BITININKAS

Vaškas  – tai senosios Lietuvos “valiuta”

Gediminas Zemlickas

Prie senosios Rotušės Kaune buvo aptiktos vaško lydymo krosnelės. Tai įrodymas, kad Kauno būta labai svarbaus prekybos vašku centro. Į Kauną buvo suvežamas vaškas iš tolimiausių apylinkių, čia buvo išliejami vadinamieji vaško “akmenys”, kurių svoris buvo po 16 kg. Vaško “akmenys” būdavo antspauduojami Kauno herbu, vadinasi, standartizuojami – tada tapdavo eksporto preke. Tuos vaško “akmenis” ir veždavo į Vakarų Europą, ten paklausa buvo labai didelė. Mat kitose šalyse vaško labai stigo. Beje, kur naudojo tą vašką? Klausimas paprastas, bet daug kam netikėtas. Vargu ar labai susimąstydavome, kam prireikdavo tiek daug vaško. Gal žvakėms gaminti, spaudams, Velykų kiaušiniams marginti? Visas šias versijas prof. L. Klimka nušlavė vienu rankos mostu: šiems tikslams daug vaško nereikėjo. Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejus taip pat dar nebuvo įsteigtas, tad įžymybių skulptūroms vaško dar nebuvo prireikę. Tad kur vaško sąnaudos buvo didžiausios?
Pasirodo, vaško reikėjo liedinant patrankas. Iš vaško buvo nulipdoma patranka, tada aplipdoma moliu, kuris būdavo išdegamas; vaškas ištirpdavo, ir likdavo ertmė, į kurią buvo pilamas skystos bronzos lydinys.
Dar anksčiau tekdavo liedinti bažnyčioms varpus. Štai kodėl Vakarų Europai nuolat trūkdavo vaško. Krikščioniškoji Europa neatstumdavo ir pagoniškosios Lietuvos bičių sunešto vaško.
Koks svarbus Lietuvai buvo bitininkavimo verslas, rodo ir Lietuvos Statutai, kuriuose buvo įrašyti bitininkavimo reikalus labai palankiai reglamentuojantys straipsniai. L. Klimka priminė, kad nuo seno bartininkai  ant medžio su bičių dreve kamieno įrėždavo savo ženklą. Juos galima laikyti netgi tam tikra rašto užuomazga. Atradus drevę be ženklo tereikdavo ją pažymėti, ir žmogus tapdavo šios bičių šeimos savininku. Vaškas ir medus – tai senosios Lietuvos “valiuta”, gaunama iš tarptautinės prekybos. Taigi ne gintaras ir ne žvėrių kailiai, bet vaškas buvo svarbiausia eksporto prekė. Todėl net ir teisiniuose šaltiniuose – Lietuvos Statutuose – bitininkavimo reikalai griežtai reglamentuoti, pažeidėjai buvo griežtai baudžiami