BITININKAS

Širdies ir kraujo takai

60 pav. Bitės išilginis pjūvis. Čia matyti raumenys, kurie valdo kvėpavimo organus ir širdį: pž — priešakiniai žandai, pl — priešakinė lūpa, ū — ūseliai, om — oro maišai galvoje, krūtinėje ir pilvelyje, gs — galvos smegenys, pa — paprastos akys, Ao — širdies aorta, l—3 šk — širdies skyriai arba kameros, š — širdis, rl —riebalų ląstelės, 1—7 nm — nervų mazgai, nik — nervų atsišakojimai kojose, tšk — trachėjų atsišakojimai kojose.

61 pav. Bitės kraujo ir nervų sistema: Viršutinėje kūno dalyje, kur yra kraujo latakas (širdis), kraujas teka rodyklės rodoma kryptimi iš užpakalio į priešakį, k1—l5 — širdies 5 skyriai arba kameros, klv — kraujo latako vingiai, kurie, bitės kūnui lankstantis ar lekiant, saugo kraujo lataką, kad jis nesitampytų, ir nenutrūktų, a — kraujo latakas krūtinėje (aorta); A — kraujo latako atvira pabaiga, pro kurią kraujas išsilieja į galvą. Kūno apačioje rodyklės rodo palaido kraujo tekėjimą. Juodi mazgeliai (N) bitės kūno apačioje yra nervų sistemos centrai arba mazgai (smegenys)

Kraujo indai. Bitės kraujo indai sudaryti labai paprastai. Tai vamzdelis, kuris prasideda pilvelyje ties penkto narelio viduriu ir baigiasi galvoje atviru galu. Tas vamzdelis eina nugaros pusėje aukščiau virškinamojo latako (60 ir 61 pav.).

Širdis. Pilvelyje kraujo vamzdelis turi 5 išsiplėtimus, sudėtus vienas paskui kitą. Tai širdis, sudaryta iš 5 skyrių, arba kamerų (90 pav.). Kiekvienas širdies skyrius iš šonų turi po skylelę (62 pav., O). Skylelė iš vidaus užsidaro dviem vožtuvėliais (plėvelėmis)  (62 pav., Ke₂), kaip suveriamos durys. Kraujas iš kūno į širdį pro skyleles gali įeiti, o išeiti negali, nes vožtuvėliai skylelę aklinai uždaro.

Tarp atskirų širdies skyrių (kamerų) taip pat yra vožtuvėliai (62 pav., Ke1). Jie, kaip suveriamos durys, atsidaro į priešakį. Todėl kraujas širdyje gali tekėti tiktai į priešakį.

Aorta. Nuo širdies į galvą eina kraujo latakas, vadinamas aorta. Tarp krūtinės ir pilvelio, kur bitės kūnas yra susmaugtas ir labiausiai lankstosi, aorta yra susiraičiusi, kad, kūnui judant, ir ji galėtų laisvai lankstytis, netrukdydama kraujo tekėjimo (61 pav., klv).

62 pav. Bitės širdis: 1—5 širdies skyriai arba kameros, su raumenimis, kurie tuos skyrius tai išskečia, tai suspaudžia, O — skylelės (angos) širdies skyrių šonuose, Ke - skyrelių vožtuvėliai. Rodyklės rodo, kaip teka kraujas.

63 pav. Bitės širdies gabalėlis. Matyti, kaip iš širdies (š) skyrių, arba kamerų, eina raumenys, kurie širdį čia suspaudžia, čia išplečia, om — oro maišai, nrp — nupiautų raumenų pluošteliai, nrs — nugaros raumenų sluoksnis, šr — širdies raumenys, rl — riebalų ląstelės.

64 pav. Bitės širdies (š) gabalėlis. Matyti, kaip iš oro maišų šakomis atei­na prie širdies oras, om—-oro maišai, nr — nugaros raumenys, šom — širdies oro maišai, rl — riebalų ląstelė.

Kaip kraujas kūne varinėjamas? Prie širdies iš abiejų pusių kaip stygos prisegti raumenų pluošteliai (62, 63 ir 64 pav.). Kai raumenys plečia širdies kameras, kraujas iš kūno teka į širdį, kai raumenys suspaudžia širdį, kraujas pro šonines skyles negali išeiti lauk, bet jam laisvas kelias į priešakį, į aortą. Taip varomas kraujas ateina į galvą ir čia pro atvirą aortos galą (61 pav., A) išsilieja. Kadangi nuolatos atvaroma vis daugiau naujo kraujo, tai išsiliejęs galvoje kraujas teka iš galvos atgal į krūtinę, į pilvelį, prieina prie žarnų, paima iš jų maistą ir, priėjęs prie širdies, vėl į ją įsiurbiamas ir aorta varomas į galvą, o iš tenai vėl palaidai slenka visu kūnu į užpakalį.

Širdžiai ir raumenims dirbant, reikia daug oro, todėl aplink širdį yra daug oro maišelių, kurie ploniausiais išsišakojimais tiekia oro širdžiai ir raumenims (64 pav.).

Bitės širdis plaka smarkiai — 120 kartų per sekundę.

Kraujo takai. Išskyrus širdies aortą, kitokių kraujo takų, vamzdelių pavidalo, nėra. Spėjama, kad kraujas tarp ląstelių turi tara tikrą tinklą savo takų ir tais takais tvarkingai apeina visą kūną, kad aprūpintų jį maistu, paimtų atmatas, kurias palieka Malpigijaus ir kituose išmatų organuose. Paskui kraujas vėl eina prie žarnų, pasiima maisto, eina prie širdies, kuri kraują įtraukia į vidų, vėl siunčia į galvą ir t. t

Kraujas. Bitės kraujas yra bespalvis skystis, kuriame plau­kioja maži kraujo kūneliai, panašūs į žmogaus baltuosius kraujo kūnelius. Bitės kraujo uždavinys yra išnešioti visam kūnui maistą ir paimti iš kūno ląstelių atmatas.

KRAUJO PADĖJĖJAI

Kokių kraujas turi padėjėjų? Buvo sakyta, kad kraujo uždavinys išnešioti kūno dalims maistą ir surinkti atmatas. Bet kai bitei reikia sukaupti maisto atsargą, reikia ir vietos jai sudėti. Kūnui išvalyti irgi reikia padėjėjų. Šiuos uždavinius bitės organizme atlieka riebalų enocitai ir apyširdžio ląstelės.

Riebalų ląstelės. Virškinamojoje žarnoje suskaldytą maistą kūnas sunaudoja ne visą. Nesunaudotas maistas sukraunamas, kaip atsarginė medžiaga, riebalų ląstelėse, kurios išmėtytos visame bitės kūne (63, 64 pav., rl). Ypač daug riebalų ląstelių turi bičių vikšrai (kirmėlaitės). Kai uždengti korių akelėse vikšrai keičiasi, virsdami suaugusia bite, jie daug tų riebalinių ląstelių sunaudoja. Išsiritusios iš korių jaunos bitės riebalų ląstelių turi maža. Senesnės bitės riebalų ląstelių turi daugiau kaip jaunos. Motina riebalų ląstelių turi daugiausia, o tranai visai maža. Spėjama, kad riebalų ląstelėse yra atsarginė baltyminė medžiaga. Motina, dedanti kiaušinėlius, turi turėti daugiausia atsarginės medžiagos, o tranui jos beveik visai nereikia. Prof. Koževnikovo tyrimai rodo, kad riebalų ląstelės gali paimti ir nereikalingas kūnui medžiagas.

Enocitai. Tai atskiros ląstelės su dideliais branduoliais. Enocitai randami visame kūne. Gal būt, kad jie paima tas kūno atmatas, kurių negali paimti kraujas. Enocitai atmatas įtraukia į save ir laiko, kad jos bitės kūnui nekenktų. Juo bitė senesnė, tuo enocituose atmatų vis daugiau ir daugiau atsiranda. 2— 3 metų motinos enocitai atmatų kimšte prikimšti.

Kai kurie mokslininkai mano, kad enocitai atmatas sutirpdo ir išmeta pro Malpigijaus organus. Daugiausia enocitų randama prie Malpigijaus organų, trachėjų ir riebalų ląstelių.

Apyširdžio ląstelės. Prie pat širdies ir kiek toliau nuo jos yra įvairaus didumo ląstelių kamuolėliai bei grandinėlės. Šios ląstelės yra mažesnės už enocitus. Jų kūnas (protoplazma) turi daug smulkių grūdelių. Šių ląstelių reikšmė tikrai nežinoma. Vieni mano, kad jos gamina kraujo kūnelius, kiti mano, kad jos padeda įsisunkti kūno ląstelių atmatoms į Malpigijaus organus.