BITININKAS

35 pav. Bitės sparnai:A — priešakinis sparnas, B — užpakalinis sparnas. Dešinėje pusėje parodyta, kaip sparnai lekiant sukabinami.

36 pav. Bitės abu sparnai sujungti.

Bitės sparnų sandara ir jų jėga. Bitė turi 2 poras sparnų. Priešakiniai ilgesni ir platesni kaip užpakaliniai (35 pav.). Ramiai tupėdama, bitė sparnus sudeda ant nugaros taip, kad priešakiniai uždengia užpakalinius (1 pav.). Skrisdama užpakalinių sparnų priešakinius šonus (dantelius) užkabina už priešakinio sparno briaunos ir sudaro vieną bendrą sparną (35 ir 36 pav.).
 Sparnuose yra visa eilė išilginių ir skersinių gyslelių, kurios, kaip skėčio stipinai, laiko ištempę sparnų plokštelę. Gyslelėse yra oro takai, kuriais iš alsuojamųjų organų ateina oras, kad sparnų ląstelės ir esamieji juose organai turėtų kuo alsuoti.
 Gyslelėmis ateina ir kraujas, kuris ląstelėms atneša maisto. Oro takai padaro sparnus lengvesnius. Iš gyslelių išsisunkiančiais tam tikrais riebalais bitė kojų šepetėliais ištepa sparnus, kad jie nesutrūktų. Vis dėlto vasarą, kai bitėms tenka daug skraidyti, renkant medų ar duoną, sparnai gana greit suplyšta, ir bitė žūva, nes su medaus ir duonos našta nepajėgia parlėkti namo. Prof. G. Koževnikovas pastebėjo, kad bitės su suplyšusiais sparnais iš avilio išmetamos ir į jį neįleidžiamos.
 Bitė gali gana greitai lėkti. Tuščiomis per valandą ji nulekia apie 65 kilometrus, o su medumi ar žiedadulkių našta — tiktai 25—30 kilometrų. Bitė lėkdama gali panešti daiktą, kuris sveria ne daugiau kaip 3/4 jos kūno svorio, t. y. 75 miligramus
 Kiek kilometrų bitė nulekia nuo avilio ieškodama medaus ar žiedadulkių, priklauso nuo aplinkybių. Jeigu apylinkė lygi, nėra nei kalnelių, nei medžių, nei krūmų, pvz., stepėse, tai bitė lekia ne toliau kaip 5 km. Jeigu apylinkė nelygi, yra kalnelių, daubų, upelių, ežerų, krūmų, medžių, kaip Lietuvoje, bitė gali nuo avilio nulėkti apie 14 km. Spiečiai nulekia toliau kaip 20 kilometrų. Bet dažniausiai bitė toliau kaip 3 km nelekia. Jeigu yra augalų su medumi arba žiedadulkėmis arčiau ir toliau, tai artimesnius prie bityno augalus bitės gausiau lanko, o tolesnius mažiau. Juo toliau bitėms tenka lėkti parsinešti medaus, juo daugiau jos sugaišta laiko, daugiau suvartoja maisto, todėl mažiau ir medaus prineša į avilį. Praktiškai laikoma geriausia, kai bitėms reikia skristi į ganyklą ne toliau kaip 0,5 km. Jeigu medaus šaltinis yra toliau kaip 1,5—2 km, tai bityną reikia perkelti arčiau prie augalų, iš kurių bitės neša medų.