>

Nauji komentarai

Kategorijos

Archyvai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Jūs galite paremti BITININKĄ

Paremkite svetainę SMS žinute
Paremkite rinkdamiesi serveriai.lt paslaugas , pasinaudoję šia nuoroda.
Taip pat galite paremti aukodami akimirką savo brangaus laiko - paspauskite ant reklamų.

Tyrimas: pesticidų rasta visuose tirtuose bičių aviliuose Lietuvoje ir kitose ES šalyse

2024.12.11
Pernai 315 bitininkų iš 27 Europos šalių įsitraukė į aplinkos taršos tyrimą. Juo siekta įvertinti aplinkos užterštumą pesticidais, lakiaisiais junginiais, sunkiaisiais metalais ir mikroplastiku. Mat į avilį bitės su bičių produktais ir ant plaukelių atsineša viską – tiek gera, tiek bloga. Į piliečių mokslo projektą įsijungė ir 10 bitininkų iš Lietuvos. Europos Parlamente pristatyti jo rezultatai, kurie parodė, kad pesticidų aptinkama visur – net ir švariausioje aplinkoje esančiuose aviliuose.
Tyrimų priemonės turėjo nepakenkti bitėms

Pirmas bandomasis projektas, kuriame medunešės bitės buvo naudojamos kaip taršos indikatoriai, pradėtas vykdyti dar 2018 metais. Jis vyko devyniose šalyse, daugiausia Vakarų Europoje. Tirtos bičių šeimos, kurias sudaro motinėlė, tūkstančiai bičių darbininkių ir keli šimtai tranų. Šeimos maitinasi nektaru, žiedadulkėmis, vandeniu, renka dervas iš augalų pumpurų, kad lizdo vidų padengtų pikiu, kuris pasižymi antibiotinėmis savybėmis. Paprastai aplink avilį bitės skraidžioja maždaug 1,5–3 km atstumu.

„Seniai žinoma, kad bitės yra puikus aplinkos taršos indikatorius. Jos į bičių šeimą susineša įvairias aplinkos daleles: įvairius teršalus, bakterijas, net ir virusus. Jos viską susineša ant savo plaukelių arba su bičių produktais“, – pasakoja tyrimą Lietuvoje koordinavusi Gamtos tyrimų centro mokslininkė ir bitininkė Laima Blažytė-Čereškienė.

1939886-803443-756x425

Projekto „Insignia EU“ vadovas Jozefas van der Steenas, bitininkas Laimonas Galvonas ir tyrimo koordinatorė Lietuvoje Laima Blažytė-Čereškienė / L. Blažytės-Čereškienės archyvo nuotr.

Pirmajame bandomajame projekte Lietuva dar nedalyvavo. Jo metu buvo ieškoma, kokiomis priemonėmis geriausiai vertinti aplinkos taršą: „Tai turėjo nebūti labai invazinės priemonės, jos turėjo nepakenkti bičių šeimai, labai daug jų nenužudyti, nes jei imami pačių bičių mėginiai, daug bičių neišgyvena.“

Kaip pasakoja mokslininkė, 2023 metais nuo balandžio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos vykusiame tyrime buvo naudojamos būtent tokios bičių netrikdančios priemonės: „Buvo renkami pesticidai, tam buvo naudojamos tokios specialiai tam naudojamos „APIStrip“ juostelės su sorbentu. Jos buvo kabinamos į bičių avilį, į patį lizdą tarp perų. Dar pesticidai buvo vertinami medaus mėginiuose. Kas keturias savaites buvo imami šviežio medaus mėginiai ir tame medaus mėginyje buvo tiriamas glifosatas bei jo skilimo produktai.“

Mokslininkės kabinete yra išlikusios tyrimų priemonės – žalios ir rožinės silikoninės apyrankės, panašios į tas, kurias dėvi festivalių dalyviai. „Labai įdomus metodas, iki tol jo neteko matyti. Šios apyrankės labai puikiai iš aplinkos surenka visus lakius junginius, kurie išsiskiria degant naftos ir anglies produktams. Jos buvo dedamos į bičių šeimą virš lizdo ir keičiamos kas keturias savaites“, – pasakoja mokslininkė.

Parinkti problemiškiausi teršalai

Sunkieji metalai ir mikroplastikas buvo surenkami į avilius dedant specialius tinklelius. Teršalų tipai buvo vertinami pagal jų poveikį gyvų organizmų sveikatai.

„Turbūt visi žinom, kad pesticidai yra didysis mūsų teršalas, kuris labai plačiai naudojamas žemės ūkyje ir ne tik, – pasakoja L. Blažytė-Čereškienė. – Yra nustatytos dozės, kurios žmonėms ir gyviems organizmams nekenkia, bet dažnai tos dozės sukelia mirtiną poveikį ilguoju laikotarpiu: jos vis kaupiasi kaupiasi, ir tada išlenda kažkoks pakenkimas.“

Sunkiųjų metalų dirvožemyje yra natūraliai, jų kiekių padidėjimą aplinkoje gali lemti kasyklų, pramonės veikla. Sunkieji metalai irgi kaupiasi organizme, gali sukelti įvairius ląstelių pakitimus. Degant naftai ir angliai išsiskiria tokie junginiai kaip policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir kiti lakieji organiniai junginiai, kurių poveikis sveikatai taip pat siejamas su vėžiniais susirgimais.

„O mikroplastikas… Iš tiesų, mūsų visa aplinka užteršta mikroplastiku, kuris, netgi randama, įsiskverbia į ląsteles ir vaikšto po mūsų organizmą. Taigi jo jau ne tik mūsų aplinkoje, bet ir mūsų organizmuose randama“, – pasakoja pašnekovė.

Specialiuose žiedadulkių rinktuvuose buvo renkami žiedadulkių mėginiai. Jais siekta nustatyti aplink avilius esančių augalų biologinę įvairovę.

1939890-780984-756x425

Projekto „Insignia EU“ vadovas Jozefas van der Steenas, bitininkas Laimonas Galvonas ir tyrimo koordinatorė Lietuvoje Laima Blažytė-Čereškienė / L. Blažytės-Čereškienės archyvo nuotr.

Bitynai iš miesto, kaimo ir miškų apsuptyje

Į tyrimą įsitraukė 10 Lietuvos bitininkų. Iš Lietuvos buvo atrinkti 6 bitynai iš žemės ūkio aplinkos, du iš natūralios ir du iš miesto aplinkos. Bitininkai tyrimus atliko dviejose šeimose kiekviename bityne.

„Atrinkdama stengiausi, kad būtų padengta visa Lietuvos teritorija. Pačioje piečiausioje dalyje, Čepkelių rezervate, buvo vienas bitynas. Kitas buvo prie Platelių ežero. Kiek daugiau bitynų buvo rytinėje dalyje, bet irgi nebuvo vienas prie kito – protokolas reikalavo, kad tarp jų būtų ne mažesnis kaip 15 km atstumas. Zarasų, Ignalinos, Molėtų rajonuose. Dar Alytaus, Šakių rajonuose atrinkau po bityną. Ir didžiuosiuose miestuose: Vilniuje ir Kaune“, – vardija mokslininkė.

L. Blažytė-Čereškienė atliko tyrimą ir savo bityne, jis yra žemės ūkio aplinkoje: „Galėjau surasti kitą bitininką, bet norėjau pati pabandyti, pažiūrėti, kaip kas veikia, kad paskui galėčiau kitus konsultuoti ir perduoti savo patirtį.“

Kaip sako tyrime dalyvavę bitininkai, darbo buvo nemažai. Iš esmės tyrimui reikėjo paaukoti kas antrą savaitgalį, surinkti panaudotas juosteles, tinklelius, apyrankes, plastikinius buteliukus su medumi ir žiedadulkėmis ir tada viską išsiųsti paštu koordinatorei Laimai. Arba koordinatorė atvykdavo į bitynus pati susirinkti ėminių. Tada juos siųsdavo į laboratorijas visoje Europoje: Nyderlanduose, Graikijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.

Bitininkai: norime švarios aplinkos

Bitininkas Kęstutis Ūsas iš Šakių rajono dirba su maždaug 150 bičių šeimų. Aplink – agrarinis kraštovaizdis, dalis avilių stovi prie pat pasėlių. „Esu smalsus žmogus, man viskas įdomu, ir bet kokios naujovės man kelia smalsumą. Kai Laima pasiūlė dalyvauti, visiškai nedvejodamas sutikau, net ir žinodamas, kad reikės nemažai padirbėti“, – pasakoja bitininkas.

„Prieš dalyvaujant tyrime net negalėjau nutuokti, kad bitės iš aplinkos gali susirinkti tiek dalykų ir parsinešti į avilį. Ir iki tyrimo nedaug žinojau apie tuos teršalus, tik tiek, kad pesticidų poveikis bitėms yra labai neigiamas“, – sako K. Ūsas.

Tyrime dalyvavo ir 300 šeimų turinčio didžiausio Lietuvos ekologinio bityno vadovas Laimonas Galvonas. Jo šeimos išdėstytos Gražutės ir Sartų regioniniuose parkuose.

Į tyrimą įsitraukti bitininką paskatino siekis, kad aplinka būtų švaresnė: „Du pagrindiniai aspektai: entuziastingai padedu mokslininkams, nes matau prasmę ir svarbą ateičiai. Reikia padėti, kad surastume sprendimus toms problemoms, kurias mes, patys žmonės, ir sukūrėme.“

Apie šį projektą bityno vadovas išgirdo Danijoje, Šiaurės šalių bitininkų susitikime.

„Danai pristatė tyrimą, kuris mane sužavėjo. Iš tikrųjų bitės lankosi visur, lanko visokius augalus ir jos tikrai puikiai gali parodyti, kokia realiai gamta mus supa, o ne kokią mes ją įsivaizduojame kartais. Danai rado cheminių medžiagų, kurios yra uždraustos Europos Sąjungoje (ES). Tai čia jau kiti klausimai mokslininkams: ar tai likučiai, ar jos nelegaliai naudojamos? Kartu svarstau, ar ir mano regione, kuriame daug gamtos ir mažai žmogaus veiklos nėra kokių nors niuansų, kurie veikia aplinką?“ – dar prieš paskelbiant tyrimų rezultatus svarstė L. Galvonas.

Pristatė rezultatus Europos Parlamento nariams

Minėtam tyrimui skirta konferencija vyko Europos Parlamente, Briuselyje. Tyrimo iniciatorius ir vadovas Jozefas van der Steenas ilgus metus dirbo Vageningeno universitete Nyderlanduose. Šiuo metu jis užsiima privačiu konsultavimu. J. van der Steenas atkreipė dėmesį, jog kiekviename ėminyje buvo rasta pesticidų molekulių. Net 17 šalių buvo rasta jau seniai uždrausto insekticido DDT. Buvo aptikta ir kitų pesticidų junginių, uždraustų naudoti dėl neigiamo poveikio sveikatai.

Projekto koordinatorė Lietuvoje, mokslininkė L. Blažytė-Čereškienė sako, kad Lietuvoje DDT nebuvo rasta. Kalbėdama apie rezultatus ji pabrėžia, jog šiuo tyrimu nevertinti pesticidų ir kitų teršalų kiekiai aplinkoje, juo siekta įvertinti, ar jų yra ir kokių.

„Kiekybė nebuvo vertinama. Tos juostelės surenka bet ką, patekusį į avilį. Ant bitės, atneštą su oro srove. Nėra taip, kad aplinka užteršta ir viskas, to medaus nebegalime valgyti. Iš tikrųjų, absorbentas toks jautrus, kad pagauna kiekvieną molekulę“, – pasakoja tyrimo koordinatorė.

Labiausiai ją ir kitus bitininkus nustebino didžiulė bičių aviliuose aptiktų pesticidų junginių įvairovė: „Iš viso aptikti 202 skirtingi junginiai. Insekticidai, herbicidai, fungicidai ir kiti „-cidai“, kurie kažkokį organizmą „muša“.“

Ji pastebi, kad didesnė pesticidų įvairovė netgi aptikta natūraliose buveinėse esančiose šeimose. „Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose tarši ūkinė veikla draudžiama, bet ten yra privačių sodybų, kur kažkas galėjo papurkšti veją, kažkas – obelį… Ir taip tos molekulės, spėju, atkeliavo iki saugomose teritorijose esančių avilių“, – sako L. Blažytė-Čereškienė.

Mažiausiai pesticidų aptikta miesto vietovėse. Vis dėlto konferencijoje dalyvavęs miesto bitininkas iš Rygos stebėjosi, kad ir čia jų aptikta.

Beveik visose juostelėse buvo trys junginiai: azoksistrobinas, boskalidas, acetamipridas. Tuo metu tiriant medų, glifosato ir jo junginių aptikta 6 proc. ėminių, nors ir tais atvejais aptiktos dozės – itin menkos.

Sunkiųjų metalų daugiau rasta Pietų Europoje, kur jie paplitę natūraliai. Tačiau kai kuriose Europos vietose išskirti šių metalų taršos židiniai. Mokslininkė atkreipia dėmesį į tokį atvejį Nyderlanduose, rodantį, jog itin užterštos gali būti net ir tos vietos, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo itin natūralios ir švarios.

„Vakarinėje Nyderlandų pusėje buvo gamykla, šalia – bitynas. O už keliasdešimt, ar 100 kilometrų buvo natūrali aplinka, ir jame taip pat buvo tyrime dalyvavęs bitynas. Pasirodo, kad to bityno, kuris buvo prie pat gamyklos, pikyje nerado jokios taršos sunkiaisiais metalais. O bityne už keliasdešimt kilometrų atrado didžiulę sunkiųjų metalų taršą. Nes vyraujantys vakarų vėjai yra stiprūs ir visą taršą neša į toliau esantį bityną.“

Lietuvoje tokių dalykų nebuvo nustatyta, priduria pašnekovė.

Daug surinkta ir mikroplastiko. Žiūrint europiniu mastu, jo kiek daugiau aptikta miestuose, bet nedaug atsilieka ir žemės ūkio bei natūrali aplinka.

Žiedadulkių tyrimai parodė, kad žiedadulkių įvairovė netgi didesnė ne natūralioje, o miesto ir žemės ūkio aplinkoje. Be to, paaiškėjo, kad bitės skraido gerokai didesniu nei trijų kilometrų atstumu.

„Pavyzdžiui, vienas bitynas buvo prie Čepkelių raisto, kur aplink visur pušynai, miškai. O nemažą dalį žiedadulkių vienu laikotarpiu sudarė grikių žiedadulkės. Grikiai, kaip paskui atsekė bitininkas, yra už 6 km. Taigi nektaro jos skrenda 3 km, nes kitaip išnaudotų daugiau energijos skrydžiui, nei jos gauna iš nektaro. Bet žiedadulkių gali skristi ir 6 km“, – aiškina mokslininkė.

Planuoja tyrimą kartoti ir išplėsti

Tyrimo vadovas J. von der Steenas Briuselyje pažymėjo, jog ir šis projektas buvo bandomasis. Jame dalyvavo 315 bitininkų, bet kitame etape jis norėtų įtraukti jau apie 1 000 bitininkų. Tyrimą jis taip pat norėtų išplėsti, o jame gautus rezultatus susieti su aplinka, taršos šaltiniais.

Jam ir bitininkams didžiausią nerimą kelia faktas, kad pesticidų yra visur. Jie kenksmingi ne tik žmonėms, bet ir bitėms. ES yra įsipareigojusi vabzdžių apdulkintojų nykimą sustabdyti iki 2030 metų. K. Ūsas sako, kad ir Lietuvoje dabar yra priemonių, kuriomis siekiama sumažinti pesticidų poveikį bitėms.

„Tvarka labai sugriežtinta. Ūkininkai prieš purkšdami turi mus perspėti, mes gauname žinutes ir galime nuspręsti, ar perkelti avilius kitur, ar uždaryti bites kelioms valandoms avilyje. Dabar yra sankcijos – jei netinkamu metu ar netinkamą preparatą naudoja, Nacionalinė mokėjimo agentūra jiems taiko sankcijas. Čia labai prisidėjo Bitininkų sąjunga, kuri išsireikalavo, kad būtų įvesta tokia tvarka. Bet vis dar pasitaiko atvejų, kad nupurškia tas mūsų bites“, – teigia K. Ūsas.

Tuo metu L. Galvonas pasakoja, jog šiuo metu vyrauja nuomonė, jog bičių nykimą labiausiai lemia ne pesticidai, o įvairios ligos, nors tyrimai rodo, kad prisideda įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, pesticidai silpnina bičių imunitetą ir daro jas mažiau atsparias įvairioms ligoms.

„Labiausiai nepatinka, kad pratęsė glifosato naudojimą, – sako bitininkas. – Jis ir augalus išnuodija, ir Amerikoje yra bylų laimėta, įrodančių, kad sukelia vėžinius susirgimus. Kartais skaudu žiūrėti, kai tu matai gyvybę, dūzgimą, ir staiga ten viskas nuruduoja, pasidaro mirties zona. Tada ten sės kažkokias kultūras, žmogus jas valgys. Gal per aštriai kalbu, bet man kyla klausimų, ar tikrai žmonija pasirinko teisingą kelią“, – sako L. Galvonas.

Plačiau – LRT RADIJO laidos „Vienkartinė planeta“ įraše.

logo-lrt

Komentuoti