BITININKAS

  Bičių šeimos žūdavo ne tik todėl, kad atsirasdavo atsparių vaistams varozės erkių, bet ir todėl, kad jos būdavo gydomos pavėluotai, rugpjūčio pabaigoje. Reikalas tas, kad žiemos bitės pradedamos auginti jau liepos viduryje. Iš liepos viduryje motinos sudėtų kiaušinėlių žiemos bitės išsirita rugpjūčio mėn. Jeigu nuo varozės jos gydomos tik vieną kartą rudeniop, per visą vasarą, iki rugsėjo mėn., bičių lizde susikaupia daug erkių. Tik per rugpjūčio mėn. jų skaičius padvigubėja. Žiemos bitės išsirita sužalotos. Jos ilgai neišgyvena. Todėl šeima rudenį pastebimai susilpnėja. Be to, kuo stipresnė buvo bičių šeima vasarą ir kuo daugiau ji prinešė medaus bei išaugino perų, tuo daugiau ji išaugino ir erkių. Sakysim, jeigu pavasarį bičių šeimoje erkių buvo apie 100, jų rugsėjo pabaigoje bus apie 10 tūkst. (specialistai tvirtina, jog per vasarą erkių padidėja 100, kiti – kad net 200 kartų). Tai erkių kiekis, kuris sudaro palankias sąlygas bičių virusams ir kitoms bičių ligoms pasireikšti. Jeigu tokios bičių šeimos nežūsta rudenį, tai jos dažnai nesulaukia pavasario.

Norint išsaugoti bites, reikia vieną kartą ir visam laikui atsisakyti vienkartinio bičių gydymo pavėluotai, tik maitinant bites žiemai. Tai labai klaidinga bičių gydymo praktika, kurios visi anksčiau prisilaikė, nes ji buvo patogi. Uždėjai juosteles ir būk ramus iki kito rudens. Bet dabar, atsiradus atsparių vaistams varozės erkių ir virusų bei kitų ligų sukelėjų, tokia praktika pavojinga. Kas vasarą nekontroliuoja bičių erkėtumo ir nesirūpina jų gydymu, tas rudenį rizikuoja netekti visų bičių.

Žiemojusių bičių erkėtumas nustatomas pavasarį pagal dugno šiukšlėse iškritusių negyvų erkių skaičių. Čekai gydo bites pavasarį, jeigu dugno šiukšlėse randa bent 3 negyvas erkes.

Pavasarį, po bičių apsiskraidymo, bitės gydomos ekologiškais vaistais -Knabba juostelėmis, Bienenwohl arba BeeVital skysčiais, kuriais laistomi lizdo tarprėmiai su bitėmis. Prieš gydymą bitės sustiprinamos, pamaitinamos cukraus sirupu arba cukraus pudros tešla su rūgštimis (3 g acto esencijos, ar citrinos rūgšties, ar vitamino C vienam kg cukraus). Birželio mėn. (nemedunešio metu) bitės gydomos skruzdžių arba rūgštynių (oksalo) rūgštimis, rugpjūčio pradžioje vėl gydomos rūgštimis arba minėtais ekologiškais vaistais. Rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje gydomos stipriais akaricidais (tai kontrolinis gydymas) – gabonu, apistanu, baivaroliu ir kt. Spalio mėn., kad būtų sunaikintos likusios gyvos ar iš kitų bitynų parsineštos erkės, bites patartina dūmyti amitrazės preparatais, pikio ar džiovintų krienų dūmais, prieš tai į erkėgaudžius patiesus suteptą vazelinu popieriaus lapą,pridengtą sieteliu.

Reikia neužmiršti, kad bičių gydymas atliekamas, priklausomai nuo erkėtumo kontrolės duomenų. Pats bitininkas sprendžia, ar bitės reikia gydyti ar ne. Per bičių sezoną negalima bites gydyti 2-3 kartus tais pačiais ar giminingais akaricidais. Tai klaidinga rekomendacija: pirmiausia į bičių lizdą įnešamas didesnis stipraus chemikalo kiekis; kitą vertus, vartojant vieną preparatą kelis kartus per sezoną, ugdomas erkių atsparumas piretroidams.

Pastaruoju metu padėtį ypač komplikuoja virusai, kuriuos platina varozės erkės, ir Vakarų Europoje paplitusi nauja nozemtozės forma Nosema ceranae. Tiriant virusus, apsikrėtusių erkių organizme jų randama iki I0¹⁰ virionų. Jeigu bičių organizme yra nedaug virionų, bitės dar nesuserga virusine liga. Su mažesniu virusų kiekiu jos sugeba susidoroti pačios. Rusų mokslininkai teigia, kad bitės suserga aštriuoju paralyžiumi tada, kai bičių šeimoje yra apie 12300 erkių, o rudenį pakanka ir 6800. Ypač pavojingas deformuoto sparno virusas. Pakanka, kad į bičių šeimą patektų 7 šiuo virusu užsikrėtusios erkės, ir bičių šeima pasmerkta žūčiai. Tad nežinia, kada ir kur gali pasireikšti virusinės bičių ligos. Bičių žūtis gali pasireikšti bet kuriame bityne, kuriame dėl kokių nors priežasčių susikaupė daug erkių (apie būdingus virusinių ligų požymius žr. „Bitininkystės naujienose“, 2007, Nr.1ir kt.).

Šiuo metu Europos ir Amerikos mokslininkai aiškinasi priežastis, kodėl bitės žūsta, palikdamos rudenį tuščius avilius. Jie tai vadina „bičių šeimų kolapsu“, t.y. išnykimu. Nustatyta, jog didelė bičių žūtis JAV yra susijusi su Izraelio virusu, kuris yra panašus į aštriojo paralyžiaus virusą. Lenkijoje tirtuose bičių mėginiuose, paimtuose iš žuvusių bitynų, buvo rasta apie 20% virusų ir apie 40% naujos nozematozės formos Nosema ceranae sporų. Vadinasi, ne visos bičių šeimos žūsta veikiamos vien tik šių ligų. Dalis jų žuvo nuo labai didelio erkių skaičiaus.

Rusų mokslininkai teigia, jog, norint apsaugoti bičių šeimas nuo netikėtos žūties, reikia visą vasarą kontroliuoti bičių erkėtumą, neleidžiant jam viršyti 1%. Nereikia užmiršti, kad stipri bičių šeima turi didesnę riziką užsikrėsti dideliu kiekiu erkių negu silpna, susirgti virusinėmis ligomis ir rudenį žūti. Stiprios bičių šeimos dažnai vagiliauja ir iš kitų bičių šeimų per mėnesį gali parsinešti iki 1000 erkių (V.Vesely teiginys). Todėl rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo mėn. (geriau, kai lizde nėra perų) po visų vasaros gydymų bites patartina papildomai apdoroti kontaktiniais akaricidais (pvz., gabonu ir kt.), patikrinant, kiek po gydymo iškrito erkių. Tai kontrolinis gydymas, tačiau ne paskutinis. Spalio mėn. bitės dar dūmijamos amitrazės preparatais. Neturint jų ar vengiant erkių atsparumo amitrazei, galima bites dūmyti pikio, tabako ar džiovintų krienų dūmais, patiesiant po lizdu suteptą vazelinu klijuotę, pridengus ją sieteliais.

Pastovi erkėtumo kontrolė ir bičių gydymas sunaikina daug erkių, kurių mažas kiekis nesudaro sąlygų virusinėms ir kitoms bičių ligoms pasireikšti. Laiku pagydytos bitės eis žiemoti sveikos, erkių nesukandžiotos, su mažesniu erkių kiekiu ir pavasarį bičių šeimų galbūt visai nereikės gydyti. Prisilaikant vienkartinio bičių gydymo praktikos, kuri Vakarų Europoje jau seniai pamiršta, net geri mūsų bitininkystės specialistai negali garantuoti, kad jų bitės rudenį „neišskris“. Jei virusinė liga bityne jau pasireiškė, joks pavėluotas bičių gydymas nuo varozės jų neišgelbės. Norint išsaugoti bičių šeimas, reikia laiku ir tvarkingai visą bičių sezoną kontroliuoti jų erkėtumą ir esant reikalui pagydyti bites nuo varozės.

Nuo to laiko, kai Lietuvoje atsirado varozės erkės, bitės kiekvienais metais buvo gydomos rudenį stipriai veikiančiais cheminiais preparatais vienkartiniu būdu, net nepatikrinus bičių erkėtumo (aklai). Dažniausiai bitės buvo apdorojamos rugpjūčio paskutinį dešimtadienį ar net rugsėjo pradžioje, maitinant bites cukraus sirupu žiemai. Juostelės išimamos po 4 ar 6 savaičių, kai bičių lizduose pasibaigdavo perai. Tai kontaktiniai preparatai. Ant juostelių bitės turi pasivaikščioti ir savo kojelėmis veikliąją medžiagą išnešioti po visą lizdą. Pirmaisiais naudojimo metais vaistų veiksmingumas siekia iki 99%, bet vėliau, kai atsiranda joms atsparių erkių, jų veiksmingumas pastebimai sumažėja. Ypač tai sakytina apie tuos vaistus, kurių veiklioji medžiaga yra piretroidai. Jie kaupiasi vaške. Po kelerių naudojimo metų tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje, susiformavus erkių atsparumui vaistams, periodiškai žūsta didelis bičių šeimų skaičius. Su erkėtų šeimų žuvimu kuriam laikui sumažėja ir erkių invazija. Paskui vėl viskas pasikartoja iš naujo.