Liepa
(Tilia)
Liepa duoda medaus daugiau, kaip bet koks kitas augalas. Viena didelė liepa dažnai duoda medaus daugiau, negu hektaras grikių. Esant šiltam ir drėgnam orui, ypač naktimis, nektaras iš liepų žiedų net varva. Bitė savo medaus pūslę pripila pilną iš vieno žiedo.
Per diena viena šeima iš liepų parneša iki 7,5 kg medaus. Todėl liepoms žydint, bitininkas turi duoti bitėms pakankamai magazinų su koriais, kad jos turėtų kur sudėti medų.
Bet būva metų, kai pavasario šalnos nušaldo liepų pumpurus. Tada jos mažai žydi, ir bitės čia beveik nieko neranda. Didelių sausrų metu, arba kai pasitaiko šalti lietūs bei vėjai, liepų žieduose bitės taip pat nieko neranda.
Liepoms geriausiai tinka vidutinio sunkumo dirvos. Lengvose ir sausose dirvose jos silpnai auga ir mažiau medaus gamina.
Liepų žydėjimu bitės ilgiau naudojasi, kai sodinamos 3 rūšių liepos:
1) didžialapė liepa (Tilia platyplzyllos),
2) smulkialapė liepa (Tilia cordata), turinti mažesnius lapus ir vėliau žydinti ir
3) baltalapė liepa (Tilia argentea). Jos lapų apačia balta, žydi vėliausiai.
Visųš 3 rūšių liepų žydėjimas užtrunka apie 1,5 mėnesio.
Liepos anksčiau pradeda žydėti ir jų žieduose daugiau esti nektaro, jei prieš mėnesj iki jų žydėjimo po kiekviena liepa žemėje išduriamos 4 skylės ir kas antra diena įpilama šilto (ne karšto) vandens. Tada dažnai liepos pradeda žydėti 2 savai’tėmis anksčiau.
Nesubrendęs liepų medus yra aitraus skonio, o subrendęs jis laikomas geriausiu. Grynas liepų medus yra be spalvos, bet nuo kitų augalų medaus priemaišų darosi šviesiai geltonas ir net žalsvai pilkas. Susicukravęs jis būva šviesiai geltonas ir kietas. Kai kuriais metais bitės neša iš liepų ir lipčių, kurj dažniausiai pagamina liepų utėlės. Daugiausia nektaro liepų žieduose yra rytais, mažiau vakarais, o dieną – dažnai visai nebūna.
Gentyje yra apie 30 rūšių. Lietuvoje savaime auga viena rūšis (mažalapė liepa) ir keletą introdukuota:
-
Amerikinė liepa (Tilia americana)
-
Mažalapė liepa (Tilia cordata)
-
Įvairialapė liepa (Tilia heterophylla)
-
Japoninė liepa (Tilia japonica)
-
Mandžiūrinė liepa (Tilia mandshurica)
-
Mongolinė liepa (Tilia mongolica)
-
Didžialapė liepa (Tilia platyphyllos)
-
Sidabrinė liepa (Tilia tomentosa)
-
Grakščioji liepa (Tilia x euchlora)
-
Paprastoji liepa (Tilia x europaea)
-
Moltkės liepa (Tilia x moltkei)
Mažalapė liepa
Botaninis augalo pavadinimas: Mažalapė liepa – Tilia cordata Mill.
Sinonimai: Tilia parvifolia Ehrh.; Tilia ulmifolia Scop.
Šeima: Liepiniai – Tiliaceae Juss.
Liaudiški pavadinimai: liepša, leipa, leipamedė
Aprašymas. Mažalapė liepa – daugiametis iki 30 m aukščio medis. Lapai širdiški, tamsiai žali, pliki, su ilgais lapkočiais. Žiedai šviesiai geltoni, kvapūs, sukrauti po 5-15 į pusiauskėtiškus žiedynus, su ilgais žiedkočiais, kurie suaugę į vieną bendrą žiedkotį. Kiekvienas žiedynas turi ilgą, pliką, žalsvai gelsvą pažiedlapį (skristuką), kurio pagalba prinokę vaisiai gali nuskristi toliau nuo medžio. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisius – rutulio formos riešutėlis. Liepa pražysta apyktiksliai 20-ais savo gyvenimo metais. Gyvena 500-600 metų. Tai medingas, dekoratyvus ir vaistinis medis.
Paplitimas. Liepa mėgsta derlingas, drėgnas priesmėlio ir priemolio dirvas. Auga miškuose, pakelėse, sodybose, parkuose. Kitos Lietuvoje augančios Tilia genties rūšys: gauruotoji liepa (Tilia argentea Desf.), plikoji liepa (Tilia glabra Vent.), plaukuotoji liepa (Tilia pubescens), grakščioji liepa (Tilia euchlora Koch), plačialapė liepa (Tilia platyphyllos Scop.), paprastoji liepa (Tilia vulgaris Hayne).
Orų
prognozės
Nauji komentarai