BITININKAS

42 pav. Bitės virškinamieji organai (išilginis pjūvis): ba— burnos anga, r - ryklė, s — stemplė, tnp — medaus pūslė, vb— virškinamo­sios žarnos anga. vž — virškinamoji žarna. M — Malpigijaus organai, pž— plo­noji žarna, iž — išmatų žarna, rl — rektalinės liaukos, a — išmatų žarnos anga.

43 pav. Bitės plonosios žarnos skersinis piūvis.

 VIRŠKINAMIEJI ORGANAI

Virškinamųjų organų pagrindinės dalys: 1) ryklė, 2) stemplė, 3) medaus pūslė, 4) virškinamoji žarna, 5) plonoji žarna ir G) išmatų žarna (42 pav.). Darbininkės bitės virškinamasis latakas 35 mm ilgumo, motinos — 39 mm ir trano — 47 mm.

Ryklė. Bitės ryklė pailga (42 pav., r). Išsiplėsdama ir susispausdama ryklė padeda įčiulpti skystus daiktus ir nuryti kietą maistą (bičių duoną). Čia maistas suvilgomas ir sumaišomas su seilėmis.

Stemplė. Nuo ryklės prasideda stemplė (42 pav., s). Ji eina per visą krūtinę, pilvelyje pastorėja ir pavirsta didele pūsle. Tai medaus pūslė, kuri dažnai vadinama medaus skilveliu.

Medaus pūslė. Bitės medaus pūslė yra indas ar maišas, kuriuo bitė parneša namo medų ar vandenį (42 pav., mp). Medaus pūslė yra labai raumeninga ir tampri. Ji gali labai išsitempti ir tada joje telpa 14—16 mm³ medaus. Gausaus medunešio metu savo pūslėje bitė parneša daugiau kaip 55 mm³ medaus. Manoma, kad bitė vienu kartu gali parnešti nuo 20 iki 60 mg medaus (vidutiniškai 0,0487 g). Kad pripiltų vieną korio akelę, bitei reikia parnešti pilną medaus pūslę nuo 8 iki 15 kartų, o kad parneštų 1 kg medaus, bitė turi eiti į darbą nuo 120 000 ligi 150 000 kartų. Pilną medaus pūslę bitė pripildo apžiūrėdama ir išlaižydama apie 1000—1500 žiedų. Stipri šeima, kurioje yra 40 000—50 000 bičių, nešančių medų, esant palankiam orui, per dieną gali prinešti ligi 10 kg medaus.
Bitei parlėkus namo, pūslės raumenys susitraukia, medus iš pūslės išeina į burną ir supilamas į akeles arba atiduodamas kitai bitei.

Medaus pūslėje maistas nevirškinamas.

Virškinamosios žarnos anga. Medaus pūslėje, prie dugno, truputį šone yra virškinamosios žarnos anga (42 pav., vb). Ji panaši į žiedo pumpurą su koteliu arba į galvelę su kakleliu. Medaus pūslėje yra galvelė, o į virškinamąją žarną nusileidžia kaklelis. Galvelė sudaryta iš 4 vožtuvėlių. Jei vožtuvėliai sučiaupti, nė lašelis maisto iš pūslės neįeina į virškinamąją žarną, nors pūslė ir pilnutėlė. Maitindamasi bitė vožtuvėlius praskečia, ir maistas iš pūslės eina į galvelę, iš galvelės į kaklelį, o iš kaklelio į virškinamąją žarną.

Maistas iš virškinamosios žarnos atgal j pūslę negali patekti, nes kaklelyje yra visa eilė plėvelių, kurios jį kaip kamščiu užkemša. Maistas iš žarnos į pūslę negali patekti dar ir dėl to, kad, einant maistui atgal, kaklelis susidvilinkuoja ir uždaro kelią

Virškinamoji žarna. Bitės virškinamoji žarna gana ilga ir stora, apie 1 cm ilgumo, todėl pilvelyje ji esti suraityta. Žarnos sienelės skersai raukšlėtos, kad būtų didesnis plotas maistui virškinti ir suvirškintam maistui patekti į kūną. Ši žarna gamina įvairius fermentus, kurie virškina maistą, o suvirškintas maistas įsisunkia į kūną. Maisto likučiai iš virškinamosios žarnos eina į plonąją žarną.

Plonoji žarna. Plonoji žarna yra gana trumpa ir plona, bet turi išilginių raukšlių, todėl gali gerokai išsiplėsti (42 pav., pž, ir 43 pav.). Čia jokie fermentai negaminami, todėl maistas, atėjęs iš virškinamosios žarnos, nebesikeičia, o tiktai nustumiamas Matyti raukšlės. į išmatų žarną.

Malpigijaus organai. Plonosios žarnos pradžioje yra gana ilgų (apie 20 mm ilgumo) ir plonų (mažiau kaip 0,1 mm storumo) plaukelių ryšulys. Tai Malpigijaus organai (42 pav., M). Malpigijaus organuose yra apie 80—150 plaukelių. Šie organai, kaip žmogaus inkstai, sutraukia kūno atmatas ir nu­leidžia jas į plonąją žarną. Čia atmatos susimaišo su maisto liekanomis ir eina į išmatų žarną.

Išmatų žarna. Bitės išmatų žarna gana stora ir gali labai plėstis. Avilyje bitė išmatų nemeta, išsivalo tiktai lauke. Žiemą, kai bitės į lauką neišlekia, išmatos kraunamos šitoje žarnoje. Kadangi per žiemą išmatų prisirenka gana daug, tai išmatų žarna labai išsiplečia ir užima beveik visą pilvelio tuštumą.

Pavasarį, pirmą kartą išlėkusi į lauką, bitė išsivalo, išmatų žarna susiraukšlėja ir sumažėja. Jei žiemą bitės minta blogu medumi, kurio daug dalių lieka nesuvirškintų, arba jei bitės žiemoja labai šaltai ir susišildyti sunaudoja daug medaus, tai daug susidaro ir išmatų. Ypač daug išmatų esti, kai bitės anksti žiemą pradeda auginti perus. Perams maitinti bitės sunaudoja daug žiedadulkių, kurių plėvelės nesuvirškinamos. Jos eina į išmatų žarną ir čionai užima labai daug vietos. Esant šaltam ar vėlyvam pavasariui, kai bitės ilgai negali išlėkti, visos išmatos žarnoje nebetelpa, ir bitė priversta mesti jas avilyje. Toks išsivalymas avilyje vadinamas viduriavimu. Bitės labai suteršia korius ir avilį, avilyje pasidaro labai blogas, dvokiantis kvapas ir daug bičių miršta.

Pavasarį tokias bites reikia perkelti į kitą avilį ir duoti naujus, švarius korius, paliekant tiktai korius su perais.

MAISTO VIRŠKINIMAS

Bitės maistas. Svarbiausias bičių maistas yra medus ir bičių duona, arba žiedadulkės. Meduje yra cukraus, o duonoje — įvairūs baltymai, krakmolas, riebalai ir kai kurios kitos maisto medžiagos.

Maisto virškinimas. Maisto medžiagos tokiu pavidalu, kokiu jos yra augaluose ir jų produktuose, netinka nei žmogui, nei bitei maitintis, nes pro žarnų sieneles negali prasisunkti, todėl negali patekti į kraują, kuris maistą išnešioja po visą kūną ir maitina visus organus. Kad maistas galėtų prasisunkti pro žarnų sieneles, jis turi būti suskaldytas į paprastesnius cheminius junginius. Šitas maisto skaldymas vadinamas virškinimu.

Žmogaus ir bitės kūne maistą virškina fermentai.

Kaip virškinamas medus bei cukrus? Paimtas iš augalų nektaras ar iš penėtuvės cukraus sirupas tuojau sumaišomas su seilėmis. Seilių fermentas invertazė skaldo sacharozę į paprastesnius cukrus, kurie jau gali prasisunkti pro žarnos sieneles. Meduje lieka tiktai nedidelis kiekis sacharozės, kuri galutinai suskaldoma jau virškinamojoje žarnoje, ir tada visi cukrūs pro žarnos sienelę įsisunkia į kraują.

Kaip virškinamos žiedadulkės? Bitės, rinkdamos žiedadulkes, suvilgo jas medumi ir seilėmis. Seilių fermentai — invertazė ir diastazė — sukrautose į korius dulkelėse skaldo sacharozę ir krakmolą, bet galutinis jų virškinimas prasideda tiktai virškinamojoje žarnoje.

Nurytos žiedadulkės stemple, paskui medaus pūsle eina į virškinamosios žarnos angą, o iš ten kakleliu patenka į virškinamąją žarną. Bitė suvalgo iš karto tiek dulkelių su medumi, kiek telpa virškinamojoje žarnoje.

Čia maistas apsitraukia gleivėta plėvele. Pro ją prie maisto gali prasisunkti žarnos gaminamieji fermentai. Suvirškintas maistas pro tą plėvelę, o paskui ir pro žarnos sieneles, taip pat gali įsisunkti į kraują. Čia žiedadulkes veikia visi fermentai. Vienos dulkelės išbrinkusios sprogsta, ir jų maisto medžiagos fermentų greičiau suvirškinamos. Kitos dulkelės nesprogsta, bet fermentai pro dulkelių plėvelės skyleles įeina j vidų ir suvirškina tenai esančias maisto medžiagas. Iš dulkelių lieka tik plėvelės. Yra dulkelių visai nesuvirškinamų.

Virškinamosios žarnos sienelėse yra raumenų sluoksnis. Raumenys tamposi ir pamažu stumia maistą pirmyn. Perėjęs pro virškinamąją žarną, beveik visas maistas yra suvirškintas. Likučiai nuvaromi į plonąją žarną, iš jos — į išmatų žarną, o iš čionai išmetami laukan

Žiemos pabaigoje, kai žarnoje susirenka daug išmatų, labai padaugėja katalazės fermento. Manoma, kad šis fermentas paverčia išmatas vandens garais, angliarūgšte ir kitomis dujomis. Tokiu būdu išmatų žarna ne taip greit persipildo, ir bitė neviduriuoja.

Suvirškinto maisto naudojimas. Suvirškinti baltymai įsisunkia į kraują. Vikšrelių kūne suvirškintus baltymus kraujas išnešioja po visą kūną ir iš jų pasidaro įvairios vikšrelio kūno dalys — vikšrelis auga. Suaugusi bitė nebeauga, naujų kūno dalelių nepasidaro, todėl daugumą suvirškintų baltymų kraujas nuneša įvairioms liaukoms, ir baltymai tose liaukose sunaudojami sultims gaminti, pvz., pieneliui, vaškui, kiaušinėliams gaminti ir t. t. Suvirškintas cukrus, krakmolas ir riebalai panaudojami šilumai ir energijai gaminti. Nesunaudotos medžiagos sukraunamos vikšrelio bei suaugusios bitės kūne glikogeno arba riebalų pavidalu. Pvz., glikogenas, sukrautas bitės vikšrelio kūne, suvartojamas, kai vikšrelis pavirsta suaugusia bite.

Šitos liaukos gamina pienelį, kuriuo darbininkės bitės maitina jaunus perus (vikšrelius) ir motiną. Trano priešakinių žandų liaukos mažos dėl to, kad tranas pienelio negamina. Motinos šitos liaukos didžiausios, nes visą gautą maistą ji turi paversti pieneliu, iš kurio paskui pasigamina kiaušinėliai.