BITININKAS

VAROATOZĖ (VAROZĖ)

Apie 2000 metus paaiškėjo, jog Europoje laikomas Apis mellifera užpuolė irgi iš Azijos kilusi, bet kita erkių rūšis. Varroa jacobsoni Apis mellifera šeimoje gyventi negali. Ši informacija yra įvairiomis kalbomis parašytose Vikipedijos dalyse (http://lt.wikipedia.org). Aš parašiau straipsnį apie Varroa destructor ir lietuviškai vikipedijai (http://lt.wikipedia.org/wiki/Varroa_destructor). Siūlau atnaujinti informaciją. Gali būti įdomu ir jog bitės ne vien gelia, bet kai kam ir kanda!

Pagarbiai – Audrius Meškauskas

T.a. – dėkojame p. Audriui už papildymą.

Varroa destructor
Varoatozės erkė (Varroa destructor)
Erkės ant bitės lėliukės
Bičių apkandžiota erkė be kojų
Varozės erkės ant lėliukės. Jeigu tik keletas erkių minta besivystančia bite, ji gali išgyventi, nors ir pažeista, bet gyvena trumpiau, negu sveikos bitės. Dažniausiai pažeidžiami sparnai. Esant dideliam erkėtumui, perai gali žūti.
Suaugusios Varroa erkės žiemoja ant suaugusių bičių. Jos įsiterpia tarp segmentų apatinėje pilvelio pusėje. Kai šeimose auginami perai, erkes vizualiai galima pastebėti ir ant suaugusių bičių
Varoa erkės

Varroa destructor

- bitėms labai kenkianti parazitinė erkė. Praeityje ši rūšis klaidingai vadinta ansčiau žinomu Varroa jacobsoni vardu. Varroa jacobsoni parazituoja Azijoje laikomas Apis cerana ir yra palyginus mažiau pavojinga. Tik apie 2000 metus paaiškėjo, jog Europoje laikomas Apis mellifera užpuolė irgi iš Azijos kilusi, bet kita erkių rūšis. Varroa jacobsoni Apis mellifera šeimoje gyventi negali.

Gyvenimo būdas

Savo ašuoniomis kojomis erkės prikimba prie suaugusių bičių ar jų lervų ir siurbia hemolimfą. Tokia šeima nusilpsta ir negydoma paprastai visada žūva (dažniausiai žiemą arba ankstyvą pavasarį). Suaugusi erkė padeda kiaušinėliųs į tuščia korio akutę. Išsiritę jaunos erkės užpuola ten besivystančia bitės lervą. Erkės dauginimosi ciklas trunka tik dešimt dienų. Ši bičių liga vadinama varoatoze. Bitės aktyviai kovoja prieš erkes, nukąsdamos joms kojas, kad negalėtų įsikabinti. Aviliuose randama tokių apkandžiotų erkių, bandoma išvesti tą geriau sugebančias bičių veisles.

Kovos metodai

Įvairūs vaistai labai sumažina erkių skaičių, šeima gyvena ir prineša pakankamai medaus. Šiuo metu Lietuvoje erkės yra užpuolę beveik visas šeimas. Yra ir natūralių gydymo priemonių (pavyzdžiui, padidinta temperatūra) bei natūralių cheminių medžiagų (skruzdžių rūgšties garai, cukraus pudra, į avilį dedamos citrinos, mėtos ar čiobreliai). Avilio dugne įdedamas tinklelis, kad nukritę erkės nebegalėtų pasiekti bičių. Nuo erkių bitės apsivalo ir spiesdamos, nes tuo metu kurį laiką neauginamos naujos lervos (parazitas negali pulti naujų bičių). Bitininkai kai kada ir patys laikinai uždaro motinėlę į narvelį, neleisdami dėti kiaušinėlių. Erkės labiau mėgsta tranus nei bites darbininkes, todėl kartais išpjaunami ir naikinami daug erkių sukaupę traniniai perai.

Šiuo metu bitės nuo varoatozės turi būti gydomos kasmet.

Nuorodos

• Varroa destructor – http://www.answers.com/topic/varroa-destructor

• Notes on Varroa destructor (Acari: Varroidae) parasitic on honeybees in New Zealand (http://www.nhm.ac.uk/ hosted_sites/acarology/ saas/saasp/pdf10/saasp05b.pdf) ZHI-QIANG ZHANG, Systematic & Applied Acarology Special Publications (2000) 5, 9-14

• Managing varroa (http://www.csl.gov.uk/science/organ/environ/bee/

• factsheets/managing_varroa.pdf) Ministry of Agriculture, Fisheries and Food, 1996

• Varroa destructor: Revolution in the Making (http://www.ent.uga.edu/bees/Disorders/guest.htm) Keith S. Delaplane, University of Georgia; Bee World; 2001; 82(4): 157-159

• Tracheal and Varroa Mite Controls (http://www.agf.gov.bc.ca/apiculture/ factsheets/221_varroa.htm) Apiculture Factsheet #221, Ministry of Agriculture, Food and Fisheries, Government of British Columbia; April 2004

• Essential Oils for Varroa Control (http://www.honeycouncil.ca/users/ folder.asp?FolderID=1157|) Botanicals For Mite Control, Canadian Honey Council, 3/16/2003

• Comparing data on the reproduction of Varroa destructor – http://www.funpecrp.com.br/ gmr/year2003/vol1-2/gmr0032_full_text.htm

VAROATOZĖ (VAROZĖ) –

tai ektoparazitinė bičių liga , mūsų respublikoj užregistruota 1970 m. pabaigoj. Jos sukėlėjas – maža erkutė (Varroas jacobsoni). Tai karputės pavidalo 1,2 mm ilgio, 1,6 mm pločio, rudos spalvos, su gerai išvystytais čiuptuvėliais, keturiomis kojelių poromis moteriškas ir apvalesnės formos, 0,8 mm skersmens vyriškas individai.

Prieš pat perų uždengimą erkutės korio narvelyje palenda po tranų ar bičių suaugusiomis lervutėmis, o kai narveliai uždengiami, erkutės intensyviai maitinasi ir ant netikros lėliukės padeda vieną ar daugiau kiaušinėlių. Iš jų išsirita nimfos, kurios maitinasi lėliukės hemolimfa, auga ir, prieš bitei išsiritant, erkutės subręsta. Patinėlis (dažniausiai antroje vasaros pusėje) susiporavęs su patele, ten pat narvelyje žūsta. Iš pavasario galimas partenogenetinis vystymasis. Iš narvelio išeina senoji erkutė ir viena ar daugiau dukterų. Senoji pajėgi iš karto parazituoti antrajame pere, o jaunosios kelias dienas būna ant suaugusių bičių kol subręsta. Todėl per vasarą dalis erkių parazituoja ant suaugusių bičių, kita – ant perų. Šitoks gyvenimo būdas apsunkina jų naikinimą.

Jei erkėtumas iki 10 procentų, bitės išgyvena, bet dabartinėm sąlygom vis tik patartina visas šeimas gydyti prieš žiemą, o neaiškios kilmės spiečius – prieš perkeliant į bityną.

Varozė ir bičių kūno masė

Tyrimais nustatyta, kad varozės erkės turi įtakos bičių, esančių lėlytės stadijoje, masei. Jeigu ant vienos lėlytės yra 6 erkės, lėlytes masė sumažėja 10 proc. Viena varozės erkė, besimaitindama bitės hemolimfa, jos kūno masę per dvi valandas sumažina 0,1-0,2 proc. Remiantis kitais tyrimais, vidutinė bitės kūno masė, esant varozės invazijai, būna sumažėjusi 6,3-25 proc. Todėl bitės, jau lėlytės stadijoje pakenktos varozės erkių gyvena trumpiau.

Nustatyta, kad bitės, nepažeistos erkių lėlytės stadijoje, vasara gyvena vidutiniškai 27,6 dienas, o bitės, išaugusios iš lėlyčių, kurių hemolimfa buvo čiulpiama mažiausiai bent dviejų erkių, gyvena tik 9 dienas. Tai labai svarbu žinoti nustatant bičių erkėtuma ir aiškinantis bičių šeimos didelio nusilpimo (net „pabėgimo” su vagilėmis)priežastį rudenį.

Kovo mėnesį suskaičiuokite erkes

Šį mėnesi dažniausiai bitės jau būna apsiskraidžiusios. Prof. J.Straigio 1964-2002 metų stebėjimų duomenimis ketvirtadalyje šio laikotarpio jau kovo mėnesi bitės pradėjo aktyviai skraidyti, parsinešdamos žiedadulkių ir nektaro. Dažnai kovo antroje pusėje jau žydi juodalksnis ir blindė, šalpusnis, žibuoklės, krokai ir kiti ankstyvą pavasarį žydintys augalai. Pasitaikius šiltesnei dienai (14-15°C) bitės skrenda prie žydinčių augalų. 2001 metais kovo mėnesi bitės aktyviai skraidė dvi dienas, 2002 m. – tris.

Šiltesnėmis dienomis galima patikrinti bičių šeimas, išvalyti avilių dugnus ypač svarbu nustatyti, ar bitės pakankamai turi maisto (jo turėtu būti apie 8 kg). Jeigu ištraukiamas avilio dugnas ar buvo rudenį po lizdu pakištas popieriaus lakštas, reikėtų suskaičiuoti, kiek per žiemą iškrito negyvų erkių. Kaip nurodo kai kurie mokslininkai (A.Kvasnikov, 1990, 7 p. ir kt.), per žiemą iškrinta apie 10 proc. negyvu erkių. Vadinasi, jeigu avilio dugno smulkmėje radote 15 erkių, tai jų rudenį buvo 150, o dabar -135. Žinoma, kad per bičių sezoną nuo pavasario iki rudens erkių padaugėja 100 kartų. Taigi ateinantį rudenį, jeigu bites nebus gydomos, erkių teoriškai šioje šeimoje turėtų būti apie 13500. Praktiškai jų būna mažiau, nes dalis erkių savaime miršta ir iškrenta, apie 20 proc. erkių išeina iš akučių neapvaisintos ir 1.1.

Žinant, kad šeimoje yra apie 135 erkės, nesunku apskaičiuoti ir bičių erkėtumo procentą. Jeigu avilyje yra 7 rėmeliai, 6 tarprėmiai pilni bičių (viename tarprėmyje būna apie 2 500 bičių), tai iš viso bičių pavasarį bus apie 15 000, erkėtumas – 0,9 proc. t.y. 100 bičių tenka beveik viena erkė. Erkėtumas palyginti nedidelis, tačiau patartina erkių skaičių sumažinti gydant bites pavasarį timolu, skruzdžių rūgšties paketais po bičių apsiskraidymo, kai oro temperatūra virš 14° C. Pagydžius bites pavasarį pravartu suskaičiuoti, kiek erkių iškrito.

Skruzdžių rūgštis – ekologiškai švarus preparatas. Ji garuodama ore suskyla į vandenį ir anglies dvideginį. Be to, skruzdžių rūgštis naikina ne tik varozės, bet ir akarapidozės erkes, kurios parazituoja bičių trachėjose. Gydant bites skruzdžių rūgštimi, lizde susidaro rūgšti terpė, kuri yra nepalanki askosferozės grybeliui bei perų puvinių pradams daugintis, t.y. stabdo šių perų ligų vystymąsi.

Kontroliuokime erkių skaičių vasarą

Erkių skaičių kontroliuoti vasarą labai patogu, kai avilyje įrengtas ištraukiamas dugnas su sieteliu, kurio akučių dydis 2×3 mm. G.Libichas teigia, jeigu per dieną natūraliai iškrenta apie 10 erkių, tai jų bičių šeimoje yra apie 1000 (10×100), jeigu 5 – 500, jeigu 15-1 500 ir 1.1. Nebūtina bičių erkėtumą tikrinti kiekvieną dieną, apytikriai galima apskaičiuoti bendra iškritusių erkių skaičių, padalijus iš dienų skaičiaus, per kurias jos iškrenta. Labai svarbu nustatyti pradinį erkių skaičių pavasarį. Naudojantis K.VVeiso schema , erkių skaičių prognozuoti galima tam tikru metų laiku ir imtis priemonių joms sunaikinti.

Čekai, jeigu vasaros metu per dieną iškrenta nuo 5 iki 10 erkių, bites gydo skruzdžių rūgštimi, atsižvelgdami į tai, kad vasarą temperatūra dieną nebūtų didesnė negu 25°C. Tokį gydymą dažniausiai taiko birželio-liepos mėnesiais. Rugpjūčio pradžioje išsukus medų, jeigu erkių iškrenta per dieną daugiau nei 10, bites gydo gabonu.

Vasaros metu nustatyti bičių erkėtumą procentais labai sudėtinga, nes dalis erkių būna ant jaunų, ką tik išsiritusių bičių, kita dalis – bitiniuose ir daugiausia traniniuose peruose. Iš korio pakraščio patartina išpjauti 3×15 cm korio juostelę su perais (bitiniais ar traniniais) ir apskaičiuoti ant jų esančių perų kiekį procentais

.Rudeni, kai lizde perų yra mažai arba jų visai nėra, bičių erkėtumą galima nustatyti tokiu būdu. Nukrečiame nuo centrinio korio apie 50-100 jaunų bičių į indą su karštu vandeniu (70°C), įberiame kelis gramus skalbimo miltelių, kad erkės greičiau žūtų ir atsiskirtų nuo bičių, vanduo su bitėmis pamaišomas šaukštu. Po 5 min bitės nugriebiamos ir suskaičiuojamos ant indo dugno iškritusios erkės.

Pagal A.Krasnikovą, jeigu nuo 100 bičių rudenį nukrenta 2 erkės (2 proc.) – erkėtumas nedidelis ir dar nepavojingas, bitės gali ramiai žiemoti. Jeigu nukrenta 4 erkės (4 proc.) – erkėtumas vidutinis, tačiau patartina papildomai rudenį apdoroti bites skruzdžių rūgštimi arba amitrazės aerozoliais (dūmais). Jeigu nukrenta daugiau kaip 4 erkės – bites būtina pakartotinai gydyti.

Reikia neužmiršti, kad, jeigu rugpjūčio pradžioje bitės buvo gydytos gabonu ar kitu akaricidu, per rugpjūtį ir rugsėjį bitės dar gali parsinešti erkių iš kaimyninių bitynų. Nustatyta, jog pagal aplinkybes bitės ir tranai, ypač bemedunešio laikotarpiu (birželio pradžioje, rugpjūčio-rugsėjo mėn.), kai prasideda vagiliavimas, per diena gali parsinešti iki 10 erkių ir daugiau. Vadinasi, rugpjūčio pabaigoje bičių šeimoje erkių vėl gali būti iki 300 ir daugiau. Šį erkių skaičių dar papildys jaunos erkutės, išsiritusios rugpjūtį iš perų. Taigi rugsėjo pabaigoje erkių skaičius gali padidėti iki 1 000 ir daugiau. Todėl labai svarbu spalio mėnesį patikrinti bičių erkėtumą ir jas esant reikalui papildomai pagydyti. Ypač tai aktualu stiprioms bičių Šeimoms, kurios linkusios plėšikauti, augina daug perų, vadinasi, parsineša bei išaugina ir daugiau erkių.

Tai naudinga žinoti

Bitininkui, norinčiam efektyviai bites gydyti nuo varozės, labai svarbu žinoti, kiek avilyje yra bičių ir koks jų erkėturnas procentais, t.y. kiek erkių tenka 100 bičių. Bičių skaičių nustatyti galima, žinant, kad tarprėmyje (Dadano rėmelis 435×300 mm) būna apie 250-300 g bičių. Viena bitė sveria, priklausomai nuo rasės, 90-115 mg. Viename kilograme būna, sakysim, vietinių bičių-10000, Kaukazo kalnų pilkųjų – 11 000. Vadinasi (priklausomai nuo bičių rasės) tarprėmyje gali būti 2 500-3 000 bičių. Žinant, kiek tarprėmių yra su bitėmis, nesunku apytiksliai apskaičiuoti, kiek yra šeimoje bičių, o žinant erkių procentą galima apskaičiuoti ir jų skaičių, esančių šeimoje. Tai ypač svarbu žinoti pavasari ir rudeni, prognozuojant erkių skaičiaus augimą vasara ir pasirenkant vaistus bitėms gydyti nuo varozės. Šiuos apskaičiavimus galima pritaikyti ir aviliams su kitais rėmelių matmenimis, tik reikia truputi matematikos.

Bitininkų klaidos gydant bites nuo varozės erkių

1. Pirmoji klaida – nesuvokiama, jog varozės erkės yra daugelio ligų ir infekcijos pernešėjos. Jeigu bitės bus gerai pagydytos nuo varozės, jos mažiau sirgs ir kitomis ligomis.

2. Bitės gydomos aklai, nenustatant bičių erkėtumo. Bičių erkėtumas nekontroliuojamas ištisus metus, atitinkamai ir varozės erkės nenaikinamos per šj laiką, pasikliaujant tik vienkartiniu gydymu rudeniop. Vasaros (medunešio) metu nenaudojami natūralios kilmės preparatai (skruzdžių rūgšties paketai, oksalo rūgštis, timolas, augalai, turintys kvapiųjų eterinių aliejų ir kt).

3. Akaricidiniai preparatai (juostelės) dažnai vartojami netinkamu laiku. Pavyzdžiui, gabono ir kitais vaistais impregnuotos juostelės dedamos po bičių maitinimo žiemai, kai bičių aktyvumas sumažėjęs, ir šių preparatu veikliosios medžiagos bitės pakankamai neišnešioja po visą šeima.

4. Nesilaikoma preparato instrukcijoje nurodytų vartojimo taisyklių.

5. Neįsivaizduojama, jog bičių gydymas svarbi nuolatinė bičių priežiūros darbų dalis.

6. Aviliai gaminami be ištraukiamu dugnų, kurie palengvintų pašalinti ne tik dugno šiukšleles, bet ir bičių erkėtumą nustatyti.