Mėlynžiedė liucerna
mėlynžiedė liucerna
(Medicago sativa L)
Tai daugiametė ankštinė kultūra, ilgai išsilaikanti pasėlyje (apie 10 metu), Lietuvos bitininkystėje nepaplitusi dėl jos specifinių savybių. Kai vabzdys paspaudžia žiedo laivelį, jo ataugėlės atpalaiduoja kuokelius ir piestelę, kurie su didele jėga prispaudžia vabzdžio žandus. Kamanės ir laukinės bitės lengvai ištraukia liežuvėli, o naminės bitės sugaišta 30-50 sek., kol išsilaisvina. Todėl jos stengiasi paimti nektarą, neatidarydamos žiedo. Žydint kitiems medingiems augalams, bitės vengia lankyti liucernos pasėlius. Pasėlio nektaringumas – 50-200 kg/ha, vieno žiedo – 0,1 mg nektaro. Pradeda žydėti birželio viduryje, žydi 1-1,5 mėnesio (priklausomai nuo veislės). Auga kalvose, pakelia sausrą. Mėgsta nerūgščias dirvas (pH 6,7-7,2). Galima įsėti į varpinių vasarojų, ypač į miežius. Medingumas padidėja antraisiais- trečiaisiais vegetacijos metais. Liucernos ypač naudingos gyvulininkystėje, žaliosios masės būna 400-500 cnt/ha.
Baltymais jos lenkia dobilus. Lietuvos pievose ir dirvonuose paplitusios apyninė (M. lupulina L.) ir geltonžiedė (M. falcata L) liucernos, kaip laukiniai ganykliniu bendrijų augalai. Sėklos norma: 5-10 kg/ha. Antsėlis – ankstyvi miežiai, mišiniai, galima įsėti ir į žieminius javus.
Liucernos medus šviesiai gintarinės spalvos, malonaus skonio, susikristalizavęs būna tirštos grietininės kosistencijos.
Orų
prognozės
Nauji komentarai