BITININKAS

dr. Algirdas Baltuškevičius

Bičių nuodai pasižymi vietiniu ir bendru žmogaus organizmui poveikiu.
Vietinis bičių nuodų poveikis pasireiškia uždegimo reakcija. Bičių nuodų injekcija (įšvirkštimas po oda) arba įgėlus bitei
pasireiškia deginančiu skausmu, paraudimu ir odos patinimu.
Paraudusios ir sukietėjusios odos uždegimas gali būti nuo soros grūdo iki žąsies kiaušinio dydžio. Kartais odos uždegimas labai išplinta, ima niežėti injekuotą ar įgeltą vietą arba visą odą. Vietinės uždegimo reakcijos gali pasireikšti, patekus nuodams į organizmą iš karto arba praėjus vienai parai. Dažnai visi šie požymiai pranyksta po 24-48 valandų.
Akių vokų ir kitų organų gleivinės reaguoja į bičių nuodus daug jautriau negu oda. Pavyzdžiui, užlašinus bičių nuodų ant triušio akių vokų gleivinės, sukeliamas pūlinis uždegimas. Ši reakcija, kaip biologinis testas, buvo pasiūlyta bičių nuodų aktyvumui įvertinti.
Bendra toksinė bičių nuodų reakcija gali įvykti, įgėlus kaip vienai bitei, taip ir didesniam bičių skaičiui (300-500). Tačiau kartais toksinius reiškinius galima stebėti ir nuo pavienių bičių įgėlimų. Ši reakcija po bičių įgėlimo pasireiškia galvos skausmais, svaigimu ir kūno temperatūros pakilimu. Retesniais atvejais gali žmogus vemti, viduriuoti, gali išberti odą. Esant tokiems simptomams skubiai kreiptis į gydytoją.
Kodėl vieniems asmenims ir nuo pavienių bičių įgėlimų atsiranda apsinuodijimo reiškiniai, o kitiems ir nuo didesnio bičių įgėlimų skaičiaus nieko neįvyksta? Tai galima paaiškinti tuo, kad žmogaus organizmas nevienodai jautrus bičių nuodams: jautresnės bičių nuodams yra moterys, vaikai ir pagyvenusio amžiaus žmonės. Tačiau kai kurie vidutinio amžiaus ir sveiki asmenys – irgi jautrūs bičių nuodams; jiems pakanka vieno bitės įgėlimo, kad pasireikštų ne tik stipri vietinė, bet ir bendra reakcija. Tuomet skauda galvą, jaučiamas bendras silpnumas, pakyla kūno temperatūra, vemiama, viduriuojama. Literatūroje yra aprašyti atskiri mirties atvejai, įgėlus tik 1-2 bitėms. Tokiems nelaimingiems atsitikimams turi reikšmės ne tik ypatingas jautrumas bičių nuodams, bet ir įgėlimo vieta. Pavojingiausios įgėlimo vietos yra kaklas, ypač jo šoninės ir priekinė dalys, taip pat viršutinė akies voko sritis. Todėl šias kūno dalis ir veidą reikia labiausiai saugoti nuo bičių įgėlimo. 48
Tačiau yra daugelis žmonių, kurių organizmas greitai pripranta prie bičių nuodų ir silpnai arba visai nereaguoja į juos. N.Joirišo ir kitų autorių stebėjimai parodė, kad tų asmenų, kurie ilgai dirba su bitėmis, organizmas beveik visai nereaguoja į bičių įgėlimus, ir tai nekenkia jų organizmui. Pastebėta, kad kai kurie bitininkai, turintys didelį bitininkavimo stažą, ištveria net 1000 bičių įgėlimus be jokių apsinuodijimo požymių. Tai galima paaiškinti imunitetu arba atsparumu bičių nuodams.
Eksperimentais įrodyta, kad bitininkams, ilgai dirbusiems su bitėmis ir, suprantama, dažnai jų geliamiems, kraujyje atsiranda specifinių antikūnų, kurie gali neutralizuoti bičių nuodus. Atlikti tokie bandymai: paimti bitininkų kraujo serumo ir bičių nuodų lygūs tūriai, kurie buvo atskiesti (1:100-1:400). Visa tai įšvirkšta triušiui po oda. Kontroliniams triušiams buvo įšvirkšta bičių nuodų, sumaišytų su žmogaus, niekada neturėjusio kontakto su bitėmis, kraujo serumu. Iš bandymų paaiškėjo, kad bitininko kraujo serumas neutralizuoja bičių nuodus, tuo tarpu paprasto žmogaus kraujo serumas šių savybių neturi. Maryti, bitininkams po bičių įgėlimų atsiranda specifiniai antikūnai, sukeliantys vietinį ir bendrą imunitetą. Kai kurie autoriai mano, kad žmogaus, pripratusio prie bičių nuodų, seilės veikia kaip priešnuodis, apsinuodijus bičių nuodais.
N.Joirišas iš daugiamečių stebėjimų įsitikino, kad bičių įgėlimai arba bičių nuodų (apitoksino) ilgesnis vartojimas skatina žmogaus organizmo imunitetą ne tik bičių nuodams, bet taip pat ir kai kurioms vidaus ir užkrečiamoms ligoms. Todėl tinkamai vartojami bičių nuodai gali tapti gydomąja profilaktine priemone, veikiančia ne tik atskirą organą arba gydančia vieną kurią nors ligą, bet ir visą žmogaus organizmą. Bičių nuodai, patekę į žmogaus organizmą, mobilizuoja jo gynimosi jėgas. Tuo galima paaiškinti tą faktą, kad bitininkų, išdirbusių su bitėmis daugelį metų, sveikata yra gera, ir jie ilgai gyvena. Matyt, atsiradęs imunitetas juos saugo nuo daugelio ligų.
Bičių nuodų veikimo mechanizmas
Bičių nuodų veikimo mechanizmas dar ne visiškai išaiškintas. Eksperimentais pavyko įrodyti, kad bičių nuodai veikia medžiagų apykaitą ir kraują per hipofizę (smegenų priedėlį) ir antinksčių žievę, todėl jų gydomasis veikimas labai sudėtingas ir įvairus.
Viena iš biologinių bičių nuodų veikimo savybių yra ta, kad jie skatinančiai veikia hipofizės ir smegenų žievės sistemą. Bičių nuodai mažina uždegimą ir alergines organizmo reakcijas, t.y. jie pasižymi priešuždegiminiu ir desensibilizuojančių veikimu.
Šiuo atžvilgiu bičių nuodai analogiški steroidinių hormonų veikimui. Šis „hormoninis” bičių nuodų veikimas pasireiškia per nervine hipofizės sistemą. Matyt, tai susiję su sudėtingais imunologiniais bei autoimunizacijos procesais, bet tai dar ne visai įrodyta.
Tačiau bičių nuodai skiriasi nuo nurodytų hormonų. Iš gydytojų stebėjimų įsitikinta, kad, ilgai vartojant steroidinius hormonus, nusilpsta antinksčių žievės funkcija. Bičių nuodai, priešingai negu steroidiniai hormonai, sugeba pašalinti antinksčių žievės funkcijos depresiją ir skatina antinksčių žievės veiklą. Be to, bičių nuodai, skirtingai negu steroidiniai hormonai, mažina kraujo krešėjimą, pasižymi priešbakterinėmis savybėmis ir vietiniu nuskausminimu. Taigi bičių nuodų veikimo negalima sutapatinti su steroidinių hormonų veikimu. Bičių nuodai yra savarankiškas biologinis preparatas.

PIRMOJI PAGALBA BIČIŲ SUGELTIEMS ŽMONĖMS
PIRMOJI PAGALBA BIČIŲ SUGELTIEMS GYVULIAMS
ALERGIJA BIČIŲ NUODAMS
Bičių nuodų veikimas