BITININKAS

dr. Algirdas Baltuškevičius

Ar žiedadulkės gali sukelti alergiją?
Reikia prisiminti, kad bičių surinktos žiedadulkės vadinamos entomofilinėmis. Savo chemine sudėtimi ir biologiniu veikimu jos skiriasi nuo anemofiliniu laukų ir pievų žiedadulkių, išnešiojamų vėjo. Pastarosios, patekusios į kvėpavimo takus, kai kuriems asmenims gali sukelti alergiją, ypač polinozę (šieno karštligę arba šienligę). Tuo tarpu entomofilinių žiedadulkių, iš augalo j augalą pernešamų bičių ir kitų vabzdžių, tokio poveikio nėra pastebėta. Vis dėlto, jei žmogus yra jautrus kurio nors augalo žiedadulkėms, negalima garantuoti, kad alergijos nesukels ir žiedadulkės, paimtos iš bičių. Žinoma, jog kai kurie žmonės yra jautrūs žemuogėms ir daugeliui kitų produktų. Argi todėl visi turėtų atsisakyti žemuogių? Kam žemuogės alergijos nesukelia, tas drąsiai gali jas valgyti. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie žiedadulkes.

Ar žiedadulkės kaupia toksines ir radioaktyvias medžiagas?
Pastaraisiais metais dažnai kyla klausimas dėl žiedadulkių toksiškumo, nes žemės ūkyje kovai su augalų kenkėjais naudojami įvairūs chemikalai. Anksčiau buvo manoma, kad bitė yra labai jautrus vabzdys ir ji nerenka nei apnuodytų žiedadulkių, nei nektaro, o jei kuri ir surenka, tai pati žūva, nepasiekusi avilio. Neseniai buvo ištirta, kad bitės žūva net nuo nedidelio radioaktyvaus spinduliavimo. Prancūzijoje ir Italijoje bites naudoja kaip radioaktyvumo indikatorius, o Slovakijoj manoma, kad bitės yra geras indikatorius ekologinės aplinkos užterštumui įvertinti. Rumunų autoriai neseniai tyrė nitritų ir nitratų kiekį bičių surinktose žiedadulkėse bei bičių duonelėje iš augalų, tręštų amonio druskomis. Tyrimų rezultatai parodė, kad nė viename žiedadulkių ir bičių duonelės pavyzdyje nei nitritų, nei nitratų nerasta, o augalų stiebe šių medžiagų buvo rasta. Autoriai mano, kad žiedadulkės turi natūralių medžiagų, kurios sulaiko nitritų ir nitratų kaupimąsi jose. 1993 metais Slovakijos autorė Čermakova pateikė savo tyrimų duomenis: ji tyrė sunkiuosius metalus – šviną, kadmį ir chromą, kurie gali kauptis žiedadulkėse ir meduje. Tyrimui naudojo labai jautrų atominės spektroskopijos su absorbcija metodą ir nustatė, kad žiedadulkės, surinktos iš labai užterštos zonos, turėjo didesnį kiekį sunkiųjų metalų negu žiedadulkės, surinktos iš kalnuotų vietovių. Ypač daug buvo rasta chromo ir kadmio. Didesnis švino kiekis rastas žiedadulkėse, kurios buvo paimtos iš bičių šeimų, laikomų netoli asfaltuotų magistralių, o sunkiųjų metalų kiekis meduje neviršijo leistinų normų. Matyt, bitės, kaip ir kiti gyviai, per ilgesnį laiką prisitaiko prie kenksmingų medžiagų ir gali atnešti jų ir į avilį. Visa tai rodo, kad reikalinga bitininkams griežtai laikytis profilaktinių priemonių – nelaikyti bičių šeimų užterštoje aplinkoje ir arti automagistralių, o surinktas žiedadulkes analitikai ir higienistai turėtų kruopščiai patikrinti, kad vartotojui nepatektų nė viena užteršta žiedadulkė. Ekologiniai bičių ūkiai turi geresnes sąlygas medaus, žiedadulkių ir kitų bičių produktų kokybei užtikrinti.

Kaip ir kada vartoti žiedadulkes gydymui ir profilaktikai?
Gydymui žiedadulkės pradėtos vartoti šio šimtmečio viduryje. Ilgamečiais klinicistų stebėjimais įsitikinta, kad žiedadulkės reguliuoja žarnyno veiklą tiek esant vidurių užkietėjimui, tiek ir esant viduriavimui, ypač tais atvejais, kai vyrauja virškinamojo trakto (skrandžio, žarnyno, tulžies pūslės ir latakų) funkciniai sutrikimai. Jei skrandžio sulčių rūgštingumas yra normalus, žiedadulkės skiriamos po 30 g (du valgomieji šaukštai) kasdien. Jos geriamos vieną ar du kartus per dieną, valgant arba po valgio užgeriant virintu vandeniu. Lėtinio gastrito atvejais, esat sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, žiedadulkes patartina gerti kartu su medaus tirpalu 5-10 min. prieš valgį. Žiedadulkės yra naudingos, gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Jas geriant su medaus tirpalu, greičiau pavyksta sureguliuoti skrandžio sulčių rūgštingumą, jos apsaugoskrandį nuo opos kraujavimo, o esant kraujavimui iš opos, žiedadulkės vartojamos su kitais kraują stabdančiais preparatais – greičiau pavyksta sustabdyti kraujavimą. Virškinamojo trakto ligų gydymo kursui patartina suvartoti apie 300 g žiedadulkių. Užsienio šalyse jau yra sukurtų žiedadulkių preparatų ekstraktų, pavyzdžiui, Charkovo profesorius A.Tichonovas neseniai sukūrė iš poliflorinių žiedadulkių fermentinį preparatą „Polenaza”, kuriuo rekomenduoja gydyti įvairias skrandžio ir žarnyno ligas.
>Žiedadulkėmis galima gydyti lėtinius kepenų ir tulžies pūslės uždegimus. Jos yra naudingos, gydant lėtinį alkoholizmą (kada yra dar nedidelis kepenų pažeidimas be ryškių kepenų cirozės požymių), besivystantį kartu su depresija ir kitais nervų sistemos pažeidimais. Šiais atvejais žiedadulkės gydo ne tik kepenis, bet ir nervų sistemą, organizmą aprūpina vitaminais bei pilnavertėmis aminorūgštimis, kurių labai trūksta sergantiems lėtiniu alkoholizmu.
Neblogų rezultatų galima pasiekti, gydant žiedadulkėmis lėtinį prostatitą ir prostatos padidėjimo (adenomos) ankstyvas stadijas, šiais atvejais reikia vartoti po 15-20 g žiedadulkių per dieną, jas geriant per 3 kartus. Gydymo kursą tęsti 2-3 mėn., kontroliuojant šios srities specialistui urologui.
>Gydant žiedadulkėmis bet kurios kilmės vidaus organų ligas, jos gerina kraujo rodiklius: nyksta mažakraujystės požymiai, normalėja leukocitų kiekis net ir tais atvejais, kai leukopenija (sumažėjęs leukocitų kiekis) buvo sukelta, švitinant radioaktyviais spinduliais.
Ypač buvo geri rezultatai, gydant žiedadulkėmis klimakterines neurozes, įvairios kilmės nervines depresijas, ypač ankstyvos aterosklerozės atvejais, kai dar nėra ryškių organinių pakitimų, o vyrauja funkciniai nervų sistemos sutrikimai. Šiais atvejais žiedadulkės gerina nuotaiką, miegą, atkuria fizines ir psichines jėgas. Jos padeda greičiau atsigauti žmogui po sunkių infekcinių ligų ar operacijų. Nors tiesiogiai su žiedadulkėmis negalima pagydyti vėžinių ligų, bet atliktais ir dabar atliekamais eksperimentiniais ir klinikiniais tyrimais įsitikinta, kad žiedadulkės, teigiamai veikdamos žmogaus imuninę sistemą, stiprina kraują, naudojamos kartu su kitomis gydymo priemonėmis, padeda gydyti ir šią sunkią ligą.
Žiedadulkės dažnai naudojamos kardiologinėje praktikoje. Įrodyta, kad jos mažina cholesterolio kiekį kraujyje, apsaugo nuo trombų susidarymo, todėl jos vartojamos įvairių aterosklerozės formų atvejais. Nustatyta, kad žiedadulkės mažina stiprių širdies preparatų (gliukozidų) pašalinį poveikį.
Net ir sveikiems asmenims, ypač tiems, kurie dirba sunkų fizinį ar protinį darbą, o taip pat ir sportininkams patartina vartoti žiedadulkes profilaktiškai, skiriant jas po 15-20 g per dieną suaugusiems, o vaikams priklausomai nuo jų amžiaus po 5-10 g. Žiemą ir pavasarį profilaktiškai vartojamos žiedadulkės, bičių duonelė ir medus padeda išvengti peršalimo ligų. Šiuo metu ypač jas patartina vartoti vaikams gydyti bei reabilitacijos įstaigose (darželiuose, mokyklose, internatuose, profilaktoriumuose). Vartojant žiedadulkes, galima padidinti ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų atsparumą infekcinėms ligoms, pagerinti bendrą organizmo imuninę būklę. Lietuvoje jau sukurti receptai maisto gaminiams ir gaivinantiems gėrimams su medumi ir žiedadulkėmis gaminti.

Žiedadulkių preparatai bei maisto papildai
Nuo 1995 metų Vilniuje įsikūrusi UAB „Medicata” pradėjo gaminti žiedadulkių tabletes. Tai taisyklingo šešiabriaunio, primenančio korio akutę, pasmulkintos, bet nesumaltos, be papildomo rišiklio, natūralios žiedadulkės. Kiekvienos tabletės svoris – 1,5 g, jos sufasuotos po 20 tablečių pakuotėse. Jas patogiau vartoti nei granuliuotas žiedadulkes. Minėta firma dar gamina žiedadulkių tabletes, sumaišytas su bičių duonele, fruktoze ir vitaminu C. Visi šie žiedadulkių preparatai kaip medicininės paskirties maisto papildai yra užregistruoti Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijoje ir jų galima įsigyti visose Lietuvos vaistinėse.
Kita Lietuvos firma UAB „Apilita” gamina ir per vaistinių tinklą realizuoja pastiles su žiedadulkėmis ir su bičių duonele. Tai originalios apvalios formos pastiles, sufasuotos į plastmasinius indelius po 60 vienetų. Šių pastilių veikliosios medžiagos gerai pasisavinamos per burnos gleivinę, todėl šias pastiles rekomen-•duojama kramtyti arba čiulpti po 2-3 per dieną.
Užsienio firmos taip pat gamina įvairių žiedadulkių preparatų. Rumunijoje toks preparatas, pavadintas „Polenapin”, išleidžiamas tabletėmis po 0,25 g, Ukrainoje – jau anksčiau minėtas žiedadulkių fermentinis preparatas „Polenaza”.
Užsienyje, o taip pat ir Lietuvoje gaminami žiedadulkių ir medaus mišiniai. Toks mišinys Rumunijoje turi „Energin” pavadinimą. Lietuvoje populiarūs šviežių žiedadulkių ir medaus, o taip pat bičių duonelės ir medaus mišiniai. Paminėtinas rumunų kompleksinis preparatas „Energin L” – tai žiedadulkių, medaus ir bičių pienelio mišinys. Analogiškus preparatus gamina ir Slovėnijos „Medex” firma su „Apimen” ir „Medonal” pavadinimais. Deja, šių preparatų Lietuva dar neimportuoja.
Ispanijos firma „Soria Natūrai” į Lietuvą importuoja žiedadulkių sudėtinį preparatą, pavadintą „Pollen complex”, j kurio sudėtį, be žiedadulkių įeina fermentuota miežių ir kukurūzų želė, fruktozė, čiobrelių užpilas, citrinų sultys. Tai tonizuojantis, imuninę sistemą stiprinantis preparatas, pateikiamas vartotojui buteliukuose po 200 ml. Rekomenduojamas gerti po 10-15 ml 3 kartus prieš valgį suaugusiems ir po 5-7 ml 3 kartus prieš valgį vaikams (paaugliams vartoti nepatartina). Šį preparatą galima įsigyti specializuotose sveiko maisto parduotuvėse.

Kada negalima vartoti žiedadulkių?
Mūsų ir kitų autorių patirtis rodo, kad žiedadulkės nekenksmingos. Tačiau nepatartina jų vartoti paaugliams lytinio brendimo metu, nes žiedadulkėse esantys vitaminas E ir kai kurie hormonai gali iškreipti normalią lytinio brendimo eigą. Alergiją bičių surinktos žiedadulkės sukelia retai. Jų negalima vartoti sergantiems bronchine astma, asmenims alergiškiems medikamentams, ypač B grupės vitaminams. Vis dėlto, norint gydytis žiedadulkėmis, reikia konsultuotis su gydytoju, atitinkamos srities specialistu ir apiterapeutu.

Bičių duonelės privalumai
Dažnai kyla klausimas, koks produktas vertingesnis: žiedadulkės ar bičių duonelė? Kai kuriomis savybėmis bičių duonelė lenkia žiedadulkes. Pastarųjų metų tyrimais nustatyta, kad bičių duonelę lengviau įsisavina žmogaus organizmas. Taip yra todėl, kad „bręstant”, t.y. fermentuojantis duonelei, skyla ją sudarančių žiedadulkių apvalkalėlis ir išlaisvinamos viduje esančios medžiagos, galinčios greičiau absorbuotis organizme. Vykstant fermentiniams procesams, dalis duonelėje esančių baltymų skyla iki paprastesnių junginių – peptidų ir laisvųjų aminorūgš-čių, o dalis sudėtingų angliavandenių suskaldomi iki monosacharidų, kurių dalis virsta pieno rūgštimi. Pieno rūgšties dėka bičių duonelė įgyja didesnį rūgštingumą, kuris stabdo įvairių pelėsių, mikroorganizmų, puvimo bakterijų dauginimąsi ir vystymąsi. Todėl šio konservuoto bičių produkto savybės laikui bėgant mažai kinta ir bičių duonelę galima ilgiau vartoti negu žiedadulkes. Biocheminiu požiūriu bičių duonelė, skirtingai negu žiedadulkės, turi mažiau baltymų (tik apie 20 proc.), žymiai daugiau angliavandenių (24-34 proc.) ir iki 1,5 proc. lipidų. Savo kaloringumu bičių duonelė prilygsta augalinės kilmės maisto produktams – miltams, ryžiams, žirniams. Iš daugelio mineralinių medžiagų bičių duonelėje daugiausia yra geležies, kobalto, fosforo ir kalcio. Aminorūgštys sudaro apie 15 proc. bičių duonelės sausųjų medžiagų. Bičių duonelės vitaminų sudėtis yra analogiška žiedadulkėms, tačiau bičių duonelėje yra didesnis vitamino K kiekis ir žymiai mažesnis vitamino E kiekis.
Bičių duonelės biologiškai aktyvių medžiagų kiekis irgi skiriasi nuo žiedadulkių, nes bičių duonelėje gausu tokių fermentų kaip sacharazė, amilazė, katalazė, aminotransferazė ir adenozintrifosfatazė. Be to bičių duonelėje yra organinių rūgščių, kai kurių hormonų, pigmentų, o taip pat medžiagų, pasižyminčių antibiotinėmis savybėmis. Visuma tokių svarbių organizmo gyvybiniams procesams medžiagų ir sąlygoja ryškų biosti-muliuojantį bičių duonelės poveikį.
Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad bičių duonelė, skirtingai nuo medikamentų, neturi nepageidaujamo ar toksinio poveikio. Joje esantis mažas vitamino E ir estrogenų kiekis suteikia galimybę ją profilaktiškai vartoti įvairaus amžiaus žmonėms ir net vaikams. Alergijos atvejai bičių duonelei labai reti.
Bičių duonelė rekomenduojama asmenims, sergantiems mažakraujyste, hepatitu, cukriniu diabetu, virškinamojo trakto, ypač žarnyno (fermentiniai kolitai, enterokolitai, lėtiniai vidurių užkietėjimai) ligomis. K.Valiukienės ir bendraautorių atlikti tyrimai parodė, kad bičių duonelė gerina pagyvenusio amžiaus žmonių sveikatą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Neseniai mūsų atlikti tyrimai įrodė, kad bičių duonelė sergantiems vyresnio amžiaus asmenims cukriniu diabetu ne tik sumažino cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir sustiprino šių ligonių imuninę sistemą.
Bičių duonelę profilaktiškai rekomenduojama vartoti po 10-15 g per dieną, o gydymo tikslais – po 20-30 g per dieną.

Žiedadulkių ir bičių duonelės laikymo sąlygos
Ilgai laikant žiedadulkes, jos „pasensta”, sumažėja jose vitaminų, aminorūgščių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų kiekis. Yra nustatyta, kad išlaikius žiedadulkes 3-4 metus, aminorūgščių ir kitų biologiškai vertingų medžiagų sumažėja iki 40 proc., nes jose vykstantys fiziologiniai ir biocheminiai procesai pagreitina biologiškai aktyvių medžiagų irimą.
Gerai paruoštos žiedadulkės yra tinkamos profilaktikai ir gydymui. Jeigu turi 10 proc. drėgmės, turi būti sufasuotos į stiklinius (geriau tamsaus stiklo) indus. Sandariai uždaryti indai su žiedadulkėmis turi būti laikomi tamsiose, gerai vėdinamose patalpose, kurių optimali temperatūra ne didesnė kaip +12° C. Bičių duonelės laikymo sąlygos iš esmės yra tokios pat kaip ir žiedadulkių, tačiau bičių duonelė geriau išsaugoja savo vertingas medžiagas, jeigu ji laikoma žemesnėje (nuo O iki +10° C temperatūroje.
Optimaliausia žiedadulkių ir bičių duonelės laikymo trukmė anksčiau nurodytomis sąlygomis yra vieneri metai.
Žiedadulkių, o taip pat ir bičių duonelės mišiniai su medumi taip pat turi būti sufasuoti į tamsaus stiklo indus. Sandariai uždaryti ir laikomi iš esmės tomis pačiomis sąlygomis kaip ir grynos žiedadulkės bei bičių duonelė gali išsaugoti savo vertingas savybes iki dviejų metų.