BITININKAS

Šiaurės vynas – midus

Nėra vynuogių? Užtat yra medaus!
Šaltą ir tamsų rudens vakarą gera įsitaisyti prie židinio ar bent jau prie televizoriaus su taurele kokio nors tauraus gėrimo. Pvz., kad ir lietuviško midaus balzamo. Juk midus – mūsų tautos istorinis nacionalinis gėrimas.
Tačiau, pasirodo, midus – ne tik mūsų, lietuvių tautos gėrimas.
Midus – tai Šiaurės Europos vynas. Šaltesnio klimato regionuose, kur neauga vynuogės nebuvo jokio kito vyno – tik midus. Midus minimas viduramžių kronikininkų Beovulfe, Bede Wagner ir Kenterberio arkivyskupo pasakojimuose. Šiaurės šalių mitologija pasakoja, kad Valhaloje (pomirtinėje narsiai kritusių karžygių buveinėje) tekėjusios midaus upės.
Midus yra malonaus skonio alkoholinis gėrimas, gaminamas iš atskiesto medaus, vandens ir mielių raugo. Tikriausiai tai yra pats seniausias žinomas fermentavimo būdu gaminamas gėrimas, atsiradęs senovėje, kai nebuvo jokių saldiklių ir žmonės žinojo labai nedaug vaisių rūšių. Šiaurės šalyse nieko nebuvo žinoma ir apie vyną, kol neatsirado šiaurę ir pietus jungiančių prekybos kelių.
Pirmuosius apsvaigimo išgyvenimus žmonės, ko gero, patyrė paragavę medaus, kurio į seną medžio kamieną prinešė bitės ir kuris fermentavosi, atskiestas lietaus vandens bei paveiktas natūralių mielių. Paragavę šio nuostabaus ir natūralaus eliksyro pirmykščiai žmonės tikriausiai patyrė aibę malonių pojūčių, kurie turėjo jiems pasirodyti kaip stebuklas. Beje, kiekvienoje kultūroje ieškoma svaiginamųjų medžiagų, galinčių praplėsti žmogaus suvokimo galimybes. Ankstyvuosiuose paveiksluose ant olų sienų pavaizduotas įvairių rūšių bičių suneštas medus. Neaišku, kokiu tikslu medus buvo renkamas iš tikrųjų, tačiau romantiška įsivaizduoti, kad senovės žmonės rinko medų tam, kad galėtų jį fermentuoti, ir kad svaiginamas šio gėrimo poveikis priartindavo juos prie dievų. Taigi svaiginamųjų gėrimų vartojimas, taip pat jų kūrimą ir gėrimą lydintys ritualai bei tradicijos tapo žmonijos kultūros dalimi.
Be to, medaus fermentacija pasitarnavo ir sanitariniams tikslams. Mat vyno, alaus ir midaus gamybos proceso metu žūva daugelis ligų sukėlėjų !

Midus tarp senovės lietuvių
Kuri tauta pirmoji Šiaurės Europoje išmoko gaminti midų ir jo gamybos paslaptimis pasidalijo (savanoriškai ar ne – čia jau kita tema) su kitomis tautomis – nežinoma iki šiol. Bet tai, kad mūsų protėviai prieš tūkstančius metų gėrė midų, patvirtina archeologiniai tyrimai. Pasak Vilniaus universiteto Archeologijos katedros docento Aleksiejaus Luchtano, mūsų protėviai midų (kaip ir alų) gerdavo iš specialių geriamųjų ragų, apkaustytų metalu. Iš čia ir kilęs žodis “ragauti”- dažnai gerti apeiginį gėrimą iš tauro rago. Lietuvoje tokių ragų žinoma per tūkstantį. Paplito jie tarp mūsų protėvių III amž.po Kristaus. Patys puošniausi ragai randami IV-VI amž. vyrų kapuose. Nors geriamieji ragai randami tiek vyrų, tiek moterų, tiek ir  vaikų kapuose. Archeologai mano, kad šie ragai buvo naudojami šermenų metu, o po jų įdedami į kapus. Įdedami, aišku, netušti,o pripildyti (midaus, alaus?) ir užkimšti mediniais kamščiais. Sunku pasakyti, koks buvo tas nemirtingumą teikiantis gėrimas baltų žemėse. Poros ragų iš vieno germaniško kapo cheminė analizė parodė, kad viename iš jų būta alaus, o kitame – midaus. Matyt, šie gėrimai viename kape turėjo simbolizuoti gyvybės (midus) ir mirties (alus) susitaikymą.
Midus mūsų krašte karaliavo iki pat XVIII amž., kol jį išstūmė pigesni ir, kas ypač svarbu, greičiau pagaminami alkoholiniai gėrimai: alus ir, aišku, degtinė. Be to, jau anuomet neliko milžiniškų liepynų, iš kurių bitės ir prinešdavo galybę medaus !

Iš kur kilęs “medaus mėnuo”?
Daugiausia midaus gamybos ir gėrimo tradicijų atsirado Skandinavijos šalyse. Kas galėtų pagalvoti, kad bitės, mėnulis ir žmogaus sukurtas stebuklingas gėrimas galėjo praturtinti sutuoktuvių laimę, spindesį ir prisiminimus? Juk midus šiose tautose – tai pirmiausia meilės gėrimas. Posakis “medaus mėnuo” kilo nuo triukšmingų vestuvių puotų, kurios Šiaurės šalyse trukdavo tol, kol baigdavosi midus ir alus. Ir gėda būdavo tam šeimininkui, kuris nebūdavo pasiruošęs tiek vaišių atsargų, kad užtektų tol, kol pasikeis mėnulio fazė! Taip pat tikėta, kad medus gali turėti įtakos vaisingumui ir sūnų gimimui. Sūnaus gimimas buvo labai laukiamas įvykis, nes tai reiškė aukštesnį šeimos statusą kariniuose klanuose. Žmonės tikėjo, kad jei vieną mėnesį (arba vieną mėnulio ciklą) po vedybų jaunavedžiai gers midų, pirmasis jų kūdikis bus sūnus. Sėkmingai gimęs sūnus buvo priežastis švęsti toliau, o sveikinimai buvo skirti midaus gamintojui ir jaunikiui, jau galinčiam didžiuotis savo jėga, potencija ir vyriškumu! Midui gerti buvo naudojamos specialios taurės, kurios buvo tradiciškai perduodamos iš kartos į kartą, tarsi taurė ir jos turinys galėtų kažkaip paveikti sūnaus gimimą.
Tai, kad midaus gėrimas gali turėti įtakos kūdikio lyčiai – ne iš piršto laužta mintis. Gėrimo rūgštumas / saldumas gali paveikti būsimos motinos organizmo rūgštingumą. Yra žinoma, kad moters organizmo rūgštingumas arba šarmingumas apvaisinimo metu gali turėti įtakos naujagimio lyčiai. Belieka laukti, kol medikai pasakys savo galutinę nuomonę dėl midaus įtakos kūdikių lyčiai.

Šis tas įdomaus apie midų
Midus – tai seniausias pasaulyje fermentavimo būdu gaminamas gėrimas. Jo istorija siekia aštuonis tūkstančius metų .
Nesuklysime midų pavadinę ir pasauliniu gėrimu. Midus nepriklausomai atsirado pačiose įvairiausiose pasaulio kultūrose – egiptiečių, keltų, indų, skandinavų ir kt. Taigi midaus geografija – nuo Šiaurės Skandinavijos iki  Afrikos !
Midus yra nacionalinis Etiopijos gėrimas. Ten jis vadinamas Tej.
Beje, žodis medicina kilo iš žodžio Metheglin – taip buvo vadinamas žolelių pagrindu pagamintas midus.
Kaip vynuogių vyno skonis priklauso nuo vynuogių rūšies ir kokybės, taip ir midaus gamyboje yra labai svarbi naudojamo medaus rūšis ir kokybė.
Medų sumaišius su įvairiomis sultimis, gaunamos netradicinės midaus rūšys. Vynuogių ir medaus derinio rezultatas – clarre. Iš sidro ir medaus gaunamas cyser. Pridėjus braškių arba spanguolių sulčių gaunamas gėrimas, žinomas melomel vardu.
šiandien vien Amerikoje midų gamina per dvidešimt vyninių.
Amerikos alaus daryklų asociacijos duomenimis, jų rinkoje konkuruoja keleto kategorijų midus – gazuotas ir negazuotas. Yra net įsteigtas prizas geriausiam metų midaus gamintojui. Amerikos midaus asociacija leidžia ketvirtinį žurnalą apie midų, kur pateikiami tyrinėjimų duomenys, receptai, istorinės žinios ir informacija apie tai, kur ir kaip prekiaujama midumi.

Stakliškės – lietuviško midaus tradicijų tęsėjas
Mums turėtų būti ypač malonu, kad į pasaulinę midaus istoriją savo dalį įneša ir Stakliškių midaus gamykla. Čia nuo 1959 m.gaminamas midus ir midaus balzamai – stiprūs alkoholiniai gėrimai midaus pagrindu. Atkūrė lietuvišką midų Aleksandras Sinkevičius – šios gamyklos įkūrėjas ir ilgametis vadovas. Tai pagal jo sukurtas receptūras galime pasimėgauti taurele “Žalgirio”, “Suktinio”, ”Nemuno” arba paragauti kelių rūšių midaus – “Bočių”, ”Dainava”, “Gintaras”.
Tai,ką kūrė ir tobulino per šimtmečius mūsų protėviai, šis žmogus grąžino mums daugiamečių bandymų dėka. Deja, jau 13 metų, kaip p. A.Sinkevičius išėjo Anapilin. Ten, kur mūsų protėviai būdavo palydimi su sklidinais midaus ragais.