BITININKAS

Bičių fenologinio kalendoriaus pradžia

Augalus, pagal kuriuos galima koreguoti bičių fenologini kalendorių, galima užsiauginti ir savo bityne. Jie padės orientuotis bityno darbuose, laukti pavasario medunešio, stebėti bites, nuspėti augalų žydėjimo pradžią. Reikia tik, kad arti bityno ar pačiame bityne augtų riešutinis lazdynas ar baltalksnis, juodalksnis, blindė, agrastai. Gi šalpusnių, kiaulpienių ir garstukų nedirbamuose laukuose bei pievose ir šiaip netrūksta. Nuo baltalksnio ar riešutinio lazdyno pražydimo pradžios skaičiuojamas visas bičių fenologinis kalendorius. Jiems pražydus, iki blindės žydėjimo bitės apsiskraido. Su blindės žydėjimu yra siejama aktyvaus bičių skraidymo pradžia. Pražydus agrastams prasideda sodų medunešis. Garstukui (Sinapis arvensts L.) pražydus, baigiasi bemedunešio laikotarpis.
Pirmieji ankstyvą pavasarį pražystantys augalai, kurie teikia bitėms žiedadulkių, yra riešutinis lazdynas ir juodalksnis. Jie vidutiniškai pražysta, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla virš nulio, beveik vienu metu: Vidurio Lietuvoje – kovo 28 – balandžio 2 dienomis, Šiaurės Rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje apie savaitę vėliau. Tačiau ankstyvą pavasarį riešutinis lazdynas ir baltalksnis kartais pražysta jau kovo pradžioje. Įdienojus ir esant šiltiems orams, bitės gali parsinešti šių augalų žiedadulkių. Tai ypač svarbu žinoti bitininkams, nes, jeigu bitės pavasarį reikia gydyti nuo varozės, geriau tai padaryti prieš pražystant šiems augalams, kai erkės dar parazituoja ant bičių. Bitėms parsinešus žiedadulkių, visos erkės sulenda į perus. Tuoj pat ar kelioms dienoms praėjus po baltalksnio ar riešutinio lazdyno pražydimo pražysta ir šalpusnis. Apie 10 dienų vėliau pražysta juodalksnis, dviem savaitėms praėjus, pražysta blindė, prasideda aktyvus (priklausomai nuo orų) bičių skraidymo periodas. Tada vidutinė paros oro temperatūra pakyla virš 5″ C, Įdienojus būna virš 10″ C. Bitės gali parsinešti žiedadulkių, o iš blindės ir nektaro. Šiek tiek vėliau pradeda žydėti karklai, žilvičiai, klevai. Be žiedadulkių jie yra geri nektaro tiekėjai: keturbalėje sistemoje jų nektaro produkcija vertinama 3-4 balais, tik dėl blogų orų nevisuomet bitės gali pasinaudoti šiomis gamtos gėrybėmis.
Kaip nurodo prof. J.Straigis, praėjus maždaug 20 dienų po blindės žydėjimo pradžios, pražysta agrastai (apie gegužės pradžią), dar praėjus kelioms dienoms – pražysta kiaulpienės, po – 5 dienų – juodieji serbentai, po 7 dienų obelys, po mėnesio nuo agrastų pradžios – garstukai, kuriems pražydus baigiasi bemedunešio laikotarpis, pradeda žydėti šaltekšnis ir avietės.
Taigi, turint netoli bityno aukščiau minėtų augalų ir stebint juos, galima būtų nustatyti jūsų vietovės augalų žydėjimo dėsningumus, kurie labai priklauso nuo vietinių sąlygų (aukštumo nuo jūros lygio, saulės apšvietimo, užuovėjų, vandens telkinių artumo ir kt.). Norint nustatyti šiuos dėsningumus, kiekvienais metais reikia pažymėti kalendoriuje šių augalų žydėjimo pradžią. Tai padės geriau orientuotis bityno pavasario darbuose ir juos atitinkamai rikiuoti.
Tai naudinga žinoti
Vienas Amerikos bitininkas pastebėjo: jeigu prie lakos atskrenda daug bičių su žiedadulkėmis, vadinasi, bičių lizde daug perų. Jeigu nėra atskrendančių bičių su žiedadulkėmis, kažkas atsitiko motinai: blogai deda kiaušinėlius, lizde mažai perų, todėl motiną reikia pakeisti. Jeigu bitės anksti pavasarį (žydint juodalksniams ir blindėms) silpnai neša žiedadulkes, joms trūksta maisto, jas reikia papildomai pamaitinti cukraus sirupu ar kandi tešla (American Bee Juornal, 2000, Nr.8).