JAV
JAV bitininkystėj vyksta sudėtingi ir nevienareikšmiai proceasai. Nuo 1947 m. vis mažėja visų kategorijų bitininkų, 2,5 karto sumažėjo bičių šeimų. 1970-tų metų vidury tapo aišku, kad vietiniai bitininkai jau nesugeba aprūpinti šalies medumi. Nuo tada sparčiai ėmė augti medaus importas. Daugelis tradicinių bičių ganyklų buvo užstatytos įvairiais statiniais, kas privertė bitininkus perkelti bitynus toliau nuo gyvenviečių. Varozės erkių ir kitų parazitų bei ligų plitimas, pigaus importinio medaus antplūdis dar padidino riziką užsiimti bitininkyste. Daugelyje valstijų pasirodę afrikanizuotos bitės sutiprino dalies amerikiečių neigiamą požiūrį į bitininkystę. Pasak ekspertų, jei anksčiau dėl praeivio sugėlimo kilusių problemų sprendimas ir tvarkymas bityno savininkui kainuodavo 1 tūkst. USD, tai dabar – iki 100 tūkst. USD. Kaip ir daugumoj išsivysčiusių šalių, JAV pastebimas bitininkystės “senėjimas”, jos prestižo mažėjimas.
Nors negalima sakyti, kad bitininkystės vystymasis sustojo. Medaus surinkimas dėl augančio darbo našumo JAV paskutiniais dešimtmečiais išlieka 85-100 tūkst. t per metus, bičių šeimų vidurkis bityne padidėjo nuo 22 iki 27, priimtos ir vykdomos įvairios bitininkystės skatinimo ir vystymo programos.
1993 m. bitininkų pajamos iš bitininkystės buvo vertinnamos taip: medus – 125 mln USD, kiti bičių produktai – 5 mln USD, motinėlės ir paketai – 27 mln USD, apdulkinimas – 46 mln USD. Bitininkystė pilnai aprūpino darbu 2,4 tūkst. žmonių ir 5,1 tūkst. – dalinai. Iš visko sprendžiant, paskutiniais metais proporcijos nepasikeitė.
Medaus vartojimas JAV per pasutinius 50 metų išlieka toks pats – 0,5 kg žmogui per metus. tai mažai, nes kiekvienas amerikietis per metus suvartoja 67 kg cukraus, klevų sirupo ir kitų saldumynų. 57% surenkamo šalyje ir importuojamo medaus patenka į konditerijos ir kitas maisto pramonės šakas.
Beveik 90% amerikietiško medaus surenkama Kalifornijos, Floridos, Šiaurės ir Pietų Dakotos, Minesotos, Teksaso, Montanos, Nebraskos, Viskonsino ir Aidaho valstijose. Šiose valstijose bites aktyviausiai naudoja sodų ir plantacijų apdulkinimui. Kviečiančios kompanijos už vieno avilio pastatymą moka bitininkui 35-60 USD per mėnesį.
Pagrindinį vaidmenį JAV bitininkystėj vaidina profesionalai – apie 600 profesionalių bitininkų surenka 75% amerikietiško prekinio medaus. Vidutinis profesionalus bitininkas, gyvenantis iš bitininkystės, turi 1500-2500 bičių šeimų, samdo darbuotojus ir kelis kartus per metus perveža bityus. Šalyje yra ir stambesnių kompanijų, kai kurios turi dešimtis tūkstančių bičių šeimų. Skirtingai, nei ES, amerikiečiai bitininkai-profesionalai nekuria savo visuomeninių organizacijų ir iš valstybės negauna juntamos finansinės paramos.
Specialistų skaičiavimais, nuo kiekvieno maisto produktus perkančio amerikiečių vartotojo išleisto dolerio 0,8 mokama už perdirbimą, pakavimą, pervežimą, saugojimą ir pardavimą, 0,2 dolerio lieka bitininkui. Ši pajamų pasiskirstymo formulė tinka ir kitiems bičių produktams.
Amerikiečiai bitininkai – mėgėjai savo produkciją gali parduoti ūkininkų turguose. Tačiau profesionalai ir pusiau profesionalai retai užsiima patys pardavinėt savo medų, geriau naudojasi tarpininkų, dažniausiai medaus fasavimo kompanijų, paslaugomis. Tai sąlygoja grynai ekonominės priežastys.
Medus JAV vertinamas kitaip, nei Europoj. Pardavimui skirtas medus termiškai apdorojamas ir kruopščiai filtruojamas siekiant išvengti kristalizacijos (amerikiečių nuomone tai prastos kokybės požymis) ir pašalint mieles bei bakterijas, galinčias sugadinti produktą parduotuvių lentynose. Dėl šios priežasties kreipiamas ypatingas dėmesys į medaus drėgnumą. Diastazės skaičius ir hidroksimetilfurfurolo kiekis mažiau svarbus, nei Europos šalyse. Medus fasuojamas tik į skaidrią tarą. Toks amerikiečių požiūris į medų istoriškai susiklostė dėl paklausos ir pasiūlos. 80-tųjų viduryje atsirado būtinybė šalies mastu centralizuotai reklamuoti medų ir koordinuoti įvairių bitininkystės sektorių veiklą. Tuo tikslu 1987 m. buvo įkurtas Nacionalinis medaus komitetas (NMK), kurį, bendradarbiaudamas su šakos asociacijomis, sudaro Žemės ūkio ministras. Šiuo metu komiteto sudėtyje yra 7 medaus gamintojų atstovai, 2 – perdirbėjų, 2 – importuotojų ir 1 – kooperatinio sektoriaus atstovas. Komiteto biudžetas – 3 mln. USD per metus, jis sudaromas atskaitant iš verslininkų po 0,01 USD nuo kiekvieno vietinio ar importinio medaus, su kuriuo jie vykdo sandorius, svaro. Pagrindinės komiteto funkcijos:
-
mokslinių tyrimų, atskleidžiančių medaus, kaip vertingo maisto produkto, rėmimas;
-
efektyvesnių metodų, leidžiančių rasti pavojingas priemaišas ir falsifikatus meduje, kūrimo finansavimas;
-
medaus reklama tarp vartotojų ir maisto pramonėj, įskaitant bakalėjos parduotuves, restoranus, viešbučius, mokyklas ir t.t.
-
veiksmų programos paruošimas bei ekspertų komandos darbui su komitetu suformavimas tam atvejui, jei kiltų grėsmė medaus, kaip švaraus, natūralaus produkto reputacijai;
-
informacinių tinklapių aprūpinimas medžiada (www.honey.com,www.nhb.org, www.honeylocator.com);
-
periodinių informacinių biuletenių spausdinimas, elektroninio biuletenio leidimas;
-
stambių marketingo tyrimų vykdymas ir resursų, leidžiančių šakai formuoti savo marketingo strategiją, kūrimas;
-
aukštos kokybės medžiagos apie medų leidimas ir mokamas ar nemokamas platinimas bitininkystės atstovams;
-
JAV ir užsienyje vykstančių parodų, reklamuojančių ir propaguojančių medų, finansavimas arba organizavimas;
-
organizacijų, norinčių dalyvauti eksporto vystymo akcijose, rėmimas.
2003 m. rugsėjo mėnesį vykusiam nacionaliniam referendume dėl komiteto ateities daugiau nei 60% dalyvavusių respondentų pasisakė už jo išsaugojimą.
JAV daug bitininkų ir susijusių profesijų visuomeninių organizacijų, veikiančių vietiniu ar nacionaliniu lygiu. Jų veikla finansuojama tik iš nario nokesčių. Pačios didžiausios – Amerikos bitininkų federacija (ABF) ir Amerikos medaus gamintojų asociacija (AMGA).
ABF įkurta 1943 m. ir vienija 1500 medaus gamintojų, motinėlių augintojų, paketų tiekėjų ir t.t. Ši viena aktyviausių amerikiečių bitininkų organizacijų deklaruoja tokias prioritetines savo veiklos kryptis: federalinės valdžios supažindinimas su savo narių poreikiais, bendradarbiavimas vystant Amerikos medaus rinką, medaus kokybės kontrolė, bitininkų draudimo programos vystymas.
AMGA turi 500 narių ir formaliai atvira visiems bitininkystės pramonės atstovams, bet balso teise joje turi tik bitininkai. Asociacija aktyviai dalyvauja vykdant bitininkystės mokslinius ir kitus tyrimus, įgyvendinant stabilaus bičių produktų kainų išlaikymo programas, inicijuoja antidempingo tyrimus, platina bitininkus dominančią informaciją ir t.t. Vadovauja asociacijai Ričardas Adi – stambiausios JAV bitininkystės kompanijos “Adi Honey Farms”, turinčios 50 tūkst. bičių šeimų, prezidentas.
Santykiai tarp AMGA ir ABF toli gražu ne idealūs. Bandymai pasiekti bendradarbiavimo ar suderint aktualių šakos problemų sprendimą kol kas lieka be rezultatų. 2002 m. buvo mėginta organizuoti bendrą konferenciją, bet, pasak Kimo Flotemo, “jų filosofiniai, politiniai, finansiniai skirtumai ne tik nesumažėjo, bet tapo dar didesni”.
Amerikos bitininkai nerodo noro organizuoti kooperatyvus. Šiuo metu sėkmingai veikia tik kooperatyvas “Su Honey”, jungiantis 300 bitininkų ir užsiimantis didmenine medaus prekyba. Jo dalis JAV medaus prekyboj – 20%.
JAV daug bitininkų ir susijusių profesijų visuomeninių organizacijų, veikiančių vietiniu ar nacionaliniu lygiu. Jų veikla finansuojama tik iš nario nokesčių. Pačios didžiausios – Amerikos bitininkų federacija (ABF) ir Amerikos medaus gamintojų asociacija (AMGA).
ABF įkurta 1943 m. ir vienija 1500 medaus gamintojų, motinėlių augintojų, paketų tiekėjų ir t.t. Ši viena aktyviausių amerikiečių bitininkų organizacijų deklaruoja tokias prioritetines savo veiklos kryptis: federalinės valdžios supažindinimas su savo narių poreikiais, bendradarbiavimas vystant Amerikos medaus rinką, medaus kokybės kontrolė, bitininkų draudimo programos vystymas.
AMGA turi 500 narių ir formaliai atvira visiems bitininkystės pramonės atstovams, bet balso teise joje turi tik bitininkai. Asociacija aktyviai dalyvauja vykdant bitininkystės mokslinius ir kitus tyrimus, įgyvendinant stabilaus bičių produktų kainų išlaikymo programas, inicijuoja antidempingo tyrimus, platina bitininkus dominančią informaciją ir t.t. Vadovauja asociacijai Ričardas Adi – stambiausios JAV bitininkystės kompanijos “Adi Honey Farms”, turinčios 50 tūkst. bičių šeimų, prezidentas.
Santykiai tarp AMGA ir ABF toli gražu ne idealūs. Bandymai pasiekti bendradarbiavimo ar suderint aktualių šakos problemų sprendimą kol kas lieka be rezultatų. 2002 m. buvo mėginta organizuoti bendrą konferenciją, bet, pasak Kimo Flotemo, “jų filosofiniai, politiniai, finansiniai skirtumai ne tik nesumažėjo, bet tapo dar didesni”.
Amerikos bitininkai nerodo noro organizuoti kooperatyvus. Šiuo metu sėkmingai veikia tik kooperatyvas “Su Honey”, jungiantis 300 bitininkų ir užsiimantis didmenine medaus prekyba. Jo dalis JAV medaus prekyboj – 20%.
A.Ponomariovas
Orų
prognozės
Nauji komentarai