BITININKAS

11 pav. Bitės priešakinė lūpa (pl) ir priešakiniai žandai (pž): A — darbininkės bitės, B — motinos, C — trano.

13 pav. Bitės galva su burnos organais, žiūrint iš šono: k —kakta, pl — priešakinė lūpa, pi — priešakinis žandas, vi — vidurinis žandas, lč — lupos čiuptukai, p — prieliežuviai, l — liežuvėlis, š — šaukštelis.

12 pav. Darbininkės bitės priešakinis žandas

14 pav. Bitės liežuvėlio šaukštelis.

15 pav. Bitės liežuvėlio skersiniai pjūviai: A — liežuvėlio pjūvis ties viduriu, B — arti viršūnės, C — pjūvis prie pat liežuvėlio galo, M — mažesnysis liežuvėlio griovelis, D — didesnysis liežuvėlio griovelis, lg - liežuvėlio pašaknio priešakinis griovelis.

16 pav. Liežuvėlio pašaknys:lg — griovelis, j — jutimo organai, pr — prieliežuviai.

17 pav. Bitės galva ir burnos organai, žiūrint iš užpa­kalio (kairėje) ir iš šono (dešinėje):A — sudėtinės akys, B — paprastosios akys, k — kakta, pl —priešakinė lūpa, pi — priešakinis žandas, vž — vidurinis žandas,ul — užpakalinės lūpos ir liežuvėlio šaknis, pr — prieliežuviai,i — čiuptukai, l — liežuvėlis, š — šaukštelis, ū — ūseliai.

18 pav. bitės galva su palenktu čiulptuvėliu ir įtrauktu liežuvėliu. Raidės reiškia tą patį, kaip 17 pav.

Bitės burna nukreipta žemyn, todėl ir burnos dalis tiksliau yra vadinti: priešakinė,vidurinė ir užpakalinė, o ne viršutinė ar apatinė, kaip žmogaus burnoje ar gyvulio snu­kyje. Bitės burnoje yra priešakinė lūpa, 2 priešakiniai žandai, 2 viduriniai žandai ir užpakalinė lūpa arba liežuvėlis (11 ir 12 pav.)

Priešakinė lūpa yra apvalios formos, nuo kaktos leidžiasi žemyn. Motinos ir darbininkės bitės priešakinės lūpos beveik vienodos, o trano kiek mažesnė (38 pav., pl)

Priešakiniai žandai darbininkės bitės yra apvalūs ir įdubę kaip šaukštai. Jie apaugę mažais plaukeliais (11 pav., A, ir 12 pav.). Motinos priešakiniai žandai yra didesni, dantuoti ir su ilgesniais plaukeliais (11 pav., B pž). Trano priešakiniai žandai taip pat dantuoti, bet dar mažesni ir labai plaukuoti (11 pav., C pž.).

Bitės priešakiniai žandai dirba kaip žirklės. Jais bitė nugraužia kietus daiktus, pvz. smulkina popierių, nukanda siūlą ir kt. Kai reikia iš avilio ką nors išmesti, pvz. žolės gabalėlį, šiaudelį, korio trupinėlį, gyvą ar  negyvą bitę, perus ir kitokį daiktą, bitė juos taip pat suima priešakiniais žandais ir neša. Kai reikia nuo medžių pumpurų ar stiebų paimti lipus (pikį), bitė žandais juos nuskuta ir suminko, sumaišydama su sultimis, kurias gamina tam tikros jos liaukos. Paskui tą lipų (pikio) gabalėlį prilipdo ant užpakalinių kojų gurbelio plaukelių ir neša namo. Siūdama korius, bitė pagamintas vaško pleiskanėles ima į burną ir minko priešakiniais žandais, maišydama su liaukų sultimis. Paskui suminkyto vaško gabalėlius lipdo vieną prie kito ir žandais grando, lygina, pagamindama gražias korio akutes. Kai jaunai bitei reikia iš akelės išlįsti, ji priešakiniais žandais pragraužia akelės dangtį ir išlipa. Norėdama paimti iš akelės bičių duonos, ji atsikanda priešakiniais žandais. Bet žiedadulkių (bičių duonos) priešakiniais žandais susmulkinti (sumalti) negali ir jas nuryja sveikas. Jeigu iš uždengtų korių bitė nori paimti medaus, priešakiniais žandais nugraužia dangtelius ir geria medų, ir t. t.

Vidurinių žandų yra 2. Jų žemutinioji pusė plėvelės pavidalo ir išgaubta (13 pav., vi). Kai bitė abu žandus suglaudžia, pasidaro lovelis, kuris apgaubia užpakalinę lūpą iš priešakio ir iš šonų (13 pav., vi)

Užpakalinė lūpa sudaryta iš kelių dalių: liežuvėlio, čiuptukų ir prieliežuvių (13 pav.).
Bitės liežuvėlis sudarytas iš daugelio narelių, labai raumeningas ir gali, kaip ir žmogaus liežuvis, čia ištįsti (pailgėti), čia susitraukti (sutrumpėti). Liežuvėlis yra tankiai apaugęs plonais plaukeliais. Pats liežuvėlio galas turi retesnius ir šiurkštesnius plaukelius.
Liežuvėlio gale (viršūnėje) yra kaip ir šaukštelis, kurio priešakinė dalis apaugusi tankiais plonais plaukeliais, o užpakalinė – be plaukelių (plika)
 (14 pav.). Šaukšteliu bitės priima maistą ar vandenį nuo kitų  bičių liežuvėlio.
Liežuvėlis savo kraštais užsirietęs į užpakalinę pusę ir sudaro 2 griovelius su plaukeliais viduryje (15 pav., M, D). Sulenkimo viduryje yra dar vienas mažas griovelis (15 pav., A, M).
Arčiau burnos, kur liežuvis yra plačiausias, jis sudaro didesnį griovelį (15 pav., A), arčiau galo — mažesnį (15 pav., B) ir prie pat galo yra tik griovelis (15 pav., C)
Arčiau liežuvėlio šaknies plaukeliai retėja. Prie pat liežuvėlio šaknies, priešakinėje jo pusėje yra lėkštas griovelis, visai be plaukelių (16 pav., lg). Bitė, norėdama atiduoti parneštą medų kitai bitei, liežuvėlį iškiša ir į tą griovelį išpila medų. Kita bitė į tą griovelį įleidžia savo liežuvėlį ir medų iščiulpia. Taip darbininkės bitės peni motiną ir tranus. Motinai į tą lovelį pila pienelį.
Prie liežuvėlio šaknies abiejose pusėse yra 22—27 jutimo organai. Spėjama, kad tai gali būti skonio organai (16 pav., į).
Prie pat bitės liežuvėlio šaknies yra 2 prieliežuviai (13 ir 16 pav.). Jie yra išgaubti ir į viršūnę nusmailinti.
Susiglausdami jie apgaubia kaip vamzdis liežuvėlį prie pat šaknies, o viršūnėje sudaro tik lovelį.
Bitė turi 2 čiuptukus. Kiekvienas jų sudarytas iš 4 narelių (13 pav.,  lč). Čiuptukai yra išgaubtos plėvelės. Susiglausdamos jos sudaro lovelį, kuris apgaubia liežuvėlį iš užpakalinės pusės ir susisiekia su vidurinių žandų lovelio kraštais. Tuo būdu viduriniai žandai ir čiuptukai bendrai sudaro vamzdelį, kurio viduryje yra liežuvėlis, ir visi bendrai sudaro vadinamąjį č i u l p t u v ė l į (17 pav.).
Skystimą (medų, sirupą, vandenį) bitė traukia įkišusi čiulptuvėlio galą. Jei bitė skystimo randa mažai, tai ji prikiša savo liežuvėlį prie skystimo, ir skystimas susisunkia tarp liežuvėlio plaukelių. Tada bitė liežuvėlį įtraukia į čiulptuvėlį. Paskui čiulptuvėlio sudėtines dalis stipriai suglaudžia, liežuvėlį suspaudžia ir išsisunkusį iš plaukelių tarpų skystimą traukia į burną, kaip mes seiles iš burnos priešakio stumiame prie ryklės ir jas
nuryjame.
Kai bitė nori paragauti skystimo, ar jį verta imti, tai ji į skystimą įkiša tik liežuvėlio galą. Skystimas pats kyla į viršų viduriniu siauručiu liežuvėlio grioveliu (15 pav., M) ligi liežuvėlio šaknies. Čia prieliežuvis skystimą užkelia ant liežuvėlio priešakinės dalies, kur yra jutimo (tur būt, skonio) organai (16 pav., j).

Liežuvėlio užpakalinės dalies dviem didesniais grioveliais (15 pav., D) bitė iš burnos leidžia maistą į korių akeles (kai reikia perus penėti ar medų į korio akeles supilti). Nenaudojamas čiulptuvėlis laikomas po krūtine, o liežuvis įtrauktas į čiulptuvėlį (18 pav.) Darbininkės bitės liežuvėlio ilgumas apie 6 mm, trano — apie 4 mm, o motinos— apie 3,5 mm. Itališkųjų bičių liežuvėlis šiek tiek ilgesnis — apie 6,25 mm, kaukaziškųjų Mingrelijos arba kaukaziškųjų pilkųjų bičių čiulptuvėlis visų ilgiausias – apie 7,2 mm.