BITININKAS

KAIP MEDŲ LAIKYTI

Medus laikomas stiklinėje, molinėje ar medinėje taroje tamsioje, vėsioje vietoje (tik jokiu būdu ne šaldiklyje – šaltis,kaip ir karštis silpnina medaus gydomąsias savybes, geriausia vis tik laikyti kambario temperatūroje tamsioj vietoj). Reikėtų saugot medų nuo drėgmės, drėgnose patalpose medų galima laikyti tik sandariai uždarytą.
MEDAUS KOKYBĖ IR LAIKYMAS (dr. V.Čeksterytės straipsnis apie medaus savybių pokyčius priklausomai nuo laikymo sąlygų)

Medaus laikymas, sertifikavimas

dr. Algirdas Baltuškevičius

Medus turi būti laikomas stiklinėje sandariai uždarytoje taroje, tamsiose, švariose, gerai ventiliuojamose patalpose, apsaugotose nuo nuodingų, dulkančių ir kvapus skleidžiančių medžiagų. Medų galima laikyti ir liepos medienos statinėje. Negalima medaus laikyti metaliniuose, ypač cinkuotuose ir moliniuose glazūruotuose induose (glazūroje yra švino). Oro drėgmė turi būti ne didesnė kaip 60-70 proc., o optimali laikymo temperatūra yra nuo 5 iki 10°C.
Kokybiškame meduje negali būti rūgimo požymių, medaus paviršius turi būti švarus. Jei medaus paviršiuje atsiranda tamsus sluoksnis, medus praranda aromatą, baktericidiškumą, padidėja rūgštingumas.
Medaus kokybės rodiklius laboratorijos nustato pagal standartą LST 1466:1997. Jau yra sukurtas lietuviško medaus farmakopėjinis straipsnis FS 310:1999. Šis straipsnis įteisina medaus kaip natūralios žaliavos panaudojimą vaistų gamybai.

Medus; laikymas, sertifikavimas

 Higieninės ekspertizės gydytoja Gražina Matiukienė

Lietuvoje drevinė bitininkystė buvo paplitusi miškuose, bet vėliau priartėjo prie sodybų ir gyvenamųjų namų. Didelę žalą jai padarė XVII a. ir vėlesni karai. Agronomo J. Kriščiūno pastangomis, 1913 – 1915 m. Suvalkijoje įkurta pirmoji bitininkų draugija. Po Antrojo pasaulinio karo praktinė bitininkystė Lietuvoje buvo atstatyta ir išplėtota. Tobulėjo bičių veislės ir bitininkystės technologija. Susidomėta bičių produktų – pikio, bičių duonos, pienelio ir kt. taikymu vaistiniams preparatams gaminti. Bitininkystę stabdo bendra šalies ekologinė būklė, bičių ligos ir kt. priežastys.
Kas tai yra medus? Medus – saldus, aromatingas produktas, bičių gaminamas iš nektaro arba lipčiaus. Vertingiausias yra nektaro medus. Jį bitės renka iš pievų, žydinčių augalų. Medus yra labai vertingas žmogaus mitybos produktas. Jame yra ne tik angliavandenių (apie 80 proc.), bet ir biologiškai veiklių medžiagų. Medaus energinė vertė – 314 kcal. Natūralus medus klasifikuojamas pagal keletą požymių. Pagal botaninę kilmę bičių medus būna nektaro, lipčiaus ir mišrus. Nektaro medus gali būti monoflorinis, kai bitės renka tik vienos rūšies žydinčių augalų nektarą, ir poliflorinis arba nektaro mišinys. Monoflorinis medus yra akacijų, liepų, dobilų, grikių ir kt. – iki 16 pavadinimų. Šis medus skiriasi spalva. Pavyzdžiui, liepų, baltųjų akacijų, saulėgrąžų medus yra geltonas, o viržių, grikių – tamsiai rudas. Skonis bei aromatas, kristalizacijos pobūdis taip pat priklauso nuo kilmės. Poliflorinio medaus savybės kinta pagal nektaro mišinio sudėtį. Lipčiaus medus taip pat yra pagamintas bičių, kurį jos renka nuo augalų lapų. Lipčius yra saldokas skystis, jį išskiria amaras, skydamaris ir kiti vabzdžiai, mintantys augalų sultimis. Lipčiaus medus skirstomas į lapuočių ir spygliuočių. Šis medus yra klampus, tamsus, tąsus, saldumu panašus į nektaro medų. Lipčių medui būdingas savitas aromatas, kartokas arba rūgštokas prieskonis. Lipčiaus medus nuo nektaro skiriasi chemine sudėtimi ir kai kuriomis savybėmis (turi nemažai baktericidinių savybių). Mišrus medus yra natūralaus nektaro ir lipčiaus medaus mišinys. Medus būna ir kitokios kilmės – cukraus, vaisių ir uogų sulčių. Toks medus nepriskiriamas natūralaus medaus grupei, jo kitokia cheminė sudėtis ir toks medus biologiškai menkavertis. Cukraus medus yra natūralaus medaus falsifikatas.Medaus cheminė sudėtis gana sudėtinga. Medus galutinai subręsta koriuose, čia formuojasi jo aromatas.Meduje daugiausia yra angliavandenių: mono ir disacharidų – 74,8 proc., krakmolo bei kitų polisacharidų – 5,5 proc. Angliavandenių sudėtis priklauso nuo medaus brandos, bet vyrauja fruktozė ir gliukozė. Baltymų meduje nedaug (apie 0,8 proc.). Dėl baltymų medus darosi drumstas, blausus, pilstant putoja. Daugiau baltymų yra lipčiaus meduje. Tamsesniame meduje yra daugiau aminorūgščių.Meduje yra ir organinių rūgščių (iki 1,2 proc. priskaičiavus ir pieno rūgštį), obuolių, citrinos, vyno, ir kt. Medus pagal makro ir mikroelementų įvairumą pranoksta kitus produktus. Jame yra labai įvairių vitaminų: B1, B2, B6, PP, C, A, E, K. Jų kiekis priklauso nuo žiedadulkių, esančių meduje.Medus plačiai vartojamas ne tik maistui, dietinei ir vaikų mitybai. Dėl gydomųjų savybių kai kuriose šalyse ypač vertinamas lipčiaus medus. Laikomas medus kristalizuojasi. Jei susikristalizavęs medus yra susisluoksniavęs, vadinasi, jis dar nesubrendęs, jame daug fruktozės, arba yra pašildytas. Kristalizacijos procesas yra natūralus ir neblogina medaus sudėties. Jei meduje daug gliukozės, jis kristalizuojasi greičiau. Kristalizacija pagreitėja, jei medus laikomas 14 – 24ºC temperatūroje, o lieka skystas 32 – 37ºC temperatūroje. Aukštoje temperatūroje (apie 70ºC) pakinta medaus sudėtis, jis netenka antiseptinių ir kt. gydomųjų savybių.Medaus kokybę apibūdina jo aromatas ir skonis, kokybę nusako fiziniai bei cheminiai kokybės rodikliai. Vandens kiekis meduje apibūdina jo brandumą ir išlaikymo savybes. Brandumą taip pat charakterizuoja redukuojančių cukrų ir sacharozės kiekis, o natūralumą – diastazės skaičius ir oksimetilfurfurdo kiekis.Jei meduje daugiau yra sacharozės ir mažiau redukuojančių cukrų, tai rodo, kad medus falsifikuotas. Diastazės skaičius rodo fermentinį aktyvumą. Natūralaus bičių medaus diastazės skaičius siekia 10, o dirbtinio medaus lygus nuliui arba dar mažiau.Medus turi būti be rūgimo ir falsifikavimo požymių. Rūgimą rodo medaus paviršiuje ar visame jo tūryje atsiradusios putos, dujų burbuliukai, specifinis kvapas ir prieskonis. Medaus defektas – per didelis drėgmės kiekis. Jis rodo, kad medus dar nesubrendęs. Falsifikuotą medų galima nustatyti pagal aukščiau minėtus rodiklius.Medaus kokybė reglamentuota Lietuvos standartu 1466:1997 ”Medus”. Visi bitininkai turi prisilaikyti standarte numatytų reikalavimų. Pagal medaus fizikinius ir cheminius rodiklius: drėgmės ne daugiau kaip 23 proc., invertuoto cukraus ne mažiau kaip 65 proc., lipčiaus ir mišraus medaus – 60 proc., diastazės skaičius visoms rūšims ne mažesnis kaip 8 Gotės vienetai, bendras rūgštingumas – ne didesnis kaip 40 mekv/kg. Neleidžiama, kad meduje būtų netirpių medžiagų, rūgimo požymių, maisto priedų. Skystas arba iš dalies susikristalizavęs medus pilstomas į Sveikatos apsaugos ministerijos leistą naudoti įvairios talpos sandarią tarą. Fasuotas medus ženklinamas pagal Lietuvos standarto reikalavimus. Ant kiekvienos taros turi būti nurodyta: medaus pavadinimas, jo biologinė kilmė, rajonas, kuriame surinktas medus, įmonės pavadinimas arba bitininko pavardė, adresas, užrašas “Tinka vartoti iki”, gavimo metai, mėnuo, šio standarto žymuo.Medus laikomas sandariai uždarytuose, švariuose, sausuose induose, apsaugotuose nuo nuodingųjų, dulkančių ir kvapus skleidžiančių medžiagą. Patalpose turi būti ne aukštesnė kaip 20ºC temperatūra. Medaus laikymo garantijos laikas žemesnėje kaip 20ºC temperatūroje yra 6 mėnesiai. Laikymo ir realizavimo garantijos trukmė skaičiuojama nuo tyrimo pažymėjimo išdavimo datos. Pirkdami medų parduotuvėse ir turguose, paprašykite medaus tyrimo pažymėjimo, pamatę ir įvertinę jį pagal turimas žinias, būsite garantuoti, kad nusipirkote sveiką ir skanų produktą.