BITININKAS

Melittosphex yra seniausia iškastinė bitė

Mokslininkai identifikavo seniausią žinomą bitę, prieš 100 mln metų užkonservuotą gintaro gabale.

Šis atradimas sutampa su bičių genetinio kodo paskelbimu ir atskleidžia stebinančius ryšius su žinduoliais, įskaitant ir žmones.

Senovinis vabzdys, įstrigęs sakuose, yra bent 35-40 mln. metų senesnis nei bet kuri kita žinoma bitės fosilija.

Atrodo, kad jis turi tiek bičių, tiek vapsvų savybių, kas patvirtina bičių evoliucijos teoriją.

Ekspertai mano, kad nuo žiedadulkių priklausomos bitės išsivystė iš mėsėdžių senovinių vapsvų.

Po apdulkinančių bičių atsiradimo Žemėje suklestėjo žydintys augalai. Prieš 100 mln. metų pasaulyje dominavo spygliuočiai, kurių sėklas paskleisdavo vėjas.

George Poinar, zoologijos profesorius iš Oregon State University, JAV, kurio komanda pranešė “Science” žurnalui apie atradimą, sakė: “Tai yra seniausia žinoma bitė, kuria mums kada nors pavyko identifikuoti, ir ji turi kai kurių vapsvos savybių.

“Bet apskritai tai daugiau bitė, nei vapsva, ir tai duoda mums gana gerą mintį, kaip šios dvi vabzdžių rūšys atsiskyrė savo evoliucijos kelyje.”

Puikiai išlikus

Vabzdys gintaro gabale iš Hukawng Valley kasyklos šiaurės Birmoje buvo pavadintas Melittosphex burmensis. Jis turi vapsvų požymių, kaip kad siauras užpakalines kojas, bet taip pat plaukuotą kūną ir kitų bitėms charakteringų savybių.

Bitės fosilija puikios būklės, išlikę atskiri plaukeliai, nepažeistos krūtinės, kojų, pilvo ir galvos proporcijos. Kojos ir sparnai taip pat aiškiai matomi.

Tai mažas, vos 3 mm skersmens vabzdys. Tai rodo, kad daugelis pirmųjų gėlių taip pat buvo labai mažos.

Profesorius Poinar pridūrė: “Ši fosililja padės mums suprasti, kaip vapsvos, kurios dažniausiai buvo tik mėsėdės, pasikeitė į bites, apdulkinančias augalus ir atliekančias visiškai kitokias biologines funkcijas”

Dabar yra apie 20.000 bičių rūšių, naudojančių žiedadulkes jaunikliams auginti.

Biologinis laikrodis

Mokslininkai taip pat atskleidė vakarietiškų bičių Apis mellifera genetinį kodą.

Bitės yra ketvirtas vabzdys po vaisinių muselių, moskitų ir šilkverpių drugių, kurių genoma atskleista. Bičių DNR rodo aiškius ryšius su žinduoliais ir žmonėmis.

Bitės turi “biologinį laikrodį”, kuris, kaip parodė tyrimai, panašesnis į žinduolių, nei į musės.

Laikrodis relamentuoja daugelį funkcijų, tokių kaip laiko pojūtis, navigacija, darbo pasidalijimas ir garsųjį “Bičių šokį”, kurio pagalba perduodama informacija apie maisto šaltinį.

Kita mokslininkų grupė iš Ilinojaus universiteto nustatė 36 bičių smegenų genus, apie 33 iš jų anksčiau nebuvo pranešta.

Jie užkoduoja 100 neuropeptidų – organinių molekulių, kurios kontroliuoja ir bičių, ir žmonių smegenų veiklą, rašoma tyrėjų pranešime. Bičių smegenyse, kurios ne ką didesnės, nei taškas, jie padeda reguliuoti maždaug vieną milijoną neuronų.

Bitės viso turi apie 10.000 genų, mažiau, nei vaisinės muselės ar moskitai. Bet bičių daugiau genų susiję su su kvapu, nei muselių ir moskitų, bet mažiau su skoniu.

2006 m.