BITININKAS

21 pav. Bitės koja: M — letenėlė iš 5 narelių, 2 — priegalvėlis arba karpelė, K — na­geliai, f — mažieji 4 letenėlės nareliai, F — didysis letenėlės narelis (šepetėlis), 5-blauzda, o — šlaunis, k — klubas, H — kamienas, A — spyglys.

22 pav. Bitės užpakalinės kojos šepetėlis (22 kartus padidintas)

23 pav. Darbininkės bitės letenėlės paskutinis narelis su nageliais ir karpele tarp jų: A — žiūrint iš viršaus, B — žiūrint iš apačios, c — žiūrint iš šono, 5ln — penktasis (paskutinysis) letenėlės narelis, n — nageliai, p — karpelė.

24 pav. Bitės priešakinė koja: P — letenėlė, Fb — letenėlės didysis narelis (šepetėlis). S — blauzda, P — prietaisas ūseliams valyti, Sp — atauga grioveliui pridengti (20 kartų padidinta)

25 pav. Prietaisas ūseliams valyti: h — griovelis su šepetėliu ūseliams įstatyti, o — atauga grioveliui pridengti.

26 pav. Vidurinių kojų spyglys.

27 pav. Bitės užpakalinė koja: l — kojos vaizdas iš vidaus, // — kojos vaizdas iš lauko pusės. / — kamienas, 2 — klubas, 3 — šlaunis, 4 — blauzda (iš vidaus pusės), 5 — blauzda (iš lauko pusės) su gurbelių. 6 _ letenėlė iš 5 narelių, 7a — letenėlės didysis narelis (iš lauko pusės), 7 — letenėlės didysis narelis su šepetėliu (iš vidaus pusės), 8 — gurbelis žiedadulkėms sudėti, 9 — replės žiedadulkėms į gurbelius dėti, 10 — letenėlės karpelė, // — letenėlės nageliai; /// — bitė su žiedadulkių našta; IV skersinis pjūvis per gurbelį su žiedadulkėmis; 12 — nervas, 13 — žiedadulkės, 14 — gurbelio šereliai, kurie laiko žiedadulkes.

28 pav. Darbininkės bitės užpakalinių kojų replės su šukomis (46 kartus padidinta).

29 pav. Bičių užpakalinės kojos, žiūrint iš vidaus: A — motinos, B — darbininkės bitės, C — tra­no, Iš — letenėlės šepetėlis, r — replės, b — blauzda

30 pav. Bitė lėkdama vidurinėmis kojomis prilaiko žiedadulkių kamuolėlius, kad neiškristų

31 pav. Taip atrodo bitė, žiūrint iš šono, kai ji nuo vidurinės kojos šepetėlio deda žiedadulkes j užpakalinės kojos gurbelį.

32 pav. Taip atrodo bitė, žiūrint iš užpakalio, kai ji nuo užpakalinių kojų šepetėlių krauna žiedadulkesį gurbelius.

33 pav. Taip kraunamos žiedadulkės į gurbelį:A — gurbelyje matyti mažas žiedadulkių kamuolėlis, B — didesnis, C — dar didesnis ir D — pilnas gurbelis.

34 pav. Bitės žengimas. Ratukais pažymėtos kojos, kuriomis bitė žengia (pakėlus), taškais — kuriomis laikosi pasirėmus.

Bitė turi 3 poras kojų. Kiekviena pora sudaryta iš 9 narelių:

1. iš apačios pirmieji 3 nareliai sudaro kojos letenėlę;

2. toliau į viršų eina blauzda;

3. aukščiau blauzdos yra šlaunis;

4. dar aukščiau klubas;

5. kamienas (21 pav.).

Bitės kojos letenėlė sudaryta iš 5 narelių. Apatiniai 4 nareliai yra maži, o viršutinis penktasis narelis yra ilgas ir platus.

Šio narelio apatinė pusė apaugusi stipriais plaukeliais ir vadinama šepetėliu; juo bitė nuvalo dulkes nuo savo kūno ir renka žiedadulkes (bičių duoną) (22 pav.).

Pats pirmutinis, arba žemutinis, letenėlės narelis turi 2 nagelius ir tarp jų minkštą karpelę (23 pav.). Kai bitei tenka vaikščioti šiurkščiu daiktu, ji kabinasi nageliais. Kai tenka eiti slidžiu daiktu, pvz. stiklu, tada naudojasi karpelėmis, kurios tam tikrų liaukų suvilgomos limpančiu skystimu ir gali prisi­siurbti (prikibti) prie daikto kaip siurbėlė.

Kai bitės siuva korius arba kai išsispietusios susimeta, dalis bičių priešakinių kojų nageliais užsikabina už kokio nors daikto, o kitos savo priešakinių kojų nageliais kabinasi pirmosioms už užpakalinių kojų nagų ir taip grandinėmis ar kamuoliu susikibusios laikosi.

Darbininkės bitės letenėlė ir nageliai kiek didesni, kaip motinos ir trano.

Bitės priešakinės kojos sudarytos iš tų pat dalių, kaip anksčiau buvo sakyta. Pažymėtina tik tas, kad jos turi prietaisą ūseliams valyti. Viršutiniame, didžiajame letenėlės narelyje, viršutiniame letenėlės gale, kuris prieina prie blauzdos, yra plaukelių priaugęs griovelis. Nuo blauzdos apatinio galo eina atauga, kuri tą griovelį gali pridengti (24 ir 25 pav.).

Bitė užkelia priešakinę koją ant galvos, ūselį įstato į griovelį, pridengia blauzdos atauga ir braukia per visą ūselį. Taip pabraukusi kelis kartus griovelio šepetėliais, ji gerai nuvalo apdulkėjusius ūselius. Ūseliai visada turi būti labai švarūs, nes tenai yra daug svarbių jutimo organų, o nešvariais ūseliais bitė blogai jaučia. Tokius šepetėlius turi ne tiktai darbininkės bitės, bet ir motina, ir tranai.

Vidurinė pora kojų sudaryta panašiai kaip anksčiau buvo aprašyta, tiktai nuo apatinio blauzdos galo atsikiša spyglys (26 pav.). Šituo spygliu darbininkė bitė išima iš užpakalinių kojų gurbelių žiedadulkių (duonos) kamuolėlius.

Užpakalinė pora kojų sudaryta kaip ir kitos kojos, tiktai jos yra kiek ilgesnės, atskiri jų nareliai kiek platesni; didžiausias skirtumas yra blauzdoje (27 pav.). Darbininkių bičių blauzda yra įdubusi, kraštuose apaugusi ilgais stipriais plaukeliais ir sudaro g u r b e l į (27 pav., 8). Į šį gurbelį bitė krauna žiedadulkes ir neša namo.

Kur susiduria blauzda su letenėlės šepetėliu, yra susidariusios lyg ir replės (27 pav., 9). Pirmiau buvo manoma, kad bitė šitomis replėmis ima iš papilvės vaško pleiskanėles, bet dabar tikrai nustatyta, kad replės padeda žiedadulkes sudėti į gurbelį, o vaško pleiskanėles ima užpakalinių kojų šepetėliais.

Kojų replės. Abu replių žandai turi šiurkščius plaukelius, panašiai kaip šukos (28 pav.). Bitė letenėlių šepetėliais su prikibusiomis prie jų žiedadulkėmis braukia per replių šukas, ir dulkelės lieka ant šukų. Paskui replės sučiaupiamos. Replių apatinio žando plaukeliai nuo šukų dantų įstumia žiedadulkes Į gurbelį, ir šukos vėl gali šukuoti dulkeles nuo kojų šepetėlių.

Kaip bitės sudeda žiedadulkes į gurbelį? Žiedadulkės esti dulkinėse. Dulkelėms subrendus, dulkinės plyšta, ir dulkelės, kaip miltai mažame maišelyje, yra atviros. Tuos miltelius bitė viduriniais žandais iš dulkinių iškabina, o liežuvėliu dulkinę iššluosto. Tuo būdu beveik visos dulkelės iš dulkinės patenka ant vidurinių žandų ir liežuvėlio plaukelių. Čia bitė dulkeles suvilgo, kad geriau liptų ir priešakinių kojų šepetėliais nubraukia jas nuo žandų bei liežuvėlio.

Nuo priešakinių kojų šepetėlių dulkeles paima vidurinių kojų šepetėliai. Nuo priešakinės dešiniosios kojos šepetėlio paima vidurinės kairiosios kojos šepetėlis ir atvirkščiai. Bičių kojos susitinka po pilveliu ir čionai šepetėlis nuo šepetėlio nuima dulkeles. Paskui vidurinioji kairė koja šepetėliu braukia per užpakalinės dešiniosios kojos replių šukas, o vidurinioji dešinė koja braukia per užpakalinės kairės kojos replių šukas. Nuo replių šukų dulkelės jau įstumiamos į gurbelį.

Kadangi bitės visas kūnas apaugęs plaukeliais, tai daug dulkelių prilimpa ir prie viso kūno. Priešakinių kojų šepetėliais bitė nušluosto dulkeles nuo galvos, vidurinių kojų šepetėliais — nuo krūtinės ir užpakalinių kojų šepetėliais — nuo pilvelio. Kadangi kojų šepetėliai jau esti meduoti, tai jie išmeduoja visą bitės kūną ir žiedadulkės dar labiau limpa.

Užpakalinių kojų šepetėliai savo dulkeles taip pat atiduoda replių šukoms. Dešiniosios kojos šepetėlis braukia per kairiosios kojos šukas ir atvirkščiai.

Tuo būdu gurbelyje dulkelių kamuolėlis pamažu auga, kol prisipildo su kaupu (30 pav.). Kad daugiau dulkelių tilptų, vidurinių kojų letenėlių karpelėmis dulkelės gurbelyje truputį suspaudžiamos. Kad dulkelių kamuolėlis bitei lekiant neiškristų, jis prilaikomas vidurinių kojų letenėlėmis (30 pav.).

Dulkeles bitė nuo vienos ant kitos kojos perkelia ir į gurbelius sudeda dažniausiai skrisdama (lėkdama) ore, nes tada lengviau kojas po pilveliu ar po krūtine palenkti (31 ir 32 pav.).

Tuos visus kojų judesius bitė atlieka labai greitai, net sunku aiškiai pamatyti, kaip ji visa tai daro.

Užpakalinių kojų skirtumai. Motina ir tranas žiedadulkių nerenka, todėl jų blauzdose nėra gurbelių. Jų replės taip pat mažesnės ir neturi šukų, nors motinos kojų replės turi nedidelius plaukelius. Motinos ir trano šepetėlių plaukeliai vos įžiūrimi, nes jie nei dulkelių nerenka, nei vaško negamina (29 pav.).

Kaip bitė žengia? Bitė ant kojų laikosi labai stipriai. Visos jos kojos išskėstos į šonus, todėl parmesti bitę ant šono labai sunku. Bitės kojų priešakinė pora pakreipta truputį į priešakį, vidurinė — labiau į šonus, o užpakalinė pora kojų nukreipta truputį į užpakalį (25 ir 28 pav.). Todėl bitė neapsiverčia nei per galvą, nei per užpakalį. Tiktai parlėkusi su medumi, smarkiai krisdama ant lakos, ji gali apsiversti. Bitė gali pavilkti daiktą beveik 20 kartų sunkesnį už save.

Vaikščiodama bitė visada remiasi 3 kojomis: dviem kojomis vienos pusės ir 1 koja antros pusės. Pavyzdžiui, pirmą žingsnį žengia dešinės pusės priešakine ir užpakaline kojomis (vidurine koja laikosi pasirėmusi) ir kairės pusės vidurine koja (priešakine ir užpakaline pasiremia). Antrą žingsnį žengia dešinės pusės vidurine koja, kairės pusės priešakine ir užpakaline kojomis (34 pav.).