BITININKAS

Australijoje, kur 7,6 mln kvadratininių kilometrų plote gyvena 19 mln bičių šeimų, bitininkystė tokia pat unikali, kaip kad ir kita Australijos gyvūnija bei augalija. Karantino ir sanitarinės-veterinarinės tarnybų pastangomis pasiekta, kad tai vienintelė šalis pasaulyje, kurioje nėra varozės erkių bei susijusių su jomis problemų. Žemyne daug mažiau, nei kitose šalyse, paplitę ir kiti bičių parazitai bei ligos, todėl bitininkai gali nenaudoti cheminių priemonių bičių apsaugai. Mažiau čia problemų ir su pesticidais. Nėra čia ir afrikanizuotų bičių. Puikų sanitarinį vaizdą truputį sugadino 2002 metais šiaurės-rytų rajonuose pasirodęs mažasis avilio vabalas, bet tai ne itin gadina Australijos, kaip švaraus medaus gamintojo, reputaciją.
Pirmąsias Apis mellifera bites į kontinentą 1822 m. atvežė išeiviai iš Anglijos, prieš tai vietinius augalus apdulkindavo 200 rūšių vietinių vabzdžių, paukščių ir gyvūnų. Reiktų prisimint, kad būtent Australijoje įkurtas pirmasis pasaulyje bičių draustinis. 1880 m. į Kengūros (Kangaroo)  salą atvežė taikias ir produktyvias bites iš Italijos Ligurijos provincijos. Mažosios darbštuolės greit apsiprato ir ėmė daugintis naujoj vietoj, o 1885 m. buvo uždrausta į salą įvežti bet kokias kitokias bites, bičių produktus ir naudotą inventorių. Todėl Kengūros saloje nėra kitus pasaulio kraštus siaubiančių ligų, o per pastaruosius 120 m. Australija suderino Ligurijos bičių motinėlių eksportą į daugelį šalių.
Ženyno klimatinės ir geografinės sąlygos leidžia aktyviai bitininkauti ištisus metus, ką dauguma profesionalių bitininkų ir daro, klajodami su savo bitėmis dideliais atstumais. 70-80% Australijos medaus surenkama iš laukinių medingų augalų, kurių  pagrindinę dalį  sudaro įvairių rūšių eukaliptai.  Bičių šeimos statistinis produktyvumas – 39 kg medaus, nors daugelyje rajonų šis rodiklis gerokai aukštesnis. Pvz., Vakarų Australijoje jis dažnai siekia 200 kg iš šeimos.
1990-ųjų pabaigoje Australijoje buvo apie 9 tūkst. bitininkų, iš kurių 10% – profesionalai. Kasmet jie išimdavo apie 30 tūkst. t ir eksportuodavo 9-12 tūkst. t medaus. Tai duodavo bitininkams 26 mln USD pajamas, dar 34,2 mln USD jie surinkdavo už kitus bičių produktus, motinėles, paketus ir augalų apdulkinimą. Bendros pajamos apdulkinant žemės ūkio kultūras buvo vertinamos 0,6 mlrd USD. Kaip pasiskirsčiusi medaus gamyba pagal regionus matom lentelėj. 

Apie padėtį pagrindinėj “medaus” valstijoje, Naująjame Pietų Velse, galima spręsti pagal 2000 m. apklausos rezultatus – 250 ir 163 bitininkai turėjo  atitinkamai po 200 – 400 bei  po 401 – 2000 ir daugiau bičių šeimų. Išimamo medaus vidurkis pirmoje grupėje sudarė 62 kg, antroje – 111 kg. Visi respondentai medų įvardijo kaip pagrindinį pajamų šaltinį, dalis iš jų sakė, kad 25% pajamų gauna iš augalų apdulkinimo ir mažiau 10% – iš motinėlių bei paketų pardavimo. Pagrindiniai medingi augalai – eukaliptai ir kiti Australijos endemikai, o taip pat baltieji dobilai.
Dauguma iš 23,4 tūkst. Naujojo Pietų Velso bitynų yra valstybiniuose miškuose, nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose arba netoli jų. Panaši padėtis ir kituose regionuose. Tai labai supriešino bitininkus ir ekologus, tvirtinančius, kad bitės užgožia vietinius apdulkintojus – vabzdžius ir paukščius – taip griaudamos natūralų ekologinį balansą. Dėl to, ekspertų nuomone, gali nutikti ir taip, kad bitininkams bus apribotas arba visai uždraustas priėjimas prie medingiausių vietų.
Pagrindinė Australijos bitininkų organizacija – Bitininkystės Taryba, kurios pagrindinis tikslas – “maksimalus šakos resursų ir fondų panaudojimas siekiant užtikrinti jos ekonominę gerovę, saugumą ir vystymąsi”. Taryboje yra nacionalinių bitininkų sąjungų, medaus fasuotojų ir pardavėjų, motinėlių augintojų, žemės ūkio kultūrų apdulkintojų, o taip pat valstijų ir teritorinių bitininkų asociacijų – viso 13 susivienijimų – atstovų. Prie jos įkurta tarnyba (B-QUAL), įpareigota supažindinti bitininkus ir kitus specialistus su šiuolaikiniais medaus kokybės standartais, taip pat įgaliota rengti ir įgyvendinti programą, garantuojančią, kad 90% Australijoj surinkto medaus atitiks valstybinius ir pasaulinius standartus. Visose valstijose ir dviejose teritorijose veikia apie 60 vietinių bitininkų asociacijų ir klubų.
Tyrimais bitininkystės srityje užsiėmė pagal 1980 m. priimtą įstatymą “Dėl medaus tyrinėjimo” sukurta taryba. 1995 m. taryba buvo pertvarkyta į Koordinacinį komitetą prie Žemės ūkio tyrimo ir vystymo korporacijos. Komiteto biudžetas formuojamas iš federalinio medaus pardavimo mokesčio.
2001-2003 m. sausra sudavė skaudų smūgį šalies žemės ūkiui, tame tarpe ir bitininkystei. Įvairiais vertinimais, medaus tais metais buvo gauta 40-60% mažiau. Australija, kuri iki to buvo viena iš pirmaujančių medaus surinkime šalių, ėmė jį dideliais kiekiais pirkti iš Kinijos, Argentinos ir kitų šalių, kad aprūpintų vietinę rinką ir užtikrintų išankstinių eksporto sutarčių vykdymą. Reeksportuojamo medaus kokybė ne visada atitinka pasauliniams standartams, o tai gadina Australijos reputaciją. 2002 m. gegužės mėn. Australijos valdžia nustatė griežtą įvežamo medaus kontrolę, įpatingą dėmesį atkreipdama į antibiotikų liekanas.
Medaus gamybos sumažėjimas iššaukė kainų augimą ir importo didėjimą. 2003 m. vien tik Argentinoj nupirkta 5654 t medaus už 14,5 mln USD. Oficialūs asmenys reiškė susirūpinimą dėl tokių tendencijų bei dėl didėjančios medaus kontrabandos ir falsifikavimo. Nepalanki padėtis Australijos medaus rinkoje sąlygojo kapitalo pasitraukimą iš šakos. Kompanija “Capiano Honey”, turėjusi 70% didmeninnės australiško medaus pirkimo-pardavimo rinkos, o taip pat jo perdirbimą, fasavimą ir eksportą, 2003 m. birželio mėn. dalį savo verslo perkėlė į Argentiną ir Kanadą. Su Argentinos kompanija “Honeymex” pastatė medaus perdirbimo ir fasavimo gamyklą, o su Kanados kompanija “Labonte Honey” sutarė dėl pajėgų sujungimo Šiaurės Amerikos rinkos įsisavinimui.
Australijos pavyzdys rodo, kokios pražūtingos bitininkystei ilgalaikės klimato anomalijos net tada, kai šaka labai išvystyta ir remiasi solidžia ekonomine, gamybine, organizacine ir moksline baze. Galima tik palinkėt  Australijos bičiuliams sėkmės kuo greičiau sprendžiant jiems atsiradusias problemas.

A.Ponomariovas

Australija