BITININKAS

Sigitas Uselis

2020 m. gegužė

INFORMACIJA TIEMS, KAS NORI GAUTI ATSAKYMUS IŠKARTO

• Visi Lietuvos Respublikoje registruoti veterinariniai preparatai prieš varozę yra pakankamai efektyvūs prie vienos svarbios sąlygos, kuri vadinasi rotacija.
• Visame pasaulyje naudojami veterinariniai preparatai prieš varoa erkes yra trijų pagrindinių grupių: piretroidai (veiklioji medžiaga flumetrinas ir fluvalinatas), amidinai (v.m. amitrazė) ir organinė grupė (v.m. skruzdžių, oksalo rūgštys bei timolas)
• Pirmoms dvejoms anksčiau paminėtoms grupėms dėl ilgesnio kasmetinio (5 metai ir ilgiau) naudojimo susidaro erkių atsparumas ir tos grupės preparatų efektyvumas žymiai sumažėja kas gali privesti prie šeimų žuvimo, „nors gydžiau kaip visada“- pasak bitininko.
• Trečiajai (organinių junginių) grupei erkių atsparumas neišsivysto, tačiau jų yra mažesnis efektyvumas ir kasmet tik juos naudojant, po 4 – 5 metų dėl kasmet didėjančio likutinio erkių kiekio žiemai bityną taip pat gali ištikti nuostuoliai.

Labai nesigilinantiems ir nenorintiems eksperimentuoti varozės atžvilgiu, o tiesiog suprantantiems, kad tai būtinas bitininkavimo technologijoje procesas sezono gale, siūlau du variantus; idealų arba praktišką.

IDEALUS VARIANTAS

Jis pagrįstas visų trijų pagrindinių grupių kasmetine rotacija, norint išvengti erkių atsparumo kuriai nors iš dviejų aukščiau paminėtų grupių.

*Kurie metai pagal eilę turi nuspręsti pats bitininkas, įvertinęs naudotus ankstesnius gydymo būdus

PRAKTIŠKAS VARIANTAS

Jis rekomenduotinas tai didžiajai daliai šalies bitininkų, kurie dėl darbo paprastumo ir patogumo labiausiai linkę naudoti veterinarinius preparatus juostelių pagrindu. Jo esmė tame, kad kartą per penkerius metus reiktų panaudoti organinių junginių pagrindu preparatus, kad jų pagalba eliminuoti gal būt atsiradusias atsparias erkes.

*Kurie metai pagal eilę turi nuspręsti pats bitininkas, įvertinęs naudotus ankstesnius gydymo būdus

Apie papildomą gydymą vėlų rudenį

INFORMACIJA TIEMS, KURIE NORI ŽINOTI APIE VAROZĘ IR JOS PASEKMES PLAČIAU

2019 metų apžvalga varozės ligos atžvilgiu

Reikia pasidžiaugti, kad ši, tebeliekanti pasaulio bitininkystės problema Nr. 1, liga šalies bitynams didelių nuostolių 2019 metų rudenį nepadarė. Kaip ir kasmet, tik atskiri bitynai patyrė jau iš rudens didesnių ar mažesnių nuostolių, tačiau tai daugiausia dėl tų bitynų šeimininkų ne visai teisingos naudotos taktikos kelis paskutinius metus naikinat šeimose erkes. Remdamasis savo kasmetinės varozės situacijos stebėjimo praktika, manau, kad 2019 metai buvo palankesni erkėms daugintis ir jų rudeniop buvo 20 – 30 % daugiau, nei prieš tai porą metų iš eilės. Svarbu ir džiugu ir tai, kad didesnis erkių kiekis nesukėlė virusinės ligos, paprastai tai būna deformuoto sparno, rečiau ūmaus paralyžiaus. Tokių ligų protrūkių Lietuvoje būta prieš 5 – 11 metų, kai atskiruose šalies regionuose bitininkai patyrė gana nemažų nuostolių. Prieš šias virusines ligas yra tik viena priemonė: kuo mažesnis erkių kiekis, ypač jų dauginimosi piko metu – vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje.

Apie dažniausią bitininkų klaidą varozės gydyme

Pradžiai dvi paprastos tiesos:

• Varozę reikia gydyti kasmet
• Tai reikia daryti apgalvotai

Kad reikia gydyti kasmet, per tuos 40 metų kai erkės galutinai „okupavo“ šalies bitynus, vieni bičiuliai suprato kaip neatsiejamą šiuolaikinės bitininkystės procesą, na o dalis tiesiog įsitikino, patyrę didesnių ar mažesnių ar didesnių nuostolių dėl šios problemos. Taigi, šiais laikais jau beveik absoliučiai visi bitininkai kasmet tai ir daro, taigi nuostolių dėl to kaip ir neturėtų būti, tačiau jų yra. O priežastis yra ta, kad atėjo laikai, kai nuo dalies naudojamų naikinimo priemonių erkės išmoko apsiginti arba tiksliau įgavo atsparumą jiems. Panašiai kaip ir medicinoje kažkada buvę labai veiksmingi antibiotikai praranda savo vertę dėl dažno naudojimo atvejų.

Ne kartą esu rašęs ar pasakojęs, kad visame pasaulyje cheminės erkių naikinimo priemonės yra trijų grupių. Pačių priemonių pavadinimų bei formų yra daugybė, tačiau grupės yra tik trys ir kol kas niekas gudriau nesugalvojo, kad pakankamai efektyviai būtų naikinamos erkės ir tai nekenktų bitėms. Dar kartą primenu apie jas:

Pastaba I: Piretroidų grupės (juostelių) atveju pavadinimų pakeitimas, net jei ir vietoj flumetrino bus fluvalinatas ar atvirkščiai, jokio efekto, siekiant išvengti atsparumo, neduos.

PastabaII: Lietuvos bitininkų dažnai naudojamas dvigubas gydymas, kai pradžioje juostelės (piretroidų grupė), po to dūminimas amitrazės tirpalu (amidinų grupė) taip pat gali suformuoti taip vadinamą kryžminį erkių atsparumą abejoms šioms grupėms. Tas atsparumo susidarymo procesas gali būti tik kiek ilgesnis: 8 – 10 metų.

Apibendrinant tenka pasakyti, kad bitininko susižavėjimas kuria tai priemone ar net grupe ir nepakeitimas retkarčiais kuriais tai, kad ir brangesniais bei nelabai patogaus naudojimo vaistais ir priveda kuriais tai metais prie didesnių bityno nuostolių, nors varozę jis gydo kasmet.

Pora praktinių pastabų:

Išmatuoti erkėtumo lygį atskirose bičių šeimose ar net atskiruose bitynuose techniškai yra sudėtinga, todėl reiktų atkreipti dėmesį, jeigu:

• Vasarą apžiūrėdami lizdą ant bitės ar bičių pamatėte erkę ar erkes
• Atidarę traninius perus 100 – ui vienetų perų radote daugiau nei 5 erkes
• Pastebėjote bičių be sparnelių
• Pastebėjote „kiaurų“ dengtų perų, bet be specifinio kvapo t.y. ne amerikinio puvinio ligos
• Ant lakos randate negyvų neišsivysčiusių bičių kūnelių*

*Paskutiniai trys atvejai reiškia, kad šeimoje progresuoja deformuoto sparno virusinė liga, kurią absoliučioje daugumoje atvejų sukelia šeimoje esantis gana didelis erkių kiekis

O šiaip visi paminėti atvejai yra didelio erkėtumo šeimoje požymiai ir erkių naikinimą reikia pradėti kuo galima anksčiau, po paskutinio medaus išėmimo. Tas atvejis, kai vasarą pamatote bičių be sparnelių, „kiaurus“ perus ar ant lakos išmestas neišsivysčiusias bites, reiškia, kad tokią šeimą ar šeimas vargu ar beišgelbėsite ir nepadės tokių šeimų jungimas. Vasarą vyksta medunešis, cheminių priemonių naudoti negalima, kad neužteršti medaus, pagelbėti gali nebent priemonės skruzdžių rūgšties pagrindu. Skruzdžių rūgšties garai turi savybę prasiskverbti pro dengtų perų akučių dangtelius ir tokiu būdu sumažinti erkių patelių apvaisinimo procesą. Priminsiu, kad kai yra dengtų perų, iki 80% erkių randasi peruose.

Ir šiaip, tiesiog pamąstykite kaip su erkėmis kovojote paskutinius kelis metus, nes galimai susidarė atsparumas vis toms pačioms naudojamoms priemonėms ir padarykite išvadą, kad ateityje tai neatsitiktų.

Dar kitas, vadinčiau praktiškas penkerių metų variantas, skirtas visų pirma tiems bitininkams, kurie dėl patogumo renkasi pagrinde priemones juostelių pavidale. Jei trumpai, tai būtų taip:

Pirmi metai (juostelės), antri metai juostelės (ar skystas amitrazės tirpalas), treti metai vėl juostelės, ketvirti metai vėl kuris amitrazės pagrindu variantas ir penkti metai – organiniai junginiai, kad naikinti galimai susidariusias atsparias piretroidams bei amitrazei erkes. Trumpai tariant bent kartą per penkis metus panaudokite priemones organinių junginių pagrindu, kad apvalyti šeimas nuo erkių galbūt jau atsparių piretroidų ar amidinų (ar abiejų kartu t,y, kryžminio atsparumo atveju) grupės vaistams

Apie erkių migraciją arba „savas“ ir „svetimas“ erkes

Jeigu laikytume bičių šeimas tokioje izoliuotoje vietovėje kur bent 6 km spinduliu aplink nėra jokių kitų bitynų ir svetimų bičių tuo pačiu, tai galima būtų pritaikyti mokslinę formuluotę jog iš vienos peržiemojusios erkės kitai žiemai gali eiti žiemoti jau 10 – 12. Aišku tai priklauso ir nuo sąlygų joms daugintis (aplinkos temperatūros, drėgmės bei bičių šeimos stiprumo). Tarkim jei gerai pavyks rudenį jas naikinti ir šeimoje žiemoti liks tik iki 20 erkių, tai kitą rudenį žiemoti jau būtų pasiruošusios apie 200. Netgi tokiu atveju galima ir praleisti gydymą ir tai nėra bičių šeimai pavojinga iki kito gydymo dar už metų. Deja tokios dėkingos situacijos nėra ir nebus.  Lietuvos teritorija gerokai užpildyta bitynais ir jei jūsų bitynuose labai mažai erkių po žiemos, tai jų pasipildys iš gretimų bitynų, nes ne visiems ir ne visada sekasi su jomis kovoti.

Jau dešimt metų kruopščiai stebiu erkėtumo lygį savo bityne, kuris išdėstytas šešiose skirtingose vietose ir beveik kasmet tai viename, tai kitame skyriuje „išlenda“ netikėtai didelis kiekis erkių, nei kitur. Atstumas tarp bityno skyrių tik po kelis kilometrus, erkes rudenį kruopščiai naikinu, o sekantį rudenį rezultatai erkių kiekio šeimose atskiruose bitynuose gana skirtingi. Tai būna galvosūkis į klausimą sau: kodėl taip atsitiko? Kartais atsakymas būna aiškus, kai sužinai apie kurio tai svetimo kaimyninio bityno toje apylinkėje „pabaigą“, o kitais atvejais tenka pasikliauti tiesiog logika. O logika yra tokia, kad erkės migruoja iš šeimos į šeimą, iš bityno į bityną. Patekti į svetimą šeimą pavyksta su tranų ar svetimų bičių su nektaru pagalba. Dar kitas kelias, kai erkes parsineša savos bitės  nuo žiedų su nektaru. Dažniausia bitininkai mano, kad svetimų erkių patekimas pagrinde yra galimas silpnesnių šeimų plėšimo, kaip taisyklė rudenį, atveju. Tai yra teisybė, bet tokie atvejai daug kartų retesni, nei nuolatinė erkių migracija medunešio metu. Yra paskaičiuota, kad per dieną iš avilio gali išskristi ar parskirti iki 70 erkių. Jei išskristi nelabai yra kam, tai parskirsti dažnai atsiranda kam. Dažniausiai toks „apsikeitimas“ vyksta nedidelio ploto medingų augalų (rapso, grikių ir pan.) laikuose ar, pavyzdžiui, stambioje liepoje, kai jinai gausiai skiria nektarą. O ir mokslininkų paskaičiuota, kad per sezoną šeimoje gali atsirasti nuo 200 iki 4000 svetimų erkių. Tiesiog tai gamtos pusiausvyra. Kad tai nėra sausa teorija, parodo ir tai, kad erkės Lietuvos bitynus „okupavo“ per porą metų. O juk niekas avilių neatidarinėjo ir erkių į lizdus nebarstė.

Deja taip buvo, yra ir bus. Be abejo, tai apsunkina vykdyti naikinimo priemonių rotaciją, nes gal būt tokios svetimos kaip tik ir yra atsparios būtent tų metų naudojamoms naikinimo priemonėms. Tačiau iš asmeninio patyrimo galiu teigti, kad tai nėra didelė problema. Jei yra aplinkui bitynų, kurių savininkų žinios apie varozę labai kuklios, tai verta visuomet daryti dvigubą (ankstyvą ir vėlyvą) erkių naikinimą, nelaukiant žinių – išgyveno kaimyno bitės ar ne. Vėlyvas gydymas turėtų būti oksalo rūgšties pagrindu, nes jam nėra gal būt galimo svetimų erkių atsparumo.

Bitės ir koronovirusas

Ne, jokio tiesioginio ryšio tarp šių dviejų pavadinimų, bent jau iki 2020 metų vasaros, tikrai nėra. Bet netiesioginis ryšys gali būti. Tai žinių įgijimas apie virusus. Viso pasaulio  žmonės gana gerai įsisąmonino kas per dalykas yra virusas, kaip jis plinta, kiek laiko išlieka organizme ar ant negyvų paviršių ir kaip jo išvengti kai nėra tiesiogiai šį virusą naikinančių vaistų.

Virusinė pandemija beveik pasauliniu mastu vyko ir bičių populiacijoje. Pradžia buvo 2004 metais JAV, o po poros metų jau apėmė ir Europą ir tuo pačiu ir Lietuvą. Paslaptingi bičių šeimų dingimai, daugiausiai rudenį, atskiruose šalių regionuose būtent ir buvo virusinės ligos, sukeltos pagrinde deformuoto sparno viruso, mutavusio į pavojingesnę formą, nei yra įprasta, pasekmė. Apie šią pandemiją bitininkystėje visuomenei nebuvo taip aiškiai ir suprantamai išaiškinta kaip dabar visi žinome apie COVIO-19 virusą ir logiška, kad atsirado įvairių mitų dėl paslaptingų bičių dingimo. Vieni buvo ar yra kaip ir artimesni bitininkams: tai blogas cukrus žiemai, kažkur netoliese laukų purškimas rudenį Raundapu, bičių šeimos buvo be perų antroje vasaros pusėje, blogos kokybės vaistai prieš varozę ir t.t. iki žiniasklaidoje pasirodžiusių absurdiškų mitų kaip neigiama mobilių telefonų įtaka ar ozono skylės danguje. Kaip žmonėms apsisaugoti nuo koronoviruso patikimiausias būdas yra kuo mažiau kontakto su aplinkiniais, taip ir bites tik galime apsaugoti nuo viruso – žudiko tik kuo daugiau eliminuodami šio viruso transportuotojas – varoa erkes. Taigi netiesioginis panašumas egzistuoja: jeigu nesudarysime sąlygų dėl priežasties, išvengsime ir pasekmės t.y. virusinės ligos tiek žmonių, tiek ir bičių atveju.

Apie deformuoto sparno virusą plačiau arba nelabai suprantamus bičių šeimų žuvimus

Pastaruoju metu daugiausiai bitininkams nuostolių padaro varoa erkės bei erkių ir deformuoto sparno viruso darinys. Kai bičių šeima randama labai silpna pavasarį arba žuvusi kaip silpna žiemos metu, tai dažniausia priežastis yra didelis erkių kiekis vasaros gale dar prieš jų tinkamą naikinimui laiką. Erkės peruose pažeidžia didelį kiekį žiemoti turėsiančių bičių ir jos tiesiog neišgyvena pilną žiemojimo laikotarpį. Likusių sveikų bičių antroje žiemos pusėje lieka ant 2 – 3 tarprėmių ir jei švelni žiema, tokios šeima sugeba išgyventi, jei paspaudžia šalčiai, tokia šeimos bitės išgyvenimui turi sunaudoti daugiau maisto, nei telpa jų virškinamo trakte išmatų ir bitininkas randa apie tuos rėmus, kuriuose jos žiemojo, viduriavimo požymių. Šoniniai rėmai paprastai būna pilni maisto, o bičių šeima arba vos gyva ant 2 – 3 rėmų, maistas ten suvartotas, pasividuriuota arba jau žuvusi ir dažnai iš bado, nes dėl silpnumo kamuolys nesugebėjo pereiti prie pilnų rėmų su maistu. Dažnai tą perėjimo galimybę stabdo ir pradėti auginti perai, kurių bitės nepalieka.                                                                                                                                                                        Jeigu šeimoje prasideda deformuoto sparno virusinė liga, tai bičių šeimos žūtis gali būti kelių variantų pagal laikotarpį.

Bičių šeimų žuvimo nuo deformuoto sparno virusinės ligos laikotarpis bei požymiai:

Aktuali informacija: Kaip pasielgti su pilnais maisto koriais iš dingusių arba rastų kaip žuvusių šeimų? Atsakymas toks, kad juos galima drąsiai naudoti pavasariniam papildymui, naujų šeimelių sudarymui ar kitam rudeniniam maitinimui (jei sugebėsite išlaikyti, kad neišvarvėtų). Bičių šeimos yra žuvę dėl virusų, o virusai ant negyvų paviršių ilgiausiai išgyvena tik kelias paras. Tą turėtumėte žinoti ir iš pamokų apie koronovirusą.

Ne erkių naikinimas yra bitininkavimo džiaugsmas bei gėris materialinei bei moraline prasme. Tačiau jei norite turėti sveikas ir stiprias šeimas, kurios atsilygintų produktų iš avilio gausa, reikia išmanyti apie varozės grėsmę, mokėti jos išvengti ir sėkmingai susidoroti su erkėmis ir 2020 metais ir visais kitais sekančiais.

Naudoti literatūros šaltiniai:

1. St. Martin 1998 A population model for the ectoparasitic mite Varroa jacobsoni in honey bee (Apis mellifera) colonies. Ecological Modelling 109
2. Virus Infections of Honeybees Apis Mellifera Giuseppina Tantillo, Marilisa Bottaro, Angela Di Pinto, Vito Martella, Pietro Di Pinto, and Valentina        Terio
3. GREATTI M, MILANI N, NAZZI F (1992). Reinfestation of an acaricide-treated apiary by Varroa jacobsoni. Exp. Appl. Acarol., 16, 279-286.
4. IMDORF A, CHARRIÈRE JD, KILCHENMANN V, BOGDANOV S, FLURI P (2003). Alternative strategy in central Europe for the control of Varroa destructor in honey bee colonies. Apiacta, 38, 258-285.
5. RENZ, M., ROSENKRANZ, P., 2001. Infestation dynamics and reinvasion of Varroa destructor mites in honey bee colonies kept isolated and in groups. Apidologie 32, 492–494.
6. FRIES I, HANSEN H, IMDORF A, ROSENKRANZ P (2003). Swarming in honey bees (Apis mellifera) and Varroa destructor population development in Sweden. Apidologie, 34, 389-397.
7. VILLA JD, BUSTAMANTE DM, DUNKLEY JP, ESCOBAR LA (2008). Changes in Honey Bee (Hymenoptera: Apidae) Colony Swarming and Survival Pre- and Postarrival of Varroa destructor (Mesostigmata: Varroidae) in Louisiana. Ann. Entomol. Soc. Am., 101, 867-871.

UAB „Bičių Austėja“

Tel.:    8 699 18861

El.p.:  info@varoze.lt