BITININKAS

Prof. Jonas Kriščiūnas

Tikras bičių medus yra saldi medžiaga, kurią bitės pagamina iš žieduose esančio nektaro. Šitą medžiagą bitės surenka, pakeičia savo viduriuose ir supila į korius. Čia ji subręsta ir virsta tikru bičių medumi. Iš kitių šaltinių bičių paimta saldi medžiaga nėra tikras bičių medus. Pvz., bitės iš cukraus sirupo pagamina medų, ir šis medus, kaip maistas, joms yra labai geras. Bet tai nėra tikras medus. Jis laikomas netikru, arba falsifikuotu medumi.
NEKTARAS
Bitės medų gamina iš n e k t a r o. Nektaras – tai cukringas skystis, kuri išskiria augalai žydėjimo metu žieduose . Nektaras randamas augalų žiedų nektarjnėse. Kai kurie augalai nektarines turi ir ne žieduose, pvz., vikių nektarinės yra lapų pažastyse ant prielapių , trešnės – ant lapų kotelių. Išsisunkusį į paviršių nektarą bites nulaižo, nuryja į medaus pūslę ir parneša namo.
Vieni augalai nektaro daugiau pagamina, kiti mažiau. Vienų nektaras esti skystesnis, kitų, – tirštesnis, Nektare randama vandens vidutiniškai apie 50 %. Lietingu metu kai kurių augalų nektaras labai praskysta. Pvz., rūtų žieduose lietingu metu nektaras turi apie 99% vandens. Aplamai, nektaro, kuriame vandens daugiau kaip 95%, bites neima. Sausrų metu karštame klimate nektaras tiek sutirštėja, kad jis jau žieduose pradeda cuk ruotis (kristalizuotis). Labai tirštą nektarq (mažiau kaip 20% vandens) bites taip pat nenoromis ima, nes sunku jį nulaižyti. Geriausiai bitėms patinka vidutinio skystumo nektaras (44 vandens).
Svarbiausioji nektaro dalis yra c u k r u s. Nektare randama 3 rūšių cukraus: 1) sacharozės, 2) dekstrozės, 3) levulozės. Daugiausia randama sacharozės, arba švendrinio cukraus. Ne visų augalų nektaras vienodos sudėties. Kai kurių augalų žieduose, pvz., kaštano, randama vien tik sacharozė, rapso žieduose randama vien tiktai dekstrozė (vynuogių cukrus), bet daugumos augalų nektare esti visų trijų rūšių cukraus.
Veikiant sacharozę fermentui invertazei, ji suskyla į d e k s t r o z ę (vynuogių cukrų, arba gliukozę) ir l e v u l o z ę (vaisių cukrų, arba fruktozę). Tai atsitinka, kai bite nektarą įtraukia i medaus skilvelį. Po kurio laiko beveik visa sacharozė suskyla ir meduje jos lieka visai maža, vien tik vyguogių ir vaisių cukrus.
Nektare dar randama nedideli kiekiai ir kitų medžiagų. Pavyzdžiui, d e k s t r i n o medžiaga, panaši į krakmolą, vandenyje netirpstanti; m e l i t o z ė s – bičių nesuvirškinamas cukrus; m a n i t o – saldi spirito rūšis.
Koks skirtumas tarp nektaro ir medaus, matyti iš baltųjų dobilų nektaro ir medaus sudėties.
 

  Baltųjų dobilų nektaro ir medaus sudėtis (procentais)

Šis pavyzdys rodo, kad medus turi mažiau vandens ir daugiau cukraus, didesnė dalis sacharozės meduje yra virtusi vynuogių ir vaisių cukrumi.
Kaip iš nektaro bites pagamina medų? Apie tai jau buvo trumpaisakyta, kalbant apie bites virškinamąjį traktą ir maisto virškinimą.
Nektaras, patekęs į burną, sumaišomas su seilėmis. Seilėse esąs fermentas invertazė nektaro švendrių cukrų (sacharozę) suskaldo į vynuogių (gliukozę) ir vaisių (fruktozę) cukrų. Vynuogių ir vaisių cukraus esti jau ir nektare. Be cukraus pasikeitimų maistą veikiant seilių fermentais, vyksta ir kai kurių kitų pakitimų.
Medaus skonis ir kvapas priklauso nuo augalų žiedų kvapo, iš kurių paimtas nektaras. Taip pat jis priklauso nuo bičių vaško ir kitų kvapų, kurie yra avilyje.
Medaus spalva (šviesesnė ar tamsesnė) priklauso nuo geležies ir kai kurių cheminių junginių nektare. Nektaras dažniausiai bespalvis, kaip vanduo, bet juo daugiau nektare yra geležies, juo medus būva tamsesnis; tamsesnis esti nektaras ir nuo įvairių medaus priemaišų. Nektaras dažniausiai esti skystas (apie 50 % vandens). Bites jį sutirština. Spėjama, kad šis procesas atliekamas bites viduriuose. Bitė įtraukia nektarą į medaus pūslę. Iš nektaro vanduo pro medaus pūslės sieneles sunkiasi į bites kūną, ir kvėpavimo organai jį išskiria laukan. Jau nešdama nektarą iš lauko namo, bite daug vandens išgarina.
Šviežią skystą medų bites tik po truputį supilsto į akeles, kad geriau iš jo galėtų garuoti vanduo. Naktimis bites avilį vėdina, tai yra jvaro sauso oro, o išvaro laukan drėgną orą, kad vanduo iš medaus smarkiau garuotų. Be to, bites medų kiloja iš vienos korio akelės į kitą. Norėdamos perkelti, medų jos įtrakia į medaus pūslę ir tuo būdu iš medaus vėl dalis vandens ištraukiama ir išgarinama pro kvėpavimo organus. Norėdamos greičiau išgarinti vandenį, gražiomis dienomis bites su medumi net oran išlekia palakstyti.
Kiti mokslininkai sako, kad vandeniui išgarinti bitė prisitraukia pilną pūslę medaus, ramiai avilyje ant korio atsitupia, atryja mažą lašelį medaus ir burnoje ant liežuvio šaknies jį varto. Kai iš to lašelio vanduo išgaruoja, medus sutirštėja, bite j} nuryja, o atryja naują lašelį. Tokiu būdu sutirština visą papat- medų, supila ) akelę ir paima naują nektarą. Bitė, pildama medų į akeles nepila tiesiai, bet tepa ant sienelių. Medus, sienelėmis plonu sluoksniu tekėdamas j akelės dugną, taip pat netenka daug vandens.
Nektaro sutirštinimas yra didelis darbas. Manoma, kad 10 kg nektaro sutirštinti bites maistui sunaudoja apie 2-4 kg to paties nektaro.
Medui pakankamai sutirštėjus, jo pripilamos pilnos akelės ir uždengiamos vaško dangteliu. Kai kurie bitininkai teigia, kad prieš uždengdamos akeles, bites j medrų įleidžia geluonies nuodų (skruzdžių rūgšties). Bet dabar mokslininkai jau ištyrė, kad nuodų į medų bites neįleidžia.
Pakankamai sutirštėjęs, uždengtas medus vadinamas subrendusiu medumi. Toks medus sausoje vietoje gali ilgai stovėti atviras ir nerūgsta. Nesubrendęs, skystas medus gana greitai rūgsta.
Bites koriuose medų uždengia vaškiniu dangteliu, kad medun neprisigertų oro drėgmės, nepraskystų ir žiemą nerūgtų. Vasarą avilyje medus nerūgsta, nes bitės jį greitai sutirština. Žiemą bites medaus negali tirštinti, jis prisitraukia drėgmės, praskysta ir rūgsta. Todėl rudenį bitėms cukraus sirupą reikia supenėti gana anksti (ligi rugsėjo 15 d.), kad bitės, kol dar šilta, spėtų jį sutirštinti ir uždengti. Pastebėta, kad ir medaus vaškiniai dangteliai šiek tiek praleidžia orą, nes drėgnoje vietoje medus koriuose prisitraukia drėgmės ir pradeda sunktis pro korio dangtelius.