BITININKAS

 Šiaulių bitininkų draugija “Spiečius”

Šiaulių bitininkų draugija įsteigta 1959 m.

Draugijos pirmininkas Remigijus Šemeklis (gimęs 1966.11.07), baigęs  Lietuvos Veterinarijos Akademiją (bakalauras, 1991) ir Lietuvos Veterinarijos Akademijos  antrosios pakopos studijas (bitininkystės specializacija, gyvulininkystės technologas 2005), bitininkystės ūkio savininkas nuo 1992m., draugijai vadovauja nuo  2009.02.14.  1959-1969 m. draugijai vadovavo Vytautas Karpavičius, 1969-1970 m. – Antanas Lemežis, 1970-1972 m.- Gediminas Jatulis, 1972-1973 m.-? Sekautis, 1973-1975m. – ? Kutokas, 1975-1995m.- ? Pranys, 1985-1996 m.- Pranas Zibolis, nuo 1996 m.- Aloyzas Barkauskas. Draugijos valdyba: Remigijus Šemeklis (pirmininkas), Aloyzas Barkauskas, Roma Mačienė, Nijolė Mackevičienė, Petras Daunoras.

 Dabar draugijoje yra 88  nariai. Jie laiko 1900  bičių šeimų.

1959 m. susikūrus Šiaulių sodininkų draugijai prie jos susibūrė keli bitininkai. Taip pradėjo veikti neoficiali bitininkų sekcija iš kurios susiformavo dabartinė Šiaulių bitininkų draugija. Pradžioje dauguma bitininkų buvo garbaus amžiaus: ? Alekna, S. Vaitkus, K. Kačkis, ? Pranys, T. Vasiliauskas. Vienas jauniausių buvo Vytautas Karpavičius. Jis ir vadovavo bitininkams.

Buvo kviečiami nauji nariai, bet didesnis jų pasipildymas įvyko tik po 3 metų. 1962 m. rajono valdyba leido  organizuoti bitininkų kursus. Taip buvo pritraukta daugiau narių. Dalis sodininkų įsijungė į bitininkų veiklą. 1963 m. į sekciją atėjo daug stiprių bitininkų: J. Balinis, ? Petrauskas, V. Kalinas, ? Neimontas,  ? Vaitkevičius. Kai kurie jų vengė stoti į sodininkų draugijos bitininkų sekciją, nes bijojo dėl savo bitynų likimo.

Apie 1964 m. “Statybininkų klube” įvyko steigiamasis Lietuvos sodininkystės draugijos bitininkystės skyriaus susirinkimas. Buvo patvirtinta valdyba, kurią sudarė pirmininkas V. Karpavičius, pavaduotojas V. Kalinas ir valdybos nariai: K. Kačkis, ? Vaitkus, ? Linkevičius ir P.  Zibolis. Bitininkystės skyrius tapo labai veiklus. Valerijus Kalinas išvystė gamybinę veiklą. Buvo pagamintos formos suvenyrinių indelių (lyg statinaičių) gamybai. Šitai veiklai plėsti iš narių (buvo apie 90) buvo surinkti tiksliniai įnašai. Taip pat buvo gauta paskola iš Lietuvos sodininkystės draugijos centro valdybos (apie 150 rb.). Bitininkystės skyrius įsigijo nedidelį bityną. Medų pirkdavo iš skyriaus narių, kuriems mokėdavo po 3 rb./kg., (turgaus kaina buvo 2-2,5 rb./kg.). Išfasuotą suvenyriniuose indeliuose medų parduodavo Rygoje ir Palangoje. Prekiauti sekėsi.

Atsiradus pajamoms ūkis stiprėjo. Visuomeninis bitynas išaugo iki 162 bičių. Dirbo apie 10 darbininkų. Skyrius turėjo nuosavą sunkvežimį. Buvo gaminamas bičių pienelis ir nemokamai tiekiamas gyd. K. Nešukaitienės vadovaujamiems tyrimams į Kauno klinikas. Gydytoja atvykdavo skaityti paskaitų apie bičių produktus. Paskaitas skaitydavo taip pat gyd. J. Leipus, ? Baltrušaitis, provizorius ? Viščius ir kiti specialistai, atvykę iš Kauno, Dotnuvos bei Vilniaus. Šiaulių bitininkai ne kartą dalyvavo Vilniaus sodininkystės-daržininkystės ir bitininkystės parodose, kur užėmė aukštas vietas.

1965 m. buvo gautas leidimas atsiskirti nuo Šiaulių sodininkų draugijos ir įkurti Lietuvos sodininkų draugijos Šiaulių bitininkų skyrių. Apie 1968 m. oficialios finansų tarnybos paskelbė, kad bitininkų skyrius užsiima neleistina veikla. Buvo sustabdyta suvenyrinių statinaičių gamyba, sunkvežimį perėmė sodininkų draugija. Skyrius visiškai nusilpo. 1969 m. pirmininką V. Karpavičių valdybos nutarimu pakeitė ? Lemežis. Jam vadovaujant, draugijos 10-ties metų įkūrimo proga buvo organizuotas suvažiavimas, kuriame dalyvavo daug svečių iš kitų respublikų. Vėliau pirmininkai keitėsi kas metai. Po ? Lemežio buvo ? Jatulis, ? Sekautis, ? Kudokas. Perrinkus pirmininku ? Pranį, kuris vadovavo daug metų, draugija palaipsniui sustiprėjo. Daugiausia buvo narių 1985 m. (apie 1000), tai yra kai buvo parduodamas cukrus lengvatinėmis sąlygomis. Draugija supirkdavo iš narių medų, veikė 3 bitininkystės produktų parduotuvės.

1985-1986 m. Bitininkystės skyriaus valdybos pirmininku buvo išrinktas Pranas Zibolis. 1988 m. skyrius patyrė dar vieną smūgį, kuris buvo jau iš savų. Lietuvos sodininkų draugija, vadovaujant Petruškevičiui, nutarė, kad skyrius per mažas ir per maža jo apyvarta. Turtas buvo nusavintas ir prekybą perėmė Rilgūno vadovaujama Šiaulių sodininkų draugija. Po dvejų metų parduotuves ir turtą iš sodininkų pavyko atsikovoti. Tada (1991.02.28) buvo įregistruota Šiaulių bitininkų draugija “Spiečius”. Gana aktyviai tuo metu dirbo buhalterė Vlada Sireikienė ir valdybos narys Petras Šimelis. Kiek vėliau (1993-1996 m.) pirmininko pavaduotojas ir aktyvus narys buvo Jonas Grigaliūnas. Jo dėka buvo tikslingai panaudotos draugijai priklausančios patalpos ir surengta 19-oji Lietuvos bitininkų šventė Šiauliuose. P. Zibolis draugijai vadovavo apie 10 metų.

1996 m. lapkričio mėn. visuotinis susirinkimas išrinko naują valdybą (pirmininkas Aloyzas Barkauskas). Nuo to laiko bitininkų susirinkimai vyksta reguliariai kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį draugijai priklausančiose patalpose Versmių g.11, Ginkūnuose (Šiaulių priemiestis). Per metus 1-2 kartus kviečiami lektoriai – bitininkystės specialistai. į tokias paskaitas-seminarus bitininkai renkasi gausiai. Kiekvienais metais draugija organizuoja išvykas į respublikines bitininkų šventes.

Informaciją parengė Remigijus Šemeklis pagal V. Karpavičiaus ir R. Zibolio prisiminimus.