BITININKAS

Kaip lydomas geras vaškas
 
Meilutė Močiškytė

Bitininkai vašką lydo iš senų, išbrokuotų korių. Nemažai vaško gaunama išlydžius vaško dangtelius, kuriais buvo užakiuotas medus.

Šviesūs ir tamsūs koriai
Pirminę vaško žaliavą skirstome į tris rūšis.
Pirma rūšis – vaško žaliava, turinti ne mažiau kaip 70 proc. vaško. Tai šviesūs gintariniai koriai, kuriuose nėra nei duonelės, nei medaus, jie nepakenkti nei pelėsio, nei vaško kandžių.
Antra rūšis – žaliava, turinti 55-70 proc. vaško. Tai tamsiai rudi, vos persišviečiantys koriai, kuriuose nėra nei medaus, nei bičių duonelės.
Trečia rūšis – žaliava, turinti 45-55 proc. vaško. Tai tamsūs, visai nepersišviečiantys koriai, kuriuose nėra medaus ir bičių duonelės, arba šviesūs koriai su nemažu bičių duonelės kiekiu.
Koriuose, kuriuose dar nebuvo perų, yra 98,6 proc. vaško, o kuriuose buvo – 95,3 proc. Vadinasi, vaško dangteliuose – grynas vaškas. Kuo daugiau vaško žaliavoje yra nevaškingų priemaišų, tuo žaliava drėgnesnė, nes žaliavoje esantis medus, duonelė, perų kokonai sugeria drėgmę. Jeigu vaško žaliava drėgnesnė negu 10 proc., ji pradeda pelyti, savaime kaisti, 2-3 proc. sumažėja vaško išeiga.

Kietas vanduo netinka
Gauto vaško kokybė nustatoma pagal spalvą, kvapą, struktūrą, mechaninių priemaišų kiekį.
Vaško spalva turėtų būti šviesiai ar tamsiai geltona.
Vaško lydymosi temperatūra svyruoja nuo 63 iki 65 laipsnių. Kuo daugiau vaške pašalinių priemaišų, tuo prastesnė vaško kokybė. Lydant vašką kietame vandenyje gali susidaryti vandens vaške ir vaško vandenyje emulsijos. Kuri iš šių emulsijų susidarys, priklauso nuo priemaišų, esančių lydomame vaške. Vaškui auštant, vandens lašeliai lieka vaško luite.
Kai susidaro vaško vandenyje emulsija, gauta vaško masė būna ne vientisa, o grūdėta. Dažniausiai ši emulsija kaupiasi išlydyto vaško gabalo apatinėje pusėje.
Kai vaškui lydyti naudojamas kietas šulinių vanduo, susidaro puri pilkos spalvos masė. Dėl šios priežasties didelė dalis vaško patenka į išpilamą vandenį ir patiriama nuostolių.
30 minučių kaitinant vašką iki 120 laipsnių, pagerėja vaško kokybė, geriau išsifiltruoja nuosėdos. Esant tokiai temperatūrai, žūsta amerikinio ir europinio puvinių sukėlėjai, vaškas sterilizuojamas.

Tamsų galima išbalinti
Norint gauti geros kokybės vašką, svarbu teisingai jį ataušinti. Reikia sudaryti tokias sąlygas, kad išlydytas vaškas kuo ilgiau auštų. Indas išlydytam vaškui aušinti turėtų būti nedidelio skersmens, bet aukštas, kiek platėjantis į viršų. Indą pastatome šiltoje vietoje, įpilame karšto vandens (temperatūra ne mažesnė negu 70 laipsnių), supilame išlydytą vašką ir uždengiame indą dangčiu, papildomai apšildome iš viršaus ir šonų. Vaškui ataušus, nuvalome pilkas priemaišas nuo vaško gabalo apačios. Tada vašką dar kartą perlydome.
Jei gautas vaško gabalas būna tamsios spalvos, jį galima išbalinti. Baliname saulėje. Vaško gabalą susmulkiname ir paskleidžiame plonu sluoksniu saulėtoje vietoje. Po kelių dienų vašką dar kartą perlydome. Toks vaško balinimas trunka nuo 10 iki 50 dienų.
Kartais bitininkai pastebi, kad ant dirbtinių korių, kurie buvo laikomi per žiemą, atsiranda pilkų apnašų. Tai nepablogina korių kokybės. Apnašos lengvai pašalinamos dirbtinius korius palaikius šiltoje patalpoje arba saulėtoje vietoje.
Norėdami gauti kokybišką vašką, turintį kuo mažiau priemaišų, ir išvengti vaško ir vandens emulsijos, turime laikytis šių taisyklių:
• kiekvienos rūšies žaliavą lydyti atskirai, žiūrėti, kad į žaliavą nepakliūtų nei vaško, nei bičių duonelės;
• prieš lydant vaško žaliavą 1-2 paras pamirkyti šiltame vandenyje, vandenį kelis kartus pakeisti;
• vaško žaliavai perdirbti naudoti rūgščiai atsparius indus (nerūdijančio plieno, cinkuotos geležies, aliuminio ar medžio)