BITININKAS

Abiotiniai faktoriai - bičių šeimą veikiančių neorganinės aplinkos (pesticidai, radiacija, temperatūra ir kt.) sąlygų visuma.

Adaptacija – bičių ar jų šeimų prisitaikymas prie pakitusios aplinkos. Pavyzdžiui, Suomijon įvežtos italų rasės bitės ilgainiui prisitaikė (aklimatizavosi) prie atšiauresnių sąlygų.

Aerobiniai organizmai – organizmai, kuriems būtinas laisvasis deguonis, taip pat ir bitėms bei jų perams.

Akarapidozė (akarozė) — invazinė suaugusių bičių liga: jos silpsta ir žūsta nuo pirmose krūtinės trachėjose besiveisiančių smulkių erkučių Acarapis ivoodi. Akelė = narvelis (skylutės koriuose).

Aklimatizacija = adaptacija.

Amebiazė – protoozinė suaugusių bičių šalinimo organų (Malpigijaus) liga, kurią sukelia Malpighamoeba mellifica.

 Amilazė = diastazė – fermentas, katalizuojantis bitės virškinimo žarnoje krakmolo hidrolizę į paprastesnius junginius.

Anabiozė – būsena, kai organizme nelieka matomų gyvybinių požymių. Tai nebūdinga bitėms, jų gyvybiniai procesai žiemą tik sulėtėja; tai yra bitėms būdinga nevisiška anabiozė.

 Angliavandeniai (cukrus) – organinių junginių grupė, apimanti paprastus ir sudėtingus cukrus. Tai svarbiausias bičių maistas.

Antagonizmas – skirtingo amžiaus motinėlių biologinės veiklos priešingumas: bičių perų maitintojų ir perų, avilio bičių, vagilių ir kt. naikinimas rudenį.

„Apiakta” – tarptautinės bitininkų organizacijos informacinis žurnalas, leidžiamas nuo 1965 m. penkiomis pagrindinėmis pasaulio kalbomis.

„Apimondia” – tarptautinė bitininkų organizacija, įkurta 1949 m. Amsterdame, XIII tarptautiniame bitininkų kongrese. Lietuvos bitininkai priimti 1993.

 Apiterapija – gydymas bičių produktais: nuodais, medumi, duonele.

Arachnozės - invazinės suaugusių bičių ar jų perų ligos, kurias sukelia parazitinės erkės (varoatozės, akarapidozės ir kt.).

Askosferozė – grybinė liga, kai vyresni tranų ir bičių perai „sukalkėja” nuo mikroskopinių grybelių hifų (Ascosphaera apis).

Aspergiliozė – grybinė liga, kai bitės ir perai „suakmenėja” korių narveliuose nuo mikroskopinių grybelių hifų (Aspergillus flavus).

Austėja – sen. lietuvių deivė, bičių spietimo globėja, bitininkų šnekoj dažnai reiškia ” UAB Bičių Austėja” – vaistų bitėms ir dezinfekcijos priemonių tiekėja Lietuvoje.

Avilio bitės – iki 21 paros dirba avilyje įvairius darbus: maitina lervutes, perdirba nektarą į medų, saugo avilį ir kt.

Avilys – bičių buveinė, namelis su įdedamais ir išimamais rėmais. 

Bakteriozė – i n f e k c i n ė  b i č i ų  l i g a ,  k u r i ą  s u k e l i a  a u g a l i n ė s  k i l m ė s  m i k r o o r g a n i z m a i ( b a k t e r i j o s ) .

Bartininkas = drevininkas  – m e d ž i o k l i n ė s  b i t i n i n k y s t ė s  l a i k ų  b i t i n i n k a s . 

Bedugnis avilys – v i e t o j  s a n d a r a u s  a v i l i o  d u g n o  į t a i s y t a s  v i e n g u b a s ,  d a ž n i a u  d v i g u b a s  t i n k l a s ,  p r o  k u r į  b i t ė s  n e p r a l e n d a ,  o  š i u k š l e l ė s  i r  e r k ė s  i š k r e n t a .

Bičių antskrydis – n u k l y d i m a s  į  s v e t i m u s  a v i l i u s ,  b ū d i n g i a u s i a s  j a u n o m s  b i t ė m s  p o  p i r m ų j ų  a p s i  s k r a i d y m ų .

Bičių apsiskraidymas – m a s i n i s  t r u m p a l a i k i s  b i č i ų  i š s k r i d i m a s  i š  a v i l i o  p a v a s a r į  i š s i v a l y t i  ( p a š a l i n t i  e k s k r e m e n t u s ) ,  v ė l i a u  p a v i e n i s  b ū d i n g a s  v i s o m s  j a u n o m s  b i t ė m s .

Bičių ganykla – a p i e  2 0 0 0  h a  s k r a i d y mo  a p y l i n k ė .  S k r a i d o m a  n u o  a v i l i o  a r  b i t y n o  f i z i š k a i  p a j ė g i u  i r  e k o n o m i š k a i  n a u d i n g u  n u o t o l i u .

Bičių bonitavimas – b i č i ų  š e i m ų  į v e r t i n i m a s  p a g a l  p r o d u k t y v u m ą ,  s t i p r u m ą ,  a t s p a r u m ą  ž i e m a i  i r k i t a s  s a v y b e s ,  r a s i n i ų  ( m o r f o l o g i n i ų )  s t r a u b l e l i o  i l g i o ,  k u b i t a l i n i o  i n d e k s o  i r  k t .  p o ž y m i ų  s t e b ė j i m a s  p e r  m i k r o s k o p ą .

Bitė darbininkė – n a m i n i ų  b i č i ų  m o t e r i š k a s i s  ( d i p l o i d i n i s )  v a b z d y s ,  š e i m o j e  a t l i e k a n t i s  p a g r i n d i n i u s  a v i l i o  b e i  l a u k o  d a r b u s .

Barčia – k e l i ų  b i č i u l i ų  b e n d r a v i m o  f o r m a  s e n o v ė j e .

Bičių duonelė – b i č i ų  s u r i n k t i ,  s u n e š t i  i r  k o r i ų  n a r v e l i u o s e  s u r a u g i n t i  ž i e d a d u l k i ų  n e š u l ė l i a i -  b a l t y m i n g a s  b i č i ų  m a i s t a s  ( s i l o s a s ) .

Bičių išskridimas – s a v o  a v i l i o  p a l i k i m a s  s u s i d a r i u s  n e p a l a n k i o m s  g y v e n t i  s ą l y g o m s  a r b a  i š s k r i d i m a s s u  j a u n a  b e s i r u o š i a n č i a  p o r u o t i s  m o t i n ė l e ,  k a i  l i z d e  n e  b ū n a  a t i d e n g t ų  p e r ų .

Bičių kamuolys – s u s i s p i e t i m a s  t a r p  k o r i ų  ž i e m ą s i e k i a n t  p a l a i k y t i  n e  ž e m e s n ę  k a i p  1 4 °  C  t e m p e r a t ū r ą .

Bičių linija – i š  v i e n o s  m o t i n ė l ė s  k i l u s i ų  b i č i ų  š e i m ų  g r u p ė ,  i š  p r a d ž i ų  v a d i n a m a  k o k i u  n o r s  ( š e i m o s )  n u m e r i u ,  v ė l i a u j a i  d u o d a m a s  v a r d a s ,  p v z . ,  A u s t r i j o j e  „ n i g r a ” .

 Bičių lizdas - a v i l i o  d a l i s ,  k u r i o j e  a u g i n a m i  b i č i ų  p e r a i ,  l a i k o m a s  m a i s t a s .  J į  s u d a r o  k o r i a i .

 Bičių maistas – a n g l i a v a n d e n i a i  ( n e k t a r o  a r  m e d a u s  c u k r u s ) ,  b a l t y m a i  ( ž i e d a d u l k ė s ,  d u o n e l ė ,  p i e n e l i s ,  k i t i  b a l t y m i n i a i  p a k a i t a l a i )  i r  v a n d u o .

Bičių maitinimas (sen. – penėjimas) – m a i s t o  p a p i l d y m a s  į d e d a n t  į  l i z d u s  a t s a r g i n i ų  k o r i ų  s u  m e d u m i  a r  c u k r u m i  ( c u k r a u s  s i r u p a i  – penėtuvėse .

Bičių motinėlės bonitavimas – i š a u g i n t ų  m o t i n ė l i ų  v e r t i n i m a s  p a g a l  r a s i n i u s  p o ž y m i u s ,  m a s ę  ( d a u g i a u  k a i p  1 8 0 m g )  i r  d ė s l u m ą .

Bičių motinėlių žymėjimas – n u g a r ė l ė  n u d a ž o m a  p a g a l  m e t u s  s u t a r t a  s p a l v a  a r  p a p a k e r p a m a s  v i e n a s  i š  s p a r n e l i ų .

Bičių nuodai - b i č i ų  g e l u o n i e s  n u o d ų  l i a u k o s  s e k r e t a s ,  į g e l i a n t  n a u d o j a m a s  k a i p  a p s i g y n i m o  p r i e m o n ė ,  o  ž m o n i ų  r e n k a m a s  k a i p  v a i s t a s .

Bičių paketas – d ė ž u t ė  s u  v i e n a t i n k l o  ( v ė d i n a m ą j a )  s i e n e l e  b i t ė m s  ( 1 , 2 – 1 , 5 k g )  v e ž t i  s u r ė m a i s  a r  b e  j ų .

Bičių perai – k o r i ų  n a r v e l i u o s e  e s a n t y s  k i a u š i n ė l i a i ,  l e r v u t ė s  i r  l ė l i u k ė s  ( m o t i n ė l i ų – 1 6 ,  b i č i ų – 2 1  i r  t r a n ų – 24  p a r a s ) .

Bičių rasė – n a t ū r a l i o s  a r  d i r b t i n ė s  a t r a n k o s  b ū d u  s u s i f o r m a v u s i  b i č i ų  š e i m ų  g r u p ė  ( p o p u l i a c i j a ) ,  k u r i a i  k o n k r e č i o m i s  s ą l y g o m i s  i š p l i t i m o  a r  v e i s i m o  a r e a l e  b ū d i n g i  p a s t o v ū s  p o ž y m i a i  i r  p a n a š i o s  b i o l o g i n ė s  s a v y b ė s .

Bičių skyrimas pusiau – i š  v i e n o s  s t i p r i o s  š e i m o s  s u d a r o m o s  d v i ,  v i e n a i  j ų  d u o d a m a  n a u j a  m o t i n ė l ė .

Bičių šeima – b i o l o g i n i s  v i e n e t a s ,  k u r į  s u d a r o  v a i s i n g a  m o t i n ė l ė ,  k e l i a s d e š i m t  t ū k s t a n č i ų  b i č i ų  d a r b i n i n k i ų  i r  d a u g e l i s  t r a n ų  ( o  v a s a r ą  i r  į v a i r i ų  v y s t y m o s i  f a z i ų  p e r ų ) .

Bičių šokiai – ( f i z i n ė k o m u n i k a c i j a )  g r į ž u s i ų  i š  l a u k o  l a n k u o l i ų  s a v o t i š k i  b ė g i o j i m a i  -  i n f o r m a c i j a  a p i e  s u r a s t o  m a i s t o  n u o t o l į ,  k r y p t į  i r  k o k y b ę .

Bičių toksikozė – n e i n f e k c i n i s  p e r ų  ir  s u a u g u s i ų  b i č i ų  a p s i n u o d i j i m a s :  c h e m i n i s ,  ž i e d a d u l k i n i s ,  n e k t a r i n i s ,  l i p č i n i s  i r  k t .

Bičių vagiliavimas – s v e t i m ų  b i č i ų  v e r ž i m a s i s  į  a v i l į  m a i s t o  i š n e š t i .  T a i  p a t o l o g i n i s  r e i š k i n y s ,  d a ž n i a u s i a i  a t s i r a n d a n t i s  n e  m e d u n e š i o  m e t u .

Bičiulis = bitininkas -  „ g i m i n y s t ė  p e r  b i t e s ” .

Bičiulystė – s e n a s  p a p r o t y s  t a r p  k a i m y n ų  i r  g i m i n i ų  b e n d r a i  l a i k y t i  b i t e s ,  t . y .  b i č i u l i a u t i s .

Bitės – b i t i n i ų  a n t š e i m i o  b e n d r u o m e n i n i ų  v a b z d ž i ų  g e n t i s ;  š n e k a m o j o j e  k a l b o j e  s u p r a n t a m o s  k a i p  n a m i n ė s  b i t ė s .

Bitė lankuolė =  ž v a l g ė = i e š k o v ė -  s p e c i a l i o s  g r u p ė s  b i t ė ,  k i e k v i e n ą  d i e n ą  s k r e n d a n t i  i e š k o t i  m a i s t o  i r  a p i e  j į  š o k i a i s ,  s p e c i a l i a i s  g a r s a i s  i r  a t n e š t o  m a i s t o  k v a p u  p r a n e š a n t i  k i t o m s  b i t ė m s  r i n k ė j o m s .

Bitė motinėlė – n a m i n i ų  b i č i ų  š e i m o s  v i s i š k a i  i š s i v y s t ę s  ( d i p l o i d i n i s )  v a b z d y s ,  d e d a n t i s  n e v a i s i n g u s  a r b a  a p v a i s i n t u s  k i a u š i n ė l i u s .

Bitė rinkėja – v y r e s n i o  a m ž i a u s  ( p a p r a s t a i  d a u g i a u  k a i p  2 1  p a r o s )  b i t ė ,  k a s d i e n  s k r e n d a n t i  r i n k t i  n e k t a r o ,  v a n d e n s ,  ž i e d a d u l k i ų  a r  d e r v ų  b i č i ų  p i k i u i .

Bitė vagilė – r i n k ė j a ,  b e t  i š  s v e t i m ų  a v i l i ų  n e š a n t i  m e d ų .

Bitės nešulėlis – b i t ė s  d a r b i n i n k ė s  t r e č i o s  p o r o s  k o j ų  b l a u z d o s  į d u b i me  s u r i n k t a s  i r  s u f o r m u o t a s  6 – 7 m g  m a s ė s  a u g a l ų  ž i e d a d u l k i ų  ( k i e k  l e n g v e s n i s  d e r v ų )  k a m u o l ė l i s .

Bitininkystės kompleksas = f e r m a – s t a m b u s  b i t y n a s  ( k o o p e r a t y v a s ) ,  t u r i n t i s  s p e c i a l i z u o t a s  t e c h n o l o g i n e s  l i n i j a s  į v a i r i a i  b i t i n i n k y s t ė s  p r o d u k c i j a i  r i n k t i ,  p e r d i r b t i  , f a s u o t i  i r  r e a l i z u o t i .

Bitidė – s t a c i o n a r u s  a r  v e ž i o j a m a s  į r e n g i n y s a v i l i a m s   s u  b i t ė m i s  l a i k y t i .

Bičių tvorelė – ( g r o t e l ė s ) – m e t a l i n i s  a r  p l a s t m a s i n i s  l a k š t a s  s u  4 , 1 – 4 , 2 m m  s k e r s m e n s  p l y š e l i a i s  b i t ė m s  p r a l į s t i ,  n a u d o j a m a s  m o t i n ė l ė m s  n e p r a l e i s t i  a r  t r a n g a u  d ė m s  g a m i n t i .

 Bitinė facelija (Phacelia tanacetifolia) – hidrofolinių šeimos vienmetis labai nektaringas augalas, sėjamas specialiai tik bitėms.

 Bitinėlis = motinėlė – senovinis pavadinimas.

 Bitiniai – plėviasparnių būrio geluoninių vabzdžių antšeimis, turintis aštuonias šeimas, pasaulyje turintis apie 20 000, Lietuvoje – 400 vabzdžių rūšių.

 Bitininkas – 1) žmogus, laikantis bites; 2)bitininkystės tinklapis www.bitininkas.lt; 3) paukštis – bičių kenkėjas (Merops apiaster).

 Bitininkystė - mokslas apie bites (vadovėlis); žemės ūkio (pagalbinė) šaka, laikanti ir veisianti namines bites produkcijai gauti ir entomofilinių žemės ūkio augalų žiedams apdulkinti.

Bitės mišrūnės = metisės – bitės, išsivysčiusios iš kiaušinėlių, kuriuos motinėlė apvaisina kitos rasės tranų sėklelėmis.

Bitynas – vieta sode, miške ar kitoje vietoje su įrenginiais, aviliais bitėms laikyti.

Bityno pasas – bityno savininko dokumentas, išduodamas veterinarinės tarnybos specialisto nuolat žymėti bičių sveikatą ir bityno epizootinę būklę.

Bubilas – sen. lietuvių bičių dievas.

Didžioji vaško kandis – ugniukų šeimos naktinis drugelis, kurio vikšrai parazituoja ant senų vaško korių.

Diploidinis tranas – somatinėse (organizmo) ląstelėse vietoj 16 turintis 32 chromosomas, t.y. kiekvienoje ląstelėje yra po dvi homologines chromosomas (2n).

Dirbtinis medus – pramonės gaminamas medus iš cukraus, jį invertuojant organinėmis rūgštimis.

Diskoidalinė padėtis – bitės rasinis požymis pagal sparno diskoidalinio narelio taško padėtį: vietinių bičių = -, karnikos = +.

Dresavimas = viliojimas – bičių skatinamas kvepiančiu cukraus sirupu lankyti norimos rūšies augalus, pavyzdžiui, raudonuosius dobilus.

Drevė – medyje išpuvusi skylė (uoksas), kurioje apsigyvena paukščiai, bitės ir kiti gyvūnai. Anksčiau žmonės įrengdavo dirbtines dreves.

Drevininkas = bartininkas, miško bitininkas, seniau versdavęsis medaus kopinėjimu iš drevės.

Dūminė (rūklys) - metalinis dvigubomis sienelėmis cilindras su dumplėmis ir dangteliu, kurio priekyje yra snapelis su anga dūmams išeiti. Vartojamas bitėms baidyti dirbant prie jų.

Ekologinė bitininkystė – bitininkavimas pažangiausiais metodais ne mažesniame kaip 2800 ha plote ekologiniuose miškuose ar ekologinės žemdirbystės apylinkėse. Tai ateities bitininkystė.

Entomofilija (entomogamija) – augalų žiedų prisitaikymas kryžminiam apsidulkinimui padedant vabzdžiams.

Entomozės – invazinės suaugusių bičių ligos, kurias sukelia parazitiniai vabzdžiai (brauliozė ir kt.).

Erkėgaudė – žemas rėmelis, padengtas tinkleliu su 2-4 mm skersmens skylutėmis. Dedamas po rėmais nuo korių nukrentančioms erkėms surinkti.

Feromonai - gyvūnų egzokrininių liaukų sekretai, perduodantys informaciją tos pačios rūšies gyvūnams. Pavyzdžiui, bičių „motininė medžiaga” ir kt.

Fitoncidai – augalinės kilmės lakios medžiagos, sulaikančios mikroorganizmų vystymąsi arba juos žudančios.

Fizocefaliozė – entomozinis suaugusių bičių silpimas ir žuvimas nuo jų pilveliuose besiveisiančių parazitinių musių lervų.

Fotosintezė – organinių junginių susidarymas dėl šviesos (saulės) energijos poveikio.

Fruktozė – augalų monosacharidas (cukrus).

Genys – drevininkų prietaisas lipti į medį.

Gelbėjimosi motinėlė – iš lervutės bičių narvelyje išauginta motinėlė.

Genų inžinerija - atskirtas bitės lytinės ląstelės chromosomos genas pakeičiamas ir kaip transgenas (pakeistas) grąžinamas.

Genetinė perų yda – nepaveldimas perų margumas, atsirandantis dėl ilgesnio (giminingo) bičių motinėlių poravimosi su tranais.

Girdykla – indas švariam vandeniui, kuris gali būti įrengiamas avilyje, bitidėje ar bityne, bitėms girdyti.

Gliukozė – augalų (medaus), vynuogių cukrus, monosacharidas.

Graižąs - rėmas su 8-10 cm aukščio sienelėmis, dedamas po avilio stogu arba aukštu (daugiaaukštyje avilyje) siekiant sudaryti erdvę virš lizdų rėmų arba po jais.

Gregarinozė – protozoinė suaugusių bičių virškinamojo trakto liga, kurią sukelia pirmuonys.

Gurbelis – bitės užpakalinės kojos blauzdos įdubimas žiedadulkėms arba bičių pikio dervoms sudėti.

Hafniozė – bakteriozinis suaugusių bičių silpimas (pavasarį) ir žuvimas.

Haploidas – organizmas, turintis viengubą chromosomų rinkinį lytinių ląstelių branduoliuose arba audinių ląstelėse. Pavyzdžiui, tranai turi 16 chromosomų.

Hemolimfa – bičių organizmo skystis, atliekantis dalį kraujo funkcijų.

Heterozė - augalų ir gyvūnų pirmosios kartos hibridų padidėjęs gyvybingumas.

Imunitetas - aktyvus gyvūno atsparumas kenkėjui.

Indijos bitės – medunešių bičių genties primityviosios rūšys, gyvenančios miškų medžiuose.

Italijos bitės – Apeninų pusiasalio kilmės naminių bičių su geltonėmis pilvelių segmentuose rasė.

Invertazė – fermentas, disacharidą (sacharozę) verčiantis į monosacharidus (gliukozę ir fruktozę).

Kamanės - stambios, labai plaukuotos, mažomis galvomis, zvimbiančios bendruomeninės laukinės bitės.

Kandi – žmogaus gaminama košelė iš medaus (1 dalis), cukraus pudros (4 dalys) ir trupučio vandens, naudojama anksti pavasarį bitėms maitinti arba vežant motinėlę narveliuose.

Katalazė – fermentas, skaidantis vandenilio peroksido (I I,(. ),) j vandenj i r deguonį.

Kaukaziškosios bitės – Kaukazo kalnų kilmės naminių bičių rasės, iš kurių geriausios pilkosios.

Keltukas = špateliukas – prietaisas bičių lervutėms iš korio narvelių į motinų lopšelius perkelti.

Korio narvelių atidengimas (atakiavimas) – vaško dangtelių pašalinimas (prieš medaus išsukimą) specialiais peiliais, šukomis ar kitokiais prietaisais.

Korio įrėminimas – dirbtinio korio įtvirtinimas įvielintame rėme karštu velenėliu ar elektros srove.

Korio narvelis = akelė.

Korys – kai kurių bičių rūšių pagamintas vaško gaminys, sudarytas iš narvelių perams auginti, bitėms gyventi ir maistui laikyti.

Krainos = karnikos bitės – Alpių kalnų kilmės naminių bičių ankstyvojo ir intensyvaus vystymosi bičių rasė.

Kritidiozė – protozoinis suaugusių bičių virškinamojo trakto sutrikimas, kurį sukelia žiuželiniai pirmuonys.

Kubitalinis indeksas – bičių sparnų rasinis požymis: trečiojo kubitalinio narelio trumpesnės kubitalinės gyslelės atkarpos „a” su ilgesne „b” procentinis santykis.

 Kuproti perai – traninės šeimos požymis, kai bičių narvelių perai dengiami išgaubtai, kuriuose vystosi pustraniai (haploidai).

Laka – avilio lizdo priekinės sienos apačioje ar viršuje esanti anga (įvairaus ilgio) bitėms skraidyti.

LBS – Lietuvos bitininkų sąjunga, kaip savarankiška įkurta 1989 02 05.

Lankuolės, ieškovės = žvalgės – dalis lauko bičių, kurios skraido ir ieško maisto, grįžusios avilyje informuoja kitas.

Leptomonozė - protozoinis suaugusių bičių virškinimo sutrikimas, kurį sukelia mikroskopinis vienaląstis pirmuonis.

Lipazė – fermentas, pagreitinantis riebalų hidrolizę ar sintezę, skaldantis vašką.

Lipčius – dažniausiai sifoninių amarų pro savo organizmą prafiltruotos ir biologiškai paveiktos lapuočių bei spygliuočių augalų cukringos sultys, iš kurių bitės pagamina lipčinį medų.

Lizdo skiriamoji = diafragma – medinė pertvarėlė lizdui nuo tuščios avilio dalies arba aukštams atskirti (daugiaaukščiuose aviliuose).

Magazinas (meduvė, antlizdis) – medinis graižąs pusrėmiams dėti, statomas virš lizdo medui laikyti, arba tolimesnė lizdo dalis.

Maišaligė – virusinė dengtų perų liga ir žuvimas nuo Moratovirus aetatulae.

Maitintuvė = penėtuvė – indelis, iš kurio cukraus sirupu (vandeniu) maitinamos bitės. Būna viršrėminių ir diafragminių.

Mažasis vaško Ugniukas = mažoji vaško kandis – ugniukų šeimos naktinis drugelis, kurio vikšrai daugiausia parazituoja kamanių lizduose.

Medsukis – mašina medui iš atidengtų korių išsukti. Veikia išcen triniu principu, jame telpa 2-4 ir daugiau korių.

Medaus gurklelis (medaus pūslelė) – naminių bičių, motinėlių ir tranų stemplės paplatėjimas (pilvelio priekyje) nektarui ir kitam skystam maistui nešti ar laikyti.

Medunešis = nešimas – surinkto nektaro ar žiedadulkių nešimas į avilius, tai yra bičių darbas, trunkantis per vasarą.

Medus - naminių bičių surinktas žiedų bei lipčinis nektaras ir koriuose perdirbtas natūralus saldus bičių produktas: bitėms – pagrindinis maistas, žmogui – dietinis ar gydomasis produktas.

Melanozė – mikozinis senesnių bičių motinėlių kiaušidžių sutrikimas, kurį sukelia mikroskopiniai grybeliai.

Meleozė – entomozinis pavienių bičių žuvimas nuo prisitvirtinusių ant bičių pilvelių vabzdžių vikšrų.

Mermitidozė – helmintozinė bičių liga nuo kai kurių dirvoje besiveisiančių kirmėlių lervų (vikšrų), patenkančių į bičių virškinamąjį traktą su vandeniu ar nektaru.

Mikozės – invazinės bičių ligos, sukeliamos grybelinių mikroorganizmų.

Morta – reiškinys, kai bičių mišrūnių šeimoje yra kelios su skirtingais rasiniais požymiais bičių formos (polimorfizmas). Tai smulkiausias vidurūšinis taksonas.

Motinėlės lopšelis – motinėlės narvelio pradas iki tol, kol į jį padedamas kiaušinėlis.

Motinėlės narvelis = akelė – ištęstas ąžuolo gilės formos darinys, kuriame vystosi motinėlės peras.

Motinėlės palyda – nepastovi, nuolat susidaranti aplink kiaušinėlius dedančią motinėlę 7-13 ir daugiau galvelėmis nukreiptų į motinėlę jaunų bičių maitintojų grupelė.

Motinėlės poravimasis – reiškinys, kai bičių motinėlė ore susitinka su tranais ir priima jų sėkleles.

Motininė šeima – bičių šeima, iš kurios imamos jaunos lervutės veislinėms motinėlėms auginti.

Nektaras (Olimpo dievų gėrimas) – vandens ir cukraus mišinys, kurį išskiria žiedų (ar nežiedinės) nektarinės.

Nektariniai augalai = medingieji augalai – grupė žiedinių augalų (Lietuvoje apie 750 rūšių), iš kurių bitės ir kiti vabzdžiai renka nektarą, žiedadulkes ir lipčių kaip šalutinį produktą.

Nektaringumas = medingumas – iš žiedo, augalo ar ploto (m2 , ha) išskirto nektaro kiekis per žydėjimo laikotarpį.

Nozematozė – protozoinis suaugusių bičių silpimas ir žuvimas nuo per didelio viduriavimo (anksti pavasarį), kurį sukelia mikrosporidija Nosema apis.

Nukleusas – laikina bičių šeimelė, skirta jaunai bičių motinėlei subręsti ir susiporuoti.

Palaikomasis medunešis – toks medunešis, kurio pakanka tik pačių bičių gyvybei palaikyti, prekinė produkcija negalima.

Paralyžius – virusinė suaugusių bičių liga.

Partenogenezė – naujo organizmo (trano) vystymasis iš nepavaisinto kiaušinėlio.

Perų puviniai – bakteriozinis bičių perų žuvimas nuo amerikinio ar europinio puvinių sukėlėjo (Bac. Larvae ar Str. plutoon).

Piematozė – 4-5 parų lervučių arachnozinis žuvimas nuo mikroskopinių apvalių erkučių.

Pienelis = bičių pienelis – bičių darbininkių priekinių ž a n d ų ir ryklės liaukų balkšvai gelsvas maistingas tirštokas skystis, vartojamas jaunoms lervutėms maitinti, žmogui – kaip gydomasis produktas.

Pikis = propolis – bičių surinktos ir perdirbtos medžių pumpurų dervos: bičių naudojamos įvairiems balzamavimams; žmogaus – kaip žaliava vaistams.

Peikena – į kaltą panašus įrankis drevės angai padidinti, aviliams ar loviams daryti.

Poliploidija – chromosomų skaičiaus padaugėjimas du ar daugiau kartų ląstelių branduoliuose. Diploidinio trano ląstelėse chromosomos padvigubėja, bet branduoliai nesidalija.

Polimorfizmas – reiškinys, kai toje pačioje organizmų rūšyje yra keletas skirtingų formų (daugialytiškumas).

Populiacija – vienos rūšies genetiškai skirtingų individų grupė.

Reketsiozė – virusinė bičių hemolimfos (baltėjimo) liga.

Sacharozė – cukrus, augalų lapų fotosintezės produktas.

Senotoiniozė – entomozinis pavienių bičių silpimas i r žuvimas nuo bitės krūtinėje besiveisiančių parazitinės musės lervų.

Septicemija – bakterinis suaugusių bi čių žuvimas nykstant hemolimfai.

Spiečius – bičių šeimos dalis, išspietusi ir apsigyvenusi atskirai su motinėle.

Spietiminė motinėlė – vasarą iš spietiminių narvelių išsiritusi motinėlė.

Spietinė – dėžutė (rykas) bičių spiečiui susemti ir gabenti.

Šeima auklė – stipri veislinė šeima, išmaitinanti duotas auginti bičių motinėlių lervutes.

Tarzalinis indeksas – bičių rasinis požymis: trečios poros kojos letenėlės pirmojo narelio (metatarzuso) pločio ir i l g io procentinis santykis.

Termokamera – dėžė su metalinio tinklo kasete bitėms supilti ir sukantis kaitinti (46^48°C), kad atsiskirtų varoatozės erkės.

Tėvinė šeima – veislinė bičių šeima tranams auginti.

Tranas – naminių bičių šeimos haploidinis (16 chromosomų) vyriškas vabzdys.

Trangaudė - ant lakos tvirtinamas prietaisas su bitine tvorele išskrendantiems ar grįžtantiems tranams surinkti bei spiečiančiai motinėlei sulaikyti.

Traninė bitė – bitė, galinti dėti neapvaisintus kiaušinėlius.

Traninė motinėlė – nevaisinga motinėlė, į bičių narvelius dedanti neapvaisintus kiaušinėlius.

Traninė šeima - šeima su traninė motinėle (ar traninėmis bitėmis), neturinti bitinių perų.

Tropilalapsozė – invazinė suaugusių bičių liga, kurią sukelia mikroskopinės erkutės, parazituojančios nedengtuose peruose.

Tulelė – dengta motinos akelė. Terminą pirmasis pasiūlė M. Stankevičius (1921).

Varoatozė – arachnozinė dengtų perų ir suaugusių bičių parazitinė liga, kurią sukelia erkė Varroa jacobsoni.

Vabzdžiadulka = entomofilija.

Vaškas – jaunų bičių vaško liaukų išskyros, naudojamos koriams ar medaus narveliams uždengti.

Vaško išlydos – likutis, kuris lieka išlydžius vaško žaliavą (korius, vaškynus).

Vaško išspaudos – atliekos, gautos išspaudus vaškynus slėgtuvėmis.

Vaškynai – įvairiausi vaško, korių, dangtelių trupiniai.

Velenėlis (pentinas) – prietaisas dirbtiniams koriams prie vielučių prilydyti.

Vidurio Europos = Vidurio Rusijos bitė (Apis mellifica) – labiausiai paplitusi (buvo) tamsesnių naminių bičių rasė. Lietuvoje j i vadinama vietine bite.

Vilkas = bičių vilkas (filantas) = pavienių urvinių v a p s v ų šeimos bičių parazitas, kurio patelės savo geluonimis paraližiuoja bites ir maitina jomis savo lervutes.

Zoofilija – augalų žiedų apdulkinimas gyvūnais (vabzdžiais, paukščiais ir kt.).

Žiedadulkė – žiedinių augalų mikrospora, lytinė ląstelė.

Žiedadulkių rinktuvė – prietaisas žiedadulkių nešulėliams nuo bičių kojelių nubraukti ir joms surinkti.