BITININKAS

ŪKININKO patarėjas

2025/09/20

Europoje bitėms kyla nauja grėsmė. Atkeliavo nauja parazitinė erkė – dar pavojingesnė bičių žudikė nei varozės erkė, su kuria mūsų bičiuliai jau seniai išmoko kovoti ir tam turi ganėtiną priemonių pasirinkimą. Parazitinių erkių išplitimas kelia grėsmę viso pasaulio ekonomikai, nes kenkėjas naikina bičių populiacijas ir sukelia nuostolius įvairiuose sektoriuose.

Skelbia pavojų

Melburno universiteto Gamtos mokslų fakulteto prof. Jean-Pierre Scheerlinck‘o pranešime teigiama, kad bitininkai visame pasaulyje netrukus gali susidurti su daug didesne grėsme nei varozės erkė (Varroa destructor). Tai erkės Tropilaelaps mercedesae, vadinamos tiesiog Tropi. Jos paplitusios Pietų ir Pietryčių Azijoje, o dabar sparčiai plinta ir dalyje Europos.

Profesorius teigia, kad Tropi erkės Europos bitynams gali padaryti kur kas daugiau žalos nei varozės erkės, kurios šiuo metu laikomos pavojingiausiu bičių kenkėju.

Prie ataskaitos taip pat prisidėjo bitininkas Robertas Owenas, 2022 m. Melburno universitete apgynęs daktaro disertaciją apie varozės erkes.

Kilmė ir paplitimas

Natūralus Tropi šeimininkas yra Indijos didžioji bitė (Apis dorsata), kilusi iš Pietų ir Pietryčių Azijos.

2021 m. šios parazitinės erkės buvo aptiktos bičių populiacijose Rusijos Krasnodaro regione. Tais metais regiono bitininkai prarado apie 53 proc. šeimų, skelbia „The Watchers“.

Krasnodare atliktas tyrimas patvirtino pirmuosius pranešimus apie Tropi populiacijas Europoje. Pernai straipsnis apie tai buvo paskelbtas žurnale „Apicultural Research“.

Netrukus Tropi erkės buvo aptiktos Ukrainoje, Sakartvele, Pietų Rusijoje, taip pat Irane ir Turkijoje. Manoma, jog iš ten jos netruks atkeliauti į Rytų Europą ir galiausiai paplis po visą žemyną. Invaziją į naujas teritorijas pratęs Australija ir Šiaurės Amerika.

„Tokiose šalyse, kaip Tailandas ir Kinija, atliekami tyrimai siekiant sukurti geresnes Tropi erkių valdymo strategijas. Tačiau jei netrukus nebus rasti veiksmingi ir praktiški bičių šeimų gydymo būdai, šios rūšies plitimas visame pasaulyje gali būti katastrofiškas“, – sako J.P. Scheerlinckas.

Tai nauja grėsmė ne tik bitynams, bet ir viso pasaulio žemės ūkio ekonomikai. Sumažėjus svarbiausių vabzdžių apdulkintojų populiacijai, tokios šalys, kaip Turkija, kurios gauna milijardus pajamų iš vaisių, daržovių ir džiovintų vaisių eksporto, gali patirti precedento neturinčių nuostolių.

Skirtumai ir panašumai

Kaip ir varozės erkės, Tropi patelės deda kiaušinėlius korių akelėse. Kai lervutė virsta peru, erkė minta jos hemolimfa, išeikvoja energijos ir imuniteto atsargas. Maža to, erkės platina bitėms mirtinus virusus.

J.P. Scheerlinckas atkreipia dėmesį į keletą esminių skirtumų. Skirtingai nei varozės erkės, Tropi neprisisiurbia prie suaugusių bičių. Jos už perų akučių ribų gyvena tik kelias dienas, sparčiai susiranda kitą auką.

Be to, palyginti su varozės erke Tropi vystosi daug greičiau, patelės per tą patį laiką sulaukia daugiau palikuonių.

Visi šie veiksniai kartu gali lemti spartesnę bičių šeimų žūtį.

Chemija ir kitos priemonės

Bitininkai dažniausiai teiraujasi, ar cheminės medžiagos, naudojamos nuo varozės, gali būti veiksmingos ir nuo Tropi? Atsakymas – ne.

Kai kuriose Azijos dalyse smulkūs bitininkai kovoja su Tropi, maždaug penkioms savaitėms uždarydami bičių motinėlę narvelyje. Taip ji negali dėti kiaušinėlių, o erkės negauna maisto. Erkėms nugaišus iš bado, motinėlė gali vėl dėti kiaušinėlius.

Nors šis metodas tinka Azijos bitininkams, kurie valdo kelias dešimtis bičių šeimų, jis nepraktiškas Europos bitininkams profesionalams, kurie jų turi kartais tūkstančius.

Alternatyva galėtų būti nebent bičiuliams gerai žinoma skruzdžių rūgštis: ji prasiskverbia pro perų dangtelius ir naikina erkes nepakenkdama besivystančioms bitėms.

Problema ta, kad dauguma cheminių medžiagų sukurtos siekiant sunaikinti varozės erkes, tačiau jos iš esmės yra neveiksmingos prieš Tropi erkes, kurios dauginasi daug greičiau. Abi rūšis vienu metu kontroliuoti bityne būtų ypač sudėtinga, nes kiekvienai iš jų reikia skirtingų priemonių.

O kombinuotas gydymas gali pakenkti bičių šeimoms ir užteršti medų. Pavyzdžiui, skruzdžių rūgštis nuo Tropi ir insekticidai, tokie kaip amitrazė nuo varozės, gali sąveikauti, žudydami ne tik parazitus, bet ir bites.

Kita vertus, pernelyg didelis cheminių medžiagų naudojimas taip pat lemia atsparių padermių atsiradimą, dėl ko anksčiau veiksmingi metodai gali tapti beverčiai.

Gresia ekonomikai

Tai yra ne tik bitininkų ir medaus pramonės problema. Bitės yra vienos svarbiausių augalų apdulkintojų visame pasaulyje. Nuo vaisių iki gėlių – ūkininkai priklauso nuo bičių populiacijų, kad užtikrintų tinkamą apdulkinimą ir gerą derlių.

Bičių populiacijos mažėjimas paveiks visą ekonomiką. Vaisių ir daržovių derliaus nuostoliai būtų dideli, o tai sukeltų ir finansinius nuostolius. Kainos kiltų visoje rinkoje, ne tik vaisių ir daržovių.

Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, vabzdžių apdulkintojų ekonominė vertė Europos Sąjungoje (ES) vertinama nuo 5 iki 15 milijardų eurų per metus. Obuoliai, pomidorai, migdolai ir saulėgrąžos labai priklauso nuo vabzdžių apdulkinimo – šiuo metu nuo to priklauso apie 80 proc. visų ES pasėlių ir laukinių gėlių rūšių.

Europoje jau dabar sparčiai mažėja laukinių apdulkintojų, įskaitant laukines bites, dvisparnius (Brachycera), drugelius ir kt. Išnykimas gresia beveik 40 proc. musinių dvisparnių, 20 proc. drugelių ir 9 proc. bičių rūšių. Nykimo priežastys įvairios, tačiau Tropi atsiradimas neabejotinai pablogintų padėtį.

Lietuvoje dar ramu

Lietuvos bitininkų sąjungos atstovė Jūratė Galvonienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad kol kas Lietuvoje nieko apie šią erkių rūšį negirdėti – mažai tikėtina, jog ji pateko į mūsų kraštus.

Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos prezidentas Vytis Garbauskas jai antrina – kol kas ramu, tačiau profesionalai jau domisi naujomis grėsmėmis ir joms ruošiasi: „Taip, girdėjome apie šitą naują erkę, tačiau kiek bendrauju su bitininkais profesionalais, dar neteko girdėti, kad kas nors tą Tropi būtų aptikęs. Tačiau, žinoma, domėsimės – kaip tik greitai baigsis pagrindiniai bitininkų darbai, uždarysime sezoną ir atsiras daugiau laiko susipažinti su naujomis grėsmėmis ir joms pasiruošti… Tik žinome, jog tyrimai Lietuvoje vyksta ir dėl tokių erkių, bet tyrimų rezultatai dar mums nežinomi, matyt, dar nieko nerado“.

Pašnekovas galimą naują grėsmę lygina su varozės erkėmis, apie kurias prieš kelis dešimtmečius mūsų bitininkai nebuvo girdėję. Bitynuose jos pradėjo rastis XX a. 6–7 dešimtmečiais, o 1980-aisiais buvo paplitusios jau visoje Europoje. Pasak mokslinės literatūros, šios erkės Lietuvoje pirmą kartą patvirtintos 1978 m.

Bitininkai profesionalai jau priprato ir gerai žino, kaip rūpintis bičių šeimų sveikata, tik bitininkų mėgėjų bitės dėl varozės neretai išnyksta.

„Tiesiog reikia domėtis, teirautis tų, kurie sėkmingai su tuo dorojasi ir nuostolių pavyks išvengti. Matyt, su tomis Tropi erkėmis yra panašiai – jeigu jos pasirodys, rasime metodus, kaip su jomis dorotis… Juk užsienyje, kur jos paplitusios, jau atrandama veiksmingų priemonių. Beje, neseniai Australijoje aptiko pirmą Varroa atvejį, tai ten tarp bitininkų kilo panika… Pas mus taip pat, kol bitininkai nebuvo prie šių erkių įpratę, buvo visko – ir visokių neefektyvių vaistų siūloma, ir pasenusių, ir netinkamų priemonių, tačiau viskas nusistovėjo, nors pradžioje pridarydavo daug nuostolių visiems. Ir dabar – kas tik truputį šį reikalą apleidžia, iškart turi neigiamus rezultatus. Todėl, žinoma, svarbu laiku ir tinkamai reaguoti. Manau, kad tie, kurie iš bitininkystės gyvena, tikrai pasidomės tomis Tropi erkėmis ir rasime priemonių joms įveikti“, – ŪP portalui sakė bičiulių asociacijos vadovas.

Parengė Ričardas Čekutis

ŪKININKO patarėjas

Tropilaelaps mites 2017  pdf