BITININKAS

Pagal St. Gliaudys “Žiedadulkės ir bičių duona”, K.Nešukaitienė “Žiedadulkių ir bičių duonos gydomosios savybės”

Žiedadulkės – augalų vyriškosios lytinės lastelės.  Jos formuojasi ir bręsta žiedo vyriškojoje dalyje, kuokelių sustorėjimuose -dulkinėse. Žiedadulkėms subrendus, dulkinės sienelė plyšta, ir žiedadulkės išdulka.  Be savo tiesioginės paskirties – apvaisinti moteriškoje žiedo dalyje, sėklapradyje, glūdinčią kiaušialąstę, žiedadulkės yra daugelio naudingų vabzdžių entomofagų – maistas.  Bitėms žiedadulkės yra vienintelis amino rūgščių, riebalų tiekėjas, svarbus mineralinių druskių, mikroelementų ir daugelio vitaminių šaltinis.
Kiekvienos augalo rūšies žiedadulkės daugiau ar mažiau skiriasi forma, dydžiu, paviršiaus raštu ir dalinai spalva.  Pavyzdžiui, ežeinio žiedadulkės yra kriaušės formos, klevo – laivelio, lazdyno – trikampės, saulėgrąžos-primena ovalius, dygliuotus kaktusėlius, facelijos – rugio grūdą. Žiedadulkės yra nuo 0,2 iki 0,003 mm skersmens.  Mikroskopiniu žiedadulkių analizės metodu iš nuimtų nuo bitės kūno arba meduje esančių žiedadulkių galima nustatyti, kokių rūšių augalus bitės Iankė, taip pat ir medaus botaninę kilmę. Žiedadulkės yra įvairių spalvų ir atspalvių, pradedant šviesia ir bairiant tamsiai violetine, pavyzdžiui, aviečių – šviesios, liepų – šviesiai žalsvos, svėrių, garstukų – geltonos, kiaulpienės-oranžinės, ežeinio-mėIynos, kaštanų – rudai raudonos, rytinės aguonos – tamsiai violetinės.ir t. t.
Žiedadulkės turi daug baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, įvairių cheminių elementų, fitohormonų, fermentų, pigmentų ir kitų medžiagų

Svarbiausioji žiedadulkių sudėtinė dalis-baltymai.  Žiedadulkių baltymai priklauso albuminų ir globulinų pogrupiui. Randama ir lalsvų amino rūgščių  Baltymų kiekis svyruoja nuo 11,36 iki 51,2 %.  Mažiausiai baltymų yra pušų žiedadulkėse, daugiausia -ryžių ir kai kurių gluosnių rūšių žiedadulkėse.  Visių gyvų organizmų baltymai sudaryti iš 20-22 rūšių amino rūgščių.  Dalį amino rūgščių bitės organizmas susintetina pats, kitas, vadinamas būtinas, turi gauti su maistu.  Bitėms būtinos amino rūgštys yra šios: argininas, histidinas, levuzinas, izolevuzinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas.  Trūkstant kurios nors vienos iš jų, bitės organizmas nesugeba susintetinti savų kūno baltymų.  Visų augalų  žiedadulkių baltymai turi daug šių rūgščių ir jų tarpusavio santykis atitinka optimalius bičių organizmo reikalavimus. Žiedadulkėse gausu įvairių angliavandenių:  fruktozės, gliukozės, ksilozės, arabinozės, sacharozės, celiuliozės ir kt.  Žiedadulkėse aptinkama ir laktozė,  tai vienintelis toks atvejis augaluose.  Žiedadulkėse įvairių cukrų ir krakmolo yra vidutiniškai 20 %.  Krakmolo būna keliolika kartių mažiau, negu cukrų.  Išimtį sudaro tik kukurūzų žiedadulkės. Žiedadulkių angliavandeniai bitėms yra kaip energijos šaltinis.
Įvairių augalų žiedadulkėse riebalų yra nuo 1 iki 20 %. Žiedadulkių mišiniuose riebalams tenka vidutiniškai 3 %.  Žiedadulkių sudėtyje rasta 9 riebiosios rūgštys, jų tarpe labai svarbios neprisotintos rūgštys: linolinė, linolininė ir arachido , įeinančios į vitamino F kompleksą. Daugiausia riebalų   yra pavasarį žydinčių augalų žiedadulkėse, pavyzdžiui,   kiaulpienių  – 16,5  % lazdyno – 4,2 %. Vasarą žydinčių augalų  žiedadulkėse riebalų kiekis mažėja, pavyzdžiui, dobilų – 1,4%, liepų – 1, 16. Į vasaros pabaigą riebalų kiekis žiedadulkėse vėl padidėja.  Žiedadulkių pariebėjimas sutampa su bičių prieauglio intensyviu auginimu.  Riebesniu maistu maitintas prieauglis ilgiau gyvena, sukaupia savo kūne žiemai didesnes riebalų atsargas, geriau pakelia žiemojimą. Žiedadulkės labai daug turi vitaminų, ypač B grupės.  Vitaminų gausumu nusileidžia tik kai kurioms mielių rūšims.  Šiuo metu žiedadulkėse surasta jau 14 vitaminų rūšių, bičių duonoje – 15 A (karotinas), B, (tiamino chloridas), B2 (riboflavinas), B6 (piridoksinas), B3 (pantoteno rūgštis), PP (nikotino rugštis), M (folinė rūgštis), H (biotinas), C (askorbino rūgštis), E (tokoferolis), D (ergokalciferolis), PR (rutinas), F (linolinė linolininė ir arachido rūgštys), inozitas.  Bičių duonoje randamas dar ir vitaminas K (žr. lentelėje).

Mažiau vitaminų yra nektare, tad žiedadulkės yra svarbiausias kai kurių vitaminų šaltinis bitėms.
Mineralinės medžiagos žiedadulkėse, sudaro 1,5 – 9 %, gausu kalio, fosforo, magnio, kiek mažiau geležies.  Iš mikroelementų: vario, boro, cinko, mangnio, kobalto, molibdeno.  Cheminių elementų žiedadulkėse yra apie 60 rūšių.
Žiedadulkėse gausu dar ne visiškai ištirtų fitohormonų.  Vieni jų skatina augalų augimą, kiti pasižymi priešingu veikimu. lš augimą skatinančių hormonų rastas heteroauksinas. Iš fermentų žiedadulkėse randama:, amilazė, diastazė, invertazė, katalazė, lipazė, fosfatazė. Žiedadulkių spalva priklauso nuo dažo medžiagų, vadinamų pigmentais.  Vieni jų priklauso flavonolių, kiti karotinoidų klasei.  Iš karotinoidų labiausiai žiedadulkėse yra paplitęs oranžinės spalvos pigmentas karotinas ir geltonos spalvos ksantofilas. Žiedadulkėse gausu ir fitoncidų.  Jie saugo nuo mikroorganizmų antpuolių ne tik pačią žiedadulkę, bet ir jautrias žiedo dalis.  Su žiedadulkėmis parneštos fitoncidinės medžiagos ir bakteriofagai dezinfekuoja avilį, korius,  padeda greičiau įveikti bičių ligas.
Cheminiai žiedadulkių pasikeitimai. Rankomis ir bičių surinktų žiedadulkių cheminė sudėtis jau būna skirtinga.  Kad žiedadulkės lengviau suliptų į gumulėlius, bitė primaišo nektaro arba medaus.  Todėl bičių žiedadulkių nešulėliuose cukraus būna beveik dvigubai daugiau, pavyzdžiui, beržo žiedadulkėse yra 18,5% cukraus, o nešulėliuose – jau 34,8%.  Bitės priėmėjos žiedadulkes suvilgo medumi, seilių liaukų sekretais ir galvos smūgiais sutrambuoja.  Žiedadulkėmis užpildo 1/3 korio akelės, viršų užlieja medumi ir uždengia vaško dangteliais.  Akelėje susidaro anaerobinės sąlygos.  Veikiant anaerobinėms, pagrindinai pieno rūgšties, bakterijoms, bičių seilių, taip pat ir pačiose žiedadulkėse esantiems fermentams, jos pradeda rūgti, fermentuotis.  Sudėtingi cheminiai junginiai skyla į paprastesnes medžiagas.  Ryklės liaukų fermentas amilazė suskaldo krakmolą, o invertazė toliau skaldo sacharozę į gliukoze ir fruktozę.  Krūtinės liaukų fermentai proteazė, pepsinas ir tripsinas dalį baltymų suskaldo iki peptonų ir amino rūgščių, pasigamina daug pieno rūgšties ir vitaminas K. Nuo čia žiedadulkės jau vadinamos bičių duona. Žiedadulkių ir bičių duonos cheminė sudėtis skirtinga.

Bičių duonoje mažiau baltymų, riebalų, beveik dvigubai daugiau cukraus ir 5-6 kartus daugiau pieno rūgšties.  Pieno rūgštis ir užkonservuoja žiedadulkes.  Dėl šių cheminių pasikeitimų žiedadulkių virškinamumas padidėja 3-13%, lyginant su surinktomis rankomis.  Ilgai laikomos bičių duonos maistinė vertė mažėja,  vasaros laikotarpiu kas mėnesi 8-9%, rudens – žiemos mėnesiais 5-6%.  Iki pavasario bičių duona netenka 30-40%, po metų 75% maistinės vertės, o po 1,5 m. visai nebetinka naudojimui.
Žiedadulkių surinkimas.  Kai kurie augalai – svėrės, garstukai, rugiagėlės, purienos, kiaulpienės, avietės, blindės duoda daug žiedadulkių.  Pavyzdžiui, vienas didžiagalvės bajorės žiedynas duoda 28-50 mg, o vienas augalas – iki 1,6 g; rytinės aguonos žiedas – 100-420 mg, vienas kelių metų keras – 3-4 g, o vienas hektaras 112-175 kg.  Lazdynų hektaras derlingais metais paleidžia ore arti 300 kg žiedadulkių.  Dar daugiau žiedadulkių išbarsto beržynaai ir pušynai.
Renkant žiedadulkes bičių pagalba, naudojami specialūs žiedadulki rinktuvai, kurie pakabinami prie avilio slenos, priešais laką. (žr.  pav.)Svarbiausioji žiedadulkių surinktuvo dalis – dvigubas vielos ar kitos medžiagos tinklelis arba plastmasinė plokštelė. Skylutės -  4,7-5 mm skersmens, jų forma  apvali, kvadratinė arba žvaigidutės  pavidalo.  Lendant per jas į avilį bitėms, dalis nešulėlių (10-15%) nusibraukia ir pro vielos tinklelį sukrinta 1 apačioje pritvirtintą dėžutę.  Per diena iš vienos šeimos surenkama 100-200 g, per visą sezoną – iki 4 kg.  Dalį žiedadulkių galima išimti ir bičių duonos pavidalo, kai, išsukus medų, koriuose lieka daug bičių duonos.  Toks korys dar statomas už diafragmos, kad bitės išvalytų medaus likučius.
Žiedadulkių konservavimas ir laikymas. Rankomis surinktose žiedadulkėse yra apie 3,9 17,4%, o žiedadulkiq nešulėliuose – apie 20% vandens, todėl jas reikia tuoj pat užkonservuoti. Žiedadulkės konservuojamos keliais būdais: džiovinant, maigant su medumi, rauginant. Žedadulkės džiovinamos tamsioje, ne aukštesnės kaip 40′ C  temperatfiros patalpoje.  Po to jos supilamos 1 stiklainius arba polietileninius maišelius ir sandariai uždaromos, kad oras neprieitų.  Konservuojant medumi, jo imama 75%, žiedadulkių -25%.  Gerai išmaigoma, sudedama 1 stiklainius ir sandariai uždaroma.  Rauginant prof.  Svobodos būdu, į 250 g virinto vandens įdedama 150 g medaus ir,  pašildžius ne daugiau kaip iki 40′C, maišoma, kol medus ištirpsta.  Po to supilama 1 kg žiedadulkių, gerai išmaišoma, mišinys sudedamas 1 stiklinį indą, uždedamas medinis dangtelis ir užslegiama.  Indas laikomas, esant 36-40 C temperatfirai, 4-6 paras.  Pasigaminusi pieno rūgštis užkonservuoja žiedadulkes.  Nuėmus dangtelį, paviršius užliejamas vašku ar, parafino mišiniu 1 :3.  Užkonservuotos žiedadulkės laikomos sausoje, vėsioje,  2-10′C patalpoje.
Bičių duonos, skirtos žmonių maistui, konservavimas ir Iaikymas. Drėgname ore bičių duona greitai pelija, genda ir valgant galima apsinuodyti.  Bičių duona savo maistinę vertę ilgal išlaiko tik gerai užkonservuota.  Ją galima konservuoti keliais būdais:
1. Bičių duona konservuojama medumi, kurio imama ne- mažiau kaip 50%.  Bičių duonos (žiedadulkių) priedas pagausina meduje vitaminų, baltymų ir kitų vertingų medžiagų. Kon servuojant santykiu 1 : 1, bičių duona sumaišoma su medumi, permalama mašinėle, sudedama į stiklainius ir sandariai  uždaroma.
2. Bičių duoną, užpiltą  medumi, galima laikyti ir koriuose. Prieš didijį medunešį, kai bitės gausiai neša žiedadulkes, iš stiprių šeimų  išimami koriai su bičių duona.  Artėjantt didžiajam medunešiui į pabaigą, kad bitės užpiltų medumi ir užakiuotų. Laikomi polietileniniuose maišeliuose arba tuščiuose aviliuose ir tam pritaikytose sandariose dėžėse.       Visi avilio ar dėžės plyšiai užtepami plastelinu arba užklijuojami popierium.
3.Bičių duoną koriuose galima laikyti ir neužlietą medumi. Korių gabalai su išpjauta bičių duona stipriai sudlaudžiami, kad tarp jų neliktų oro tarpų ir suvyniojami arba sudedami į polietileninius maišelius, kad oras neprieitų.Taip parušįta bičių duona vėsioje, sausoje patalpoje gerai išsilaiko iki pavasario.
4.Korio akelių viršus nupjaunamas iki pat bičių duonos paviršiaus.  Bičių duona atpjaunama nuo korio vidurinės sienelės ir nedideliais gabalais, su korų akelių šonais, dedama 1 stiklainius. Mediniu grūstuvėIiu vis suspaudžiama, kad neliktų oro tarpų.  Viršus užliejamas vaško, parafino mišiniu.  Pastarasis konservavimo būdas yra paprastas, patogus ir geras.  Užkonservuota bičių duona laikoma sausoje, vėsioje patalpoje kaip ir žiedadulkės.
Didesniais kiekiais bičių duona iš avilų imama gegužės antroje pusėje – birielio mėnesį, kai žydi daug žiedadulkių duodantys augalai.  Nenorint sugadinti korio nupiovus akelių viršų iki duonos, reikia duoną akelėse peiliu suražiyti įvairlomis kryptimis, nepažeidžiant korio vidurinės sienelės.  Po to bičių duona lengvai išgramdoma šakute. Akelių likučiai nuo bičių duonos atskiriami užpylus vandeniuhttp://www.bitininkas.lt Žiedadulkės nugrimsta į dugną, o korių priemaišos lieka paviršiuje.  Tačiau vandenyje ištirpsta daug cukrų ir kitų labai vertingų medžiagų.  Naudojant ši būdą, pramonėje reikia sunaudoti ir vandenį.
Žledadulkų ir bičių duonos gydomosios savybės. Bičių duona yra medaus ir žiedadulkių mišinys, turintis daug bičių organizmo liaukų gaminamų sekretų.  Jų dėka, duonoje vyksta fermentaciniai procesai, kurių išdavoje kinta joje esančių  komponentų santykiai.  Susidaro naujos medžiagos.Pavyzdžiui, žiedadulkėse vitamino K. nerasta, o duonoje jis pasigamina
Bičių duona yra pagrindinis bičių baltyminių medžiagų šaltinis.Daugelį įsisavintų iš duonos baltyminių medžiagų  kraujas nuneša į įvairias bitės liaukas. Čia jos naudojamos  liaukų sekrecijos roduktams (bičių pieneliui, nuodams ir kitoms sudėtingoms biologinėms , medžiagoms) gaminti.  Bičių duona yra ne tik baltyminių medžiagų rezervinis šaltinis liaukų aparato gaminamiems produktams, bet ir pačių bičių liaukų veiklos stimuliatorius.
Žledadulkės lr bičių duona kaip vaistas. Pastebėtas žiedadulkių teigiamas poveikis organizmui: gerina apetitą, normalizuoja virškinimo trakto funkciją, veikia kraujo gamybos organus, didina hemoglobino ir eritrocitų kiekį kraujyje. Žiedadulkės taikytinos sergant mažakraujyste. Tyrimų duomenys parodė, kad žiedadulkės gali būti panaudotos  gydyti ir kitas, ypač nerųl ir endokrininės sistemos ligas.
Švedų mokslininkų ir klinicistų duomenimis, žiedadulkės yra veiksmingas preparatas, gydant prostatų adenomas ir uždegiminės kilmės susirgimus.   Jie ypač vargina vyresniojo amžiaus vyrus, o jiems išvengti kaip profilaktinė priemonė gali būti bičių duona.  Žiedadulklų veiksmingumas prostatų adenomoms gydyti siejamas su jose esančiais gausiais hormonų ir vitaminų kiekiais, pajėgianciais alaikyti ir netgi atgaivinti šios liaukos  funkciją.   Laikoma, kad žiedadulkės yra veiksminga  priemonė su mityba susijusiais ligų atvejais. Įprastiniai vaistai, turintys savo sudėtyje kelias pagrindines amino rūgštis, negali padengti amino rūgščių trūkumo organizme, todėl negali ttaip, kaip žiedadulkės ar bičių duona atstatyt fiziologinės organizmo pusiausvyros.

Kaip išsaugoti bičių duonelę (Albino MOTIEJŪNO, bitininkaujančio virš 20 metų, patarimas) Korius su bičių duona sumalu mėsmale. Juose visuomet būna truputis medaus. Į sumaltos masės kilogramą pridedu 300 -500 g cukraus pudros. Viską gerai išmaišau, sudedu į trilitrinius stiklainius ir uždengiu plastmasiniais dangteliais. Pavasarį į 1 kg tokios masės įpilu 1 litrą apie 40 C temperatūros vandens. Kai duonelė ištirpsta, o vaškas iškyla į paviršių, skystį perkošiu per marlę. Šį maistą galima supilti į korius, dėti į kandi tešlą arba truputį praskiestą šiltu vandeniu pilti į maitintuves. Stipresnės šeimos labai noriai ima, tinka ir silpnesnėms šeimoms. Šiuo mišiniu ypač naudinga maitinti bites anksti pavasarį, kai jos dar negali parsinešti žiedadulkių. Taip maitinamos bičių šeimos iki pavasarinio medunešio prisiaugina iki 8 – 10 rėmų perų ir tuomet anksčiau galima uždėti mažesnę, 7 rėmų, meduvę. Tokią tirpintą ir perkoštą duonelę noriai vartoju pats, taip pat mano šeimos nariai. Patariu ir kitiems paskanauti.