jeigu bitė nedalyvavo arba beveik nedalyvavo nektaro nešime ir perų auginime, tai jos gyvenimo trukmė arti 9 mėnesių.

Rudenį netoli bityno ūkininkas žalienas ar dirvonus purškė raundapu – MITAS

Taip, dabar Lietuvoje rudenį kai kur laukai geltonuoja, nes žalinimui sėjamos garstyčios. Iš jų nešasi bitės esant palankiam orui žiedadulkes ir kažkiek nektaro. Tačiau nupurškus jos iškart sunyksta ir bitėms nebėra ten ką veikti ir tuo labiau, kad į tokius plotus skrenda tokiu laiku tik nedidelė dalis taip vadinamų lauko bičių, kurių jei jos grįžtų apsinuodijusios, avilio sargybinės ir neįsileistų.

Šeima žuvo žiemą ar pavasariop dėl nozemozės (viduriavimo) – MITAS

Jau 20 metų, kai nozemozė Lietuvoje yra gana reta liga, bet žuvusioje šeimoje apviduriuotų korių ar apšiltinimų tikrai randama. Taip yra todėl, kad labai susilpnėjus šeimai dėl varozės ir virusinių ligų, sveikos bitės, kad palaikytų kamuolyje šilumą priverstos vartoti maisto tiek, kad nebeatlaiko jų virškinamasis traktas ir įvyksta tuštinimasis. Kita priežastis – dėl streso prieš artėjančią mirtį. Tos bičių šeimos, kurios šiaip sveikos ir stiprios, bet baigiantis maisto atsargoms, taip pat apsividuriuoja.

Blogos kokybės įsigytos erkių naikinimo priemonės – MITAS

Tai, kas šalyje oficialiai parduodama yra registruota ir turi atitikti visus keliamus reikalavimus veikimo efektyvumui ir bičių saugumui. Tam visi gamintojai turi modernias laboratorijas. Šiuo atveju ne blogos kokybės veterinariniai preparatai, bet blogos kokybės bitininko mąstymas. Yra daug rekomendacijų, kad negalima naudoti tos pačios veikliosios medžiagos pagrindu pagamintus preparatus ištisai kelis metus, nes taip išsivysto erkių atsparumas jiems. Reikalinga rotacija ir savaime aišku, kad ir atitinkamos bitininko žinios tam.

Pabaigai

Jeigu, Bičiuli, perskaitei straipsnį iki šios vietos, vadinasi įsigijai vieną iš efektyviausių priemonių prieš varozę, kuri vadinasi „Bitininko žinios bei supratimas apie varozės ligą“. Keturi neilgi, bet svarbūs patarimai kovoje su erkėmis prasidedantys priešdėliu NE:

1. NEeksperimentuoti šitoje bitininkavimo technologijos dalyje. Naudoti tai, kas patikrinta ir patvirtinta. Nei vienas pasaulio bitininkas neatrado kas gali būti geriau nei kas yra šiuo metu siūloma. Visi bandymai baigiasi kaip futbolo rungtynėse: erkių pergale į vienus vartus.
2. NEsusižavėti vienomis ir tomis pačiomis priemonėmis prieš varozę ir naudoti jas pamečiui, todėl, kad po kelerių metų ištiks pralaimėjimas šioje kovoje.
3. NEtaupyti – džiaugsis likę gyvos erkės.
4. NEperdozuoti – bus blogiau ir erkėms, bet, deja, tuo pačiu ir bitėms.

Informaciniai šaltiniai:

1. The dynamics of virus epidemics in Varroa-infested honey bee colonies D. J. T. Sumpter,S. J. Martin, 2004
2. The virulent, emerging genotype B of Deformed wing virus is closely linked to overwinter honeybee worker loss Myrsini E. Natsopoulou, Dino P. McMahon, Vincent Doublet, Eva Frey, Peter Rosenkranz, and Robert J. Paxton, 2017
3. Deformed wing virus type A, a major honey bee pathogen, is vectored by the mite Varroa destructor in a non-propagative manner  Francisco Posada-Florez , Anna K. Childers, Matthew C. Heerman, Noble I. Egekwu, Steven C. Cook, Yanping Chen, Jay D. Evans & Eugene V. Ryabov, 2019
4. Virus Infections of Honeybees Apis Mellifera, Giuseppina Tantillo, Marilisa Bottaro, Angela Di Pinto, Vito Martella, Pietro Di Pinto, and Valentina Terio,
5. 2015 Martin S. A population model for the ectoparasitic mite Varroa jacobsoni in honey bee (Apis mellifera) colonies.
6. Martin S. Acaricide (pyrethroid) resistance in Varroa destructor. Apidologie 2015.
7. Marion Ellis. Effective use of Oxalic Acid to suppress Varroa. 2016
8. National Bee Unit. Using Drone Brood as a Varroa Control. 2019

Kur galima įsigyti veterinarinių preparatų prieš varozę: