BITININKAS

Langstroth’o – Ruto avilyje naudojamas Riše modifikuotas Aleksandro metodas

Tokiu pavadinimu Amerikoje žinomas Siminso būdą labai primenantis metodas. Jo esmė tokia. Kai šeima Langstroth’o-Ruto avilyje, vadinkim jį (1), ar kitam avilyje su vienodais lizdo ir meduvių rėmais sustiprėja ir gali pradėt spiest, tai, siekiant išvengti spietimo ir išlaikyt stiprią ir darbingą  šeimą iki pagrindinio medunešio, daroma taip: šalia jo statomas kitas avilys (2) su tuščiais koriais ir plokštelėm. Iš 1 avilio rėmas su motinėle dedamas į 2 avilį, pakeičiant jį plokštele. 2 avilys su motinėle nedengtais perais statomas ant 1 dugno, dedama Hanemano tvorelė ir ant viršaus uždedamas 1 avilys su likusiais perais, bet be motinėlės. Motinėlė, prie kurios susirenka dalis bičių, turi pilną erdvę dėti kiaušinėliams ir jaučiasi kaip spiečiuj. Tai skatina darbines nuotaikas ir panaikina spietimines nuotaikas. Bet viršutinio aukšto bites dalinai jaučiasi kaip ir be motinėlės, todėl paprastai ima augint gelbėjimosi motinas, kurias visas reikia 6-9 dieną sunaikinti. Dar po 10 dienų, t.y. 16 dieną nuo veiksmų pradžios, viršutiniam aukšte perų beveik nelieka. Tada iš apatinio (2) aukšto rėmas su perais ir motinėle perkeliamas į (1) viršutinį, aukštai sukeičiami vietomis bei įterpiamas pusinis korpusas. Avilys atrodo taip: apačioj (1) korpusas su motinėle ir tuščiais koriais, Hanemano tvorelė, pusinis korpusas su pusrėmiais ir viršuj (2) korpusas su perais. Motinėlė vėl deda kiaušinėlius senuose koriuose. Pusinis korpusas, dalinantis lizdą, energingai siuvams pildomas medumi, o viršutiniam (2) korpuse vėl auginamos gelbėjimosi motinos, kurios 6-9 diena sunaikinamos.
16 dieną (2) korpusas vėl statomas apačioj, į jį perkialiamas rėmas su motinėle ir perais iš (1) korpuso, ant jo be tvorelės statomas (1) korpusas, viršuj kaip meduvė dedama, priklausomai nuo medunešio ir šeimos stiprumo, 1 – 2 puskorpusiai ar korpusas.
Šiais kilojimais, trukdančiais spiesti ir padedančiais išlaikakyti intensyvaus darbo nuotaiką, pasiekiama, kad iki pagrindinio medunešio šeima labai sustiprėja, spietiminės nuotaikos galutinai išnyksta tuo metu prasidėjus pagrindiniam medunešiui, kuris pilnai apkrauna bites darbu.
 Aleksanro bityne Niujorko valstijoje darbas vyksta taip (pagal vieno korespondento, apsilankiusio bityne 1905 m.,pasakojimą):
Bityne yra 750 šeimų, išdėstytų aplink gamybinį pastatą, kuriame sukamas medus bei atliekami kiti darbai. Po iškėlimo iš rūsio, bitynas sutvarkomas, netikę motinėlės keičiamos naujomis iš veislyno, silpnos šeimos stiprinamos Aleksandro būdu. Po šio stiprinimo darbas vyksta aukščiau aprašytu būdu.
Aleksandras ne kartą sakė, kad nemėgsta didelių medaus atsargų avilyje ir yra įsitikinęs, kad papildomai maitinant, esant mažoms atsargoms, pasiekiamas geriausias rezultatas. Šeimose atsiradus spietiminėms nuotaikoms, naudojamas straipsnio pradžioje aprašytas metodas. Pasidėjus medunešiui, ant visų avilių dedamos skiriamosios tvorelės, virš kurių dedami meduviniai korpusai. Tvorelė dedama daugiau ne tam, kad motinėlė nedėtų perų meduviniam korpuse, bet tam, jog būtum tikras, kad jos ten nėra. Tai itin lengvina darbą sukant medų. Vieta bitynui itin palanki, gausu tiek sėjamų (grikiai), tiek natūraliai augančių (liepa, klevas ir t.t.) labai medingų augalų, tad kiekvienu ėmimu iš šeimos gaunama vidutiniškai 2,5 pūdo (40 kg) medaus. Tik tuo galima paaiškint, kodėl Aleksandras visas šeimas laiko vienoj vietoj.
Kai šeimos sustiprėja ir prasideda našus darbas lauke, ore skraido tiek bičių, kad lankytojui atrodo lyg būtų vienu metu išėję tuzinas kitas spiečių. Pats šeimininkas su trim pagalbiniais darbininkais eina nuo avilio prie avilio ir nuima medų sukimui. Tai daroma griežtai padal kartą ir visiems laikams sudarytą schemą. Darbininkas atneša dėžę su ka tik išsuktais rėmais ir deda už avilio; dėžė greitai uždengiama avilio dangčiu ir ant jos dedama tuščia dėžė; tada greitai, žinant, kad motinėlės virš tvorelės tikrai nėra, rėmas po rėmo išimamas medus, bitės nukratomos prieš laką ir sueina į avilį, o rėmai sudedami į dėžę, kurią darbininkas nuneša sukti; tušti koriai iš apatinės dėžės sudedami į meduvinį korpusą. Visa tai užtrunka ne daugiau 1,5 min., per valandą sutvarkomi 30-32 aviliai. Gamybinėse patalpose trečias darbininkas suka medų, medus pilamas į didžiules nusistovejimo talpas, iš kurių medus pilstomas į statines pardavimui. Visur jaučiama amerikietiška darbo dvasia: an sienos kabo laikrodis, primenantis, kad “laikas nelaukia” ir kad nedera skirti aviliui daugiau 2 min. Ketvirtas darbuotojas nesamdomas kad neįneštų sumaišties ir nesitrukdytų darbas. Įgudę rankos dirba greitai, beveik nesužeisdamos bičių. Šeimininkas su sūnum akylai viską stebi.

Papildomi duomenys

Panašiam į Aleksandro Siminso metode minima, kad Vokietijoje jis naudojamas dviaukščiuose aviliuose. Aleksandro išlaikomas 16 dienų lizdo kėlimo viršun  terminas pilnai sutampa su vokiečių.  Preisas savo “Meine Bienenzucht” 24 psl. sako: “Stipri šeima, kurios lizdas pirmomis gegužės dienomis perkeltas į viršų, mažiausiai tris savaites (kartais ir 4 savaites) nedės spietiminių lopšelių, jei laiku bus plečiamas lizdas ir bitės nenorės keisti motinos. Perkeliant lizdą gegužės viduryje lopšelių nebus 18 dienų, o gegužės pabaigoje – 15 dienų. Po šio termino reikia naudoti sekančius priešpietiminius metodus.” Kitoj vietoj sakoma “Jei bus pakartotinai naudojamas motinėlės perkėlimo metodas, tai reikia trumpinti laikotarpius tarp kiekvieno sekanči\o perkėlimo, ne šeima labai išaugo ir sulaikyt ją nuo spietimo vis sunkiau; uždedami lopšeliai, nors motinėlė dar turi tuščių akių kiaušinėliams”.

Versta iš «Методы пчеловождения» Вс.Шимановский, Киев 1996г.