BITININKAS

 (Sinapis alba)

Tai vertingas pašarinis aliejinis, medingas augalas, gali būti vartojamas kaip sideralinis žaliajai trąšai. Labai panašus į garstuką (Sinapis arvensis}. Baltosios garstyčios medingumas vertinamas nuo 40 iki 160 kg/ha nektaro, kurio cukringumas siekia 25 proc. Jeigu ji sėjama rudenį, rugsėjo mėnesį, kitais metais jos nektaringumas gali siekti 160 kg/ha, jeigu sėjama gegužės pabaigoje – 54 kg/ ha. Garstyčią galima sėti ir po ankstyvųjų bulvių. Vadinasi, pasėjus rudenį galima tikėtis jog bitės surinks 40 kg/ha ir daugiau medaus. Bitės nektarą iš garstyčių renka ir šiltomis naktimis. Medus gelsvas, pikantiško skonio, malonaus kvapo, greitai kristalizuojasi, todėl jj reikia greitai išsukti, negalima bitėms palikti žiemai.
Garstyčią galima sėti anksti pavasari. Sėklos sudygsta per 7-12 dienu esant 1-2°C temperatūrai. Jos daigai lengvai pakelia šalnas iki minus 2°C ir net rninus 7°C. Sėklos norma -10-12 kg/ha. Esant didesnei sėklų normai, būna didesnis sėklų derlius. Bitės sėklų derlių padidina iki 64 proc. Galima sėti su linų sėjamąja 25-35 cm tarpueiliais 2,5-3 cm gyliu. Pasėlis privo-luojamas. Garstyčia mėgsta drėgmę, ypač sėkloms dygstant ir žydint bei butanizaci-jos fazėje. Gausiai žydi tik derlingose dirvose. Nemėgsta rūgščių dirvų. Esant pH5.5 dirvas reikia kalkinti, kartu išberiant magnio ir boro turinčių trąšų. Garstyčia galima tręšti mėšlu, arba mineralinėmis trąšomis: azoto – 30 kg/ha, fosforo – 45-60 kg/ha, kalio – 30-45 kg/ha. Jeigu garstyčią pasė-sime balandžio pabaigoje, tai ji žydės per bemedunešio laikotarpi (pražysta po mėnesio). Garstyčia patartina sėti po daugiamečių kaupiamųjų, žieminių kultūrų, kurios buvo gerai patręštos mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. Ji mėgsta purią, gerai Įdirbtą žemę. Prieš sėja dirva kultivuojama. Dygstant susidariusi plutelė suakėjama. Greitai augdama ji nustelbia piktžoles, todėl gali būti naudojama kaip sideralinis augalas, gerinantis dirvos struktūra.
Garstyčia pjaunama, kai sėklos Įgyja joms būdingą gelsvai rusvą arba balsva spalva, kuliama kombainais.
Baltosios garstyčios negalima maišyti su juodąją (Brassica nigra L.) ir sereptine (Brasica juncea L.)garstyčiomis, kurios pasižymi vaistinėmis savybėmis. Sereptine garstyčia atspari sausroms, šiek tiek nek-taringesnė už baltąją. Iš baltosios garstyčios spaudžiamas aliejus, milteliai vartojami prieskoniams gaminti. Tinka prie bitynų piktžolėtoms dirvoms apsėti.