BITININKAS

 BITĖS NERVŲ SISTEMA IR SMEGENYS
 Bitės nervų sistema suskirstoma į 3 skyrius: 1 — centrinė, 2 — periferinė ir 3 — simpatinė nervų sistema (65 ir 66 pav.).

65 pav. Bitės nervų sistema, žiūrint iš viršaus. Balti mazgeliai — nervų centrai, o balti siūleliai — nervų siūleliai, kurie jungia nervų centrus su jutimo, judėjimo ir kitais organais.

66 pav. Darbininkės bitės galvos smegenys: rc — regėjimo centrai, ūjc — ūselių jutimo nervų centrai, g — grybeliai — visų nervų centras

Centrinė nervų sistema yra bitės galvoje. Ji sudaryta iš didžiojo nervų mazgo galvoje ir mažesniojo mazgo po rykle. Didžiajame mazge šonuose yra 2 gumbai, iš kurių eina nervai į sudėtines didžiąsias akis. Trano šie gumbai yra didžiausi, nes jo akys didesnės, negu motinos arba darbininkės bitės. Ant šio mazgo dar yra 3 nedideli gumbeliai, iš kurių eina nervų siūleliai į bičių mažąsias akis. Didžiojo mazgo apatinėje dalyje yra 2 gumbeliai, iš kurių eina nervai į ūselius. Ant didžiojo nervų mazgo yra du kauburėliai (66 pav., g). Šie kauburėliai yra viso kūno nervų centrai. Jie įgalina bitę derinti gaunamas iš visų jutimo organų žinias ir duoti atitinkamus paliepimus tiems ar kitiems judėjimo organams. Didysis galvos nervų mazgas dažnai vadinamas bičių smegenimis. Darbininkės bitės šie kauburėliai yra didžiausi, nes joms tenka atlikti daugiausia įvairių darbų.

Iš mažesniojo nervų mazgo eina 3 poros nervų siūlelių: į priešakinius, užpakalinius žandus ir užpakalinę lūpą.

Periferinė nervų sistema. Nuo galvos nervų mazgų bitės kūno apačia eina nervų mazgų grandinė. Iš jų 2 mazgai yra krūtinėje ir 5 nervų mazgai yra pilvelyje (65 pav.). Šita nervų sistema vadinama periferine.

Iš krūtinėje esamų dviejų mazgų priešakinis yra mažesnis, o antrasis — didesnis. Iš mažojo mazgo nervų siūleliai eina į priešakinę porą kojų. Iš didesniojo — į viduriniąsias ir užpakalines kojas, sparnus ir užpakalinį (mažąjį) krūtinės narelį.

Iš pilvelyje esamų nervų mazgų nervų siūleliai eina į pilvelio paviršių prie ten esamų įvairių jutimo organų, raumenų, liaukų ir geluonies.

Simpatinė nervų sistema mažai ištirta. Ji prasideda nedideliu nervų mazgeliu kaktoje. Šis nervų mazgas sujungtas nervų siūleliais su smegenimis. Iš jo eina nervų siūleliai į virškinamąją ir plonąją žarnas ir į širdį.

Antra simpatinės nervų sistemos dalis (siūlelio pavidalo su mažais mazgeliais) eina lygiagrečiai su periferinės nervų sistemos mazgų grandinėle į krūtinę ir bitės pilvelį. Iš šios simpatinės nervų sistemos dalies eina nervų siūleliai prie alsavimo organų.

Antroji simpatinės nervų sistemos dalis baigiasi uodegėlės pavidalo nervų siūleliu. Iš šios dalies eina nervų siūleliai prie išmatų žarnos ir lytinių organų.

Visos nervų sistemos surištos tarpusavyje nervų siūleliais.

Kadangi kiekviena bitės kūno dalis (galva, krūtinė ir pilvelis) turi savo nervų mazgus (centrus), tai jos iš dalies gali gyventi ir savistoviai. Pavyzdžiui, jeigu nuplausime bitei galvą, ji galės eiti, sparnais plazdenti ir net į orą pakilti, geluonis galės įgilti ir panašiai.

Bičių elgesys. 1) Bitės, skruzdės ir širšės (vapsvos) gyvena didelėmis šeimomis. Jų nervų sistema labiau išvystyta (tobulesnė), negu vabzdžių, kurie gyvena pavieniui. Dažnai bičių elgesyje randama pasiaukojimas, taupumas, piktumas ir daugelis kitų reiškinių, kurie būdingi žmogaus gyvenime. Bet iš tikrųjų bitės savo gyvenime elgiasi ne sąmoningai, o taip, kaip joms yra įgimta. Pavyzdžiui, korius jos siuva visą laiką tokius pat, kaip prieš tūkstantį metų, taip ir dabar, be jokių pakeitimų, tik tokius, kokie joms yra įgimti.

Į kiekvieną išorinį veiksmą bitė atsako savo kūno veiksmu. Pavyzdžiui, bitė tupi ant rankos. Jeigu atsargiai paliesime bitės koją, apie šitą kojos palietimą jutimo nervai duoda žinią į krūtinės nervų mazgą. Iš mazgo duodamas įsakymas tos kojos raumenims, kad jie koją iš tos vietos atitrauktų. Šitoks bitės elgesys vadinamas refleksu arba atspindžiu; vadinasi, bitės kojos atitraukimas buvo atspindys į kojos palietimą. Tai buvo paprastas, nesudėtingas refleksas.

Dažnai būna sudėtingi refleksai. Jeigu anksčiau minėtame pavyzdyje bitės koją labai prispaustume, kojos nervai apie tai pasakytų ne vienam krūtinės nervų mazgui, bet daugeliui mazgų, net ir smegenims. Iš visų tų vietų ateitų įsakymai ir kojoms ir sparnams ir geluoniui. Todėl sujaudinta stipraus kojos paspaudimo bitė įgilia ir stengiasi nulėkti.

Akademikas J. P. Pavlovas bičių refleksus suskirstė į 2 rūšis: nesąlyginiai ir sąlyginiai refleksai.

Nesąlyginiai refleksai yra prigimti, tai yra bitė tik užgimusi jau moka tą ar kitą darbą atlikti. Pavyzdžiui, bičių nereikia mokyti korius siūti, perus penėti, savo lizdą ginti nuo įvairių priešų, medų ir žiedadulkes iš žiedų rinkti ir t. t.

Sąlyginius refleksus bitės įgyja begyvendamos. Pavyzdžiui, kad bitė, paskraidžiusi lauke, grįžusi vėl galėtų surasti savo avilį, ji skraidydama arti avilio gerai įsižiūri jį ir visą aplinką. Jeigu vienos dienos bitę nuneštume už kokio kilometro ir paleistume, ji savo avilio nesurastų. Antras sąlyginio reflekso pavyzdys gali būti toks. Kai bitė randa augalus su nektaru, prisigeria nektaro pilną medaus pūslę. Tada ji pakyla į orą ir skraidydama padaro kelis ratus, kad įsidėmėtų tą vietą ir augalus. Parskridusi namo ir palikusi avilyje nektarą, vėl skrenda į tą vietą, kurioje buvo radusi nektaro.

Bitės atsimena laiką. Pavyzdžiui, grikiai nektarą gamina tiktai nuo ryto iki vidurdienio — ligi 12—14 valandos, o baltieji dobilai — visą dieną. Todėl bitės į grikius skrenda tiktai ligi pietų, o baltuosiuose dobiluose jas galima matyti visą dieną.

Sąlyginiai refleksai greit įgyjami ir greit pametami. Pavyzdžiui, jeigu bitė baltuosiuose dobiluose rado nektaro, ji kasdien lankys juos. Bet, kai tik baltieji dobilai peržydi, ir bitės juose 2—3 dienas nektaro jau neranda, tai juos pameta ir ieško kitų augalų. Nesąlyginių refleksų bitė nepameta. Pavyzdžiui, rudenį užgimusi bitė nei rudenį, nei žiemą nektaro iš žiedų nerenka. Bet pavasarį, kai tik atsiranda žiedai, tuojau bitės pradeda jį rinkti. Jeigu vasarą keletą dienų esti blogas oras, bitės negali skraidyti lauke ir rinkti nektaro, jos to darbo neužmiršta ir pirmą giedrą dieną skrenda žiedų ieškoti ir nektaro rinkti.

Beveik visi nesąlyginiai (prigimti) refleksai yra bitėms naudingi. Jie susidarė per daugelį tūkstančių metų.

Instinktas. Bitės instinktas, tai nesąlyginių refleksų visuma. Bičių instinktas — tai prigimtas mokėjimas atlikti tuos ar kitus veiksmus. Bitės instinktyvių veiksmų pavyzdžiais gali būti šie veiksmai:

1) Statybinis instinktas. Bitės iš vaško siuva šešiakampėmis akelėmis korius. Šito darbo niekas bičių nemokė. Siuva nevienodo didumo akeles: bitines — mažesnes ir tranines — didesnes. Kai kada siuva ir labai dideles — motinines akeles, skirtas motinoms auginti.

2) Maisto rinkimo instinktas. Bitės renka sau maistą — žiedų nektarą ir žiedadulkes (bičių duoną) neribotu kiekiu, kiek tiktai jo randa. Šita jų savybė gyvenime labai naudinga, nes būna laikotarpių, kai gamtoje nei medaus, nei žiedadulkių jos neranda, pavyzdžiui žiemą, o maisto reikia ir pačioms bitėms, ir jų perams. Todėl bitės ir kaupia neribotus kiekius atsargų. Bet šito bičių niekas nemokė, tai jų prigimta savybė,

3) Rūpinimosi savo prieaugliu instinktas. Jaunus vikšrelius (ligi 3 dienų) bitės peni pieneliu, o vyresnius— košele, pagaminta iš žiedadulkių ir medaus. Motinos vikšrelį visą laiką peni pieneliu. Kai vikšrelis pakankamai užaugą jį akelėje uždengia. Tai taip pat bitėms prigimta.

4) Dauginimosi instinktas. Kai bičių šeima pasiekia tam tikrą subrendimo laipsnį, auginamos naujos motinos. Tada šeimos dalis su savo motina atsiskiria ir apsigyvena naujoje vietoje. Ši savybė bitėms yra prigimta.

5) Lytinis instinktas. Jauna, pilnai subrendusi (6—7 d. po užgimimo) motina skrenda į lauką apsivaisinti — susitikti su tranu. Avilyje motina neapsivaisina, nes čia tėra giminingi savo šeimos tranai. Išskridusi į lauką, motina susitinka su kitų šeimų tranais, kurie skraido laukuose ir laukia motinos pasirodant. Ta motinų savybė taip pat prigimta.

6) Gynimosi instinktas. Jeigu prie bičių lizdo prisiartina žmogus ar kitoks sutvėrimas, bitės jį gilia. Nors įgėlusi bitė numiršta, bet visa šeima lieka apginta. Pačiai bitei toksai Instinktas nenaudingas, bet visai šeimai jis naudingas.

7) Tarpusavio santykių instinktas. Vienos šeimos bitės pažįsta kitos šeimos bites iš kvapo, nes kiekvienos šeimos bitės turi skirtingą kvapą. Vienos šeimos bitės neįsileidžia į savo lizdą kitos šeimos bičių. Prie avilio lakos visą laiką budi sargybinės bitės, kurios kiekvieną nutūpusią ant prielakčio bitę tuojau ūseliais paliečia, t. y. pauosto. Pajutusios svetimą kvapą, į avilį neįsileidžia. Jaunas bites, kurios dar lauke neskraido, bitės priima ir iš svetimos šeimos.

Labai sudėtingas bičių instinktas, kaip jos viena kitai pasako apie surastą nektaro šaltinį.