BITININKAS

Audronė PUIŠIENĖ
2025-10-07
Vasaros liūtys nuplovė ne tik duonos augintojų derlių – labai skurdus šiemet yra ir šviežio medaus derlius. Anot šalies ir mūsų krašto bitininkų, dauguma jų tesurinko tik trečdalį vidutinio metų kiekio, o pernykščio medaus atsargos jau parduotos. Lietuvos bitininkų sąjunga kreipėsi į skyrių pirmininkus, siekdama išsiaiškinti realią situaciją, ir ketina imtis iniciatyvos kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl nuostolių atlyginimo.

Turėtų nediskriminuoti bitininkystės

„Dėl nepalankių oro sąlygų nukentėjo ne tik žemdirbiai, auginantys grūdines kultūras, bet ir visi žemės ūkio sektoriaus atstovai. Tarp jų – ir bitininkai. Dauguma mūsų nesurinko nė trečdalio to kiekio, kurio gaudavo pastaraisiais metais. Ar Lietuvos bitininkų sąjungai pasiseks prisibelsti į Žemės ūkio ministerijos duris, neaišku, – vis dėlto bitininkystė vis dar neprioritetinė žemės ūkio sritis“, – kalbėjo Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas Ričardas Petraitis.
Draugijos valdybos narys bičiulis Giedrius Mačernis pasidžiaugė, kad planuojama kreiptis į Žemės ūkio ministeriją: „Gal ir bitininkai, pagaliau bus pastebėti, o ne tik grūdų augintojai, kurie gauna kompensacijas, jei per sausa, per šlapia, šalnos ar potvyniai. Mes, bitininkai, dėl tų pačių priežasčių taip pat nesurenkame medaus, nukenčiame ne tik nuo klimato pokyčių, bet ir nuo žemės ūkių chemizacijos, todėl turime visas teises į nuostolių kompensavimą.“
Vertindamas finansinę rezultatą, bitininkas teigė, kad šie metai yra nuostolingi, nes patirtos išlaidos gerokai viršija bityno sugeneruotas pajamas. „Esant tokiai situacijai, kai bitynai savęs neišlaiko, jų plėtros ar modernizavimo galimybės yra potencialiai neigiamos. Turiu žinių, kad bitynai yra ir bus mažinami, nes tiesiog yra nerentabilūs dėl per žemos bitininkystės produkcijos kainos rinkoje ir per didelių išlaikymo kaštų“, – G. Mačernis pasvarstė, kad, susidarius tokiai situacijai, valstybė privalo padėti bitininkams bent jau išlaikyti esamą bičių šeimų skaičių ir kompensuoti patirtus nuostolius, skirti pakankamą dėmesį kaip ir kitoms žemės ūkio šakoms. „Oficialiai yra viešinama, kad bitininkystė yra itin svarbi žemės ūkio šaka ir mitybinės grandinės dalis, tačiau esant sudėtingoms sąlygoms dėl nepalankių klimato sąlygų ir bičių išlaikymo niuansų, bitininkai paliekami vieni. Tikiuosi, kad situacija bus vertinama atsakingai – nediskriminuojant bitininkystės, kaip žemės ūkio šakos, kuri tiesiogiai generuoja didesnes pajamas kitoms žemės ūkio šakoms, priklausančioms nuo bičių per įvairių žydinčių pasėlių, įskaitant sodus, apdulkinimą“, – įžvalgomis pasidalino Giedrius.

Derlius mažesnis dviem trečdaliais

G. Mačernis teigė, kad ši vasara – pati prasčiausia per visus jo 11-a bitininkavimo metų. „Iš beveik 100 šeimų surinkta vos 1 tūkst. 800 kg prekinio medaus, tai yra 2,5–3 kartus mažiau negu įprastai, bičių duonelės – 3–4 kartus mažiau negu įprastai, o dauguma šeimų iš viso neturi sukaupusios bičių duonos“, – bitininkas paaiškino, kad viename skyrių šiemet iš viso nebuvo jokio – nei pavasario, nei vasaros – medaus, taip pat ir bičių duonos, o dėl bado žuvo 5 šeimos, kitos žiemos vidutinės arba silpnos dėl itin prasto medunešio, nes lizduose beveik nėra medaus, silpnesnės šeimos buvo itin puolamos širšių, bitininkai bitynuose patyrė stiprų vagiliavimą.
„Paskutinio medaus rugpjūčio mėnesį iš meduvių net neėmiau, nes nebuvo, ką paimti – medaus vos po 2–3 kg per 10 rėmelių. Šiemet daugiaaukščiuose aviliuose meduves palikau virš lizdų, ko nėra buvę. Papildomai visas šeimas teko maitinti invertuotu sirupu gerokai daugiau negu anksčiau – vidutiniškai po 20–25 kg šeimai.
Kalbėdamas apie medaus derlių savo bityne Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas R. Petraitis prisipažino šią vasarą vertinantis objektyviai. „Pavasaris nebuvo blogas, nes aplink žydėjo 400 ha rapsų laukas, tad pavasarinio medaus turime, gavome jo gana daug. Vasara, deja, kaip ir pas daugumą, bet kai kurios pamiškės ir bitininkavimo technologijos, tarkim, motinėlės izoliavimas, bičių ilgaamžiškumo pratęsimas davė rezultatą. Tačiau nepavyko surinkti žiedadulkių, o bičių duonos šeimos pačios daug suvartojo“, – kalbėjo Ričardas, apgailestaudamas, kad draugijos nariai vis dar vangiai dalinasi informacija apie sezono rezultatus.
Kad pavasario pradžia buvo gera, patvirtino ir Darbėnų seniūnijoje kartu su tėvu Adomu bitininkaujantis Donatas Poškys, bet po to, pradėjus šalti, atsiradus drėgmei, bitėms buvo ne pačios geriausios dienos. „Bitės dauginosi, šeimos didėjo, tad ką atsinešė, tą ir suvalgė. Žiūrėjome, kas bus vasarą – pradžia irgi buvo nebloga, tačiau lietingas, vėsus oras padarė savo, – gamtos procesų įtaką bičių gyvenimui apibūdino Donatas. – Liepoms pražydus, žiedai nektaro neskyrė – žiedai nektaro nedavė ne tik dėl lietaus, bet ir dėl šilumos stokos. Vėl nieko nepaėmėme, o šeimos maitinosi tuo, ką per trumpus tarp lietaus pusdienius atsinešdavo. Lizdai, kai ruošėme bites žiemoti, irgi tušti.“
Vienu žodžiu, D. Poškio pastebėjimu, medaus surinkta gerokai mažiau: vietoje įprastų 3 t pavyko išsukti 1 t medaus. Gerokai mažesnis už įprastą ir žiedadulkių, bičių duonos kiekis.
Kad iššūkių šią vasarą netrūko, patvirtino ir Barzdžiuose bitininkaujanti 80 bičių šeimų su vyru Audriumi laikanti bitininkė Daiva Jonauskienė – medaus derlius mažesnis trečdaliu ir daugiau. „Tokios vasaros nėra buvę: šeimas puolė širšės – pajautė, kad bitės yra silpnesnės ir neapsigina, bitės badavo net vasarą. Nuolat lijo – iš kurgi jos gaus to maisto. Koriai – tušti, ruošdami bites žiemai, ieškojome, ką palikti, vadinasi, visiškai neaišku, kaip bitės žiemos, kaip sulauksime pavasario. Logiška – jeigu bitės badavo, jų mažiau ir priaugo. Antra, – šiemet neįtikėtinai gausiai spietė bitės: aviliuose jų daugėjo, valgyti nebuvo ko, tai jos ir lėkė ieškodamos naujų namų…“, – D. Jonauskienė pastebėjo, kad šiemet sunkiai vaisinosi ir motinėlės, taigi nuostolių bitininkai patyrė visais bitininkavimo aspektais.

Turėtų kilti medaus kainos

Apie 10 metų bitininkaujantis draugijos narys Arvydas Alonderis savo patirtus nuostolius grindė skaičiais: pavasarinio medaus surinkta 30 proc., vasaros – 60 proc., o rudens – 80 proc. mažiau. Meduvės – tuščios, lizdiniai koriai – taip pat. Nespėjus išsukti medaus, bites teko iškart maitinti. Bitės ištisai gyveno nepalankiomis oro sąlygomis, tad ką atsinešė – tą ir suvalgė.
„Per 10 metų tokios vasaros nesu patyręs. Bendravau su bitininku, kurio stažas – apie 40 metų. Ir jis man patvirtino, kad tokių metų nėra matęs“, – A. Alonderis sakė, kad ir jis, ir kiti bitininkai viliasi, jog pagaliau pakils medaus kainos, kurios iki šiol buvo tikrai per menkos, neatperkančios bitininkų darbo.
Bitininko pastebėjimu, kainas diktuoja turgūs, kai bitininkai nori parduoti medų tam, kad parduotų, ir didmenininkai, kurie pernai medų supirkdavo po 1,6–1,8 Eur už kilogramą medaus, o šiemet, nors ir pasiūlo 3 Eur už 1 kg, nėra ko į tas statines pilti.
„Ir dėl medaus stokos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, ir dėl atsirandančio suvokimo, kad negali medus būti toks pigus kaip iki šiol“, – kalbėjo Arvydas, neprarandantis optimizmo – bitininkai išgyvens, svarbiausia, kad savo ištikimiems pirkėjams medaus vartotojams kaip nors nepritrūktų medaus bent jau iki ankstyvo pavasario.
Į šalies bitininkus dėl medaus kainų viešojoje erdvėje kreipėsi Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys Algirdas Žiūkas, kurio pastebėjimu, šiais metais mūsų šalyje susiklostė išskirtinė situacija: šviežio medaus derlius yra labai skurdus – surinkta tik trečdalis vidutinio metų kiekio, o pernykščio medaus atsargos parduotos. Tad susidarė palanki galimybė bitininkams solidariai visiems kartu pakelti medaus kainą.
„Vakarų Europoje, Skandinavijoje, Lietuvoje ir pas mūsų kaimynus vyksta kampanija dėl padirbto medaus išaiškinimo, klastojimo faktų atskleidimo ir išėmimo iš rinkos. Gauti atgarsiai ir rezultatai yra tikrai svarūs ir jau jaučiami atskirų šalių rinkose. Visų pirma išaugo susidomėjimas vietiniu medumi, padidėjo pirkimas tiesiogiai iš bitininkų. Kainos eksporto rinkose, tai yra kitose ES valstybėse, į kurias Lietuva išveža visą perteklinį medų, pamažu stabilizuojasi. Tai gera žinia mums visiems ir viltis, kad ateityje reikalai toliau turėtų gerėti“, – konstatavo A. Žiūkas, pastebėdamas, kad atskiri Lietuvos bitininkai, ypač turguose ir socialiniuose tinkluose, parduoda medų per maža ar net nuostolinga kaina, o tai neigiamai veikia visų kitų bitininkų pardavimus. Panaši situacija vyksta ir parduodant medų supirkėjams.
A. Žiūkas įsitikinęs, kad šiuo metu medaus kaina priklausomai nuo rūšies turėtų būti ne mažesnė negu 6 Eur/kg prekiaujant mažmeninėje rinkoje ir ne mažesnė nei 2,5–3 Eur/kg didmeninėje rinkoje. „Kaina tikrai turėtų pakilti, reikia išminties ir solidarumo, tai yra palaikyti vieniems kitus“, – bičiulius paragino jis, atkreipęs dėmesį, kad bitininkų situacija Austrijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Estijoje išties gerėja. Pavyzdžiui, Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje, susikaupęs neparduotas dėl per žemos supirkimo kainos per kelerius metus medus šią vasarą vėl pradėtas pardavinėti kaina, visiškai atitinkančia bitininkų lūkesčius. Tai ženklas, kad prekybos tinklai pradeda atsigręžti į natūralų aukštos kokybės be pridėtinių cukraus sirupų medų iš vietinių gamintojų. Šitoje situacijoje galima pasimokyti ir iš mūsų Baltijos kaimynės Estijos: per šį sezoną medų estai bitininkai mažmeninėje prekyboje parduoda po 6–15 Eur/kg, didmeninėje – po 3,5–5 Eur/kg. Nors estai gamina mažiau medaus negu lietuviai, tačiau jie skaičiuoja kaštus ir seniai nebeparduoda medaus pigiau negu savikaina, taip pat yra solidarūs, stengiasi neįsileisti nekokybiško, pigaus importinio medaus. „Estai prašo mūsų neparduoti per pigiai medaus į Europą, kviečia pakelti didmenines kainas, kad bitininkauti apsimokėtų ir būtų įmanomas bitininkystės pakilimas“, – žinia pasidalino A. Žiūkas.