BITININKAS

 KAIP MEDŲ PASIRINKTI
Dažnas pirkęs medų ilgai abejoja – gerą nupirko ar ne,nes ankstesnis buvęs kito kvapo kito skonio,kitos konsistencijos ar spalvos, bando patikrinti įvairiais liaudiškais metodais. Daugeliu atvejų puikiausiai tinka cheminis pieštukas(randa per didelį vandens kiekį meduje),įkaitintas virbalas(rodo,ar nepripilta į medų sirupo,ar neįberta cukraus). Bičiulis A.Amšiejus aprašo keletą būdų, kaip galima nustatyti medaus kokybę paprastam vartotojui. Medaus vandeningumą namų sąlygomis galima patikrinti cheminiu pieštuku. Nuo didelio vandens kiekio jis tirpsta ir keičia spalvą, o jei vandens tik 20 proc., tai jis rašo kaip paprastas pieštukas, spalvos nekeičia (p.s. tikrinant šiuo būdu medų reik imti ne nuo paviršiaus, o iš 3 – 5 mm gylio ir pieštuką kišti tiesiai į medų, nes medus yra hidrofobiškas, pats traukia drėgmę, todėl imant nuo paviršiaus galima gaut neteisingus rezultatus, be abejo ir pats pištukas prieš tikrinimą turi būti visiškai sausas). Medaus reakcija visuomet rūgšti, o medaus, kuriame įmaišyta cukraus, reakcija būna neutrali ar net šarminė. tai galima patikrinti lakmuso popierėliu – nuo rūgščios reakcijos jis paraudonuoja, nuo neutralios ar šarminės – pamėlynuoja. Norint nustatyti, ar meduje nėra želatinos, į mėgintuvėlį įpilama 5 ml vandens ir medaus tirpalo (santykiu 1:2) ir 5 – 10 lašų 5 proc. tiamino tirpalo. Jei meduje želatinos yra, matysis baltos nuosėdos, jei ne – tirpalas tik susidrumsčia. Norint patikrinti, ar į medų neįmaišyta krakmolo arba miltų, į 3 -5 ml vandens – medaus tirpalo (1:2) įlašiname 3 – 5 lašus liugolio (vandenilio jodo tirpalo). Jei tirpalas nusidažo mėlymai – reiškia krakmolo ar miltų esama. Bet iš kitos pusės falsifikatoriai taip pat puikiai žino populiariausius tikrinino metodus ir priemones jiems apeiti.Pasitaiko padirbinių,kurių net vidutinio lygio laboratorijose neįmanoma atskirti nuo natūralaus medaus.Daugiau garantijų perkant medų iš gerai žinomo,daug metų prižiūrinčio bites bitininko kurį galite bet kada rasti.Gerai būtų ,kad jis nors retsykiais tirtų medų laboratorijoje,būtinai turėtų bityno sanitarinį – veterinarinį pasą.Medaus gydomosios savybės geriausiai išnaudojamos jei vartojamas medus surinktas 30 kilometrų spinduliu nuo pastovios gyvenamosios vietos.Labiausiai į tai turėtų atkreipti dėmesį alergiški žmonės,nes meduje esančios žiedadulkės daug silpniau alergizuoja,nei skraidančios ore,ir, pastoviai vartojant, stiprina organizmo atsparumą būtent alergijai žiedadulkėms.Iš toliau atvežtą medų patartina pirkt tik specializuotą (aviečių, liepų, grikių ,vikių, akacijų ir pan.),kuris naudojamas vienam ar kitam susirgimui gydyt . Geriausias pastoviam vartojimui vis tik yra liepos mėnesio įvairių žiedų ( liepų, aviečių, ožiarožių ir kt. ) medus.

TIK NEPIRKITE MEDAUS GATVĖSE IR IŠ NEAIŠKIŲ ASMENŲ, KURIEMS VĖLIAU NEGALĖSITE PAREIKŠT PRETENZIJŲ!

Reikia atsimint,kad skirtingose vietose yra skirtinga augmenija,kad bitės niekada nesuneša medaus tik grynai iš vienos rūšies augalų, todėl tos pat rūšies(liepų,aviečių,pievų ir kt.)medus iš skirtingų vietų gali truputį skirtis skoniu,spalva kvapu.Sąlyginai medus skirstomas pagal kilmę,dažniausiai pagal žiedadulkių kiekį arba rinkimo laiką:

Vaismedžių medus – šviesiai geltonas ,malonaus obels žiedų kvapo, susikristalizavęs į smulkius kristalus dar pašviesėja.

Aviečių medus - kol šviežias – nuo šviesiai geltono su žalsvu atspalviu iki tamsaus kaip smala,susikristalizavęs darosi labai šviesus su pilkšvu ar melsvu atspalviu,malonaus aviečių kvapo,kristalizuojasi smulkiai. Puikiai tinka peršalus su šilta arbata, malšina kosulį, galima vartoti profilaktiškai. Dėl malonaus skonio ir puikių gydomųjų savybių ypatingai vertinamas, bet toli gražu ne kiekvienam bityne gaunamas, nes prie bityno turi būt dideli avietynai.Dėl didelės paklausos “aviečių medum” dažnai pavadinamas medus su labai maža aviečių nektaro dalim arba(dažniausiai turguose) tik spalva panašus į tikrą. galima įsigyti

Kiaulpienių medus – aukso geltonumo,labai kvapnus,greitai kristalizuojasi.

Dobilų medus – šviesiai geltonas, susikristalizavęs būna beveik baltas, kristalizacija smulki,aromatas vos jaučiamas.Vartojamas kaip dietinis produktas.

Rapsų medus – šviesiai gelsvas, susikristalizavęs baltos taukų spalvos, aromatas vos jaučiamas,dažniausiai vartojamas kaip cukraus pakaitalas(kepimui, virimui, salotoms).

Liepų medus – šviesiai geltonas,kartais gelsvai žalsvas,šviežias turi tamsiai žalią atspalvį,malonaus liepų žiedų kvapo, tinka peršalus su šilta arbata,malšina kosulį, skatina prakaitavimą, todėl nepatartina valgyt daugiau 300 g per dieną. galima įsigyti

Viržių medus - tamsiai geltonas su rusvu ar rausvu atspalviu, silpno aromato, susikristalizavęs būna minkštokas.

Miško medus – aitraus skonio,dažniausiai tamsios(iki šviesiai pilkšvos) spalvos. Aromatas ne visada vienodai jaučiamas.

Grikių medus – tamsiai geltonas ar rudas, aštraus specifinio skonio ir kvapo.

Tai labiausiai paplitusios medaus rūšys, bet kiekvienas turi specifinių savybių. Liepų ir aviečių medus -geriausias vaistas nuo peršalimo gerklės skausmo, anginos,dobilų ir rapsų medus vartojamas kaip dietinis produktas ir t.t. Taigi, visas medus, jei jis natūralus, yra geras.