BITININKAS

Berlyno universiteto profesoriaus nuomonė apie skruzdžių rūgštį

Parengė Vytautas Salinka

Kaip tvirtina prof. Benediktas Poliačekas savo straipsnyje „Nepavojinga kova su varozės erkėmis bičių šeimose” (žr. kn. „Leczenie chorob pszczol i jakosč miodu”, 2006), Vokietijoje vėl grįžtama prie organinių rūgščių. Šiuo metu šioje šalyje varozės erkes naikinti leidžiama akaricidais baivaroliu ir peticinu bei skruzdžių ir pieno rūgštimis. Pateikiame sutrumpintą šio straipsnio vertimą.
Ką tik atsiradus varozės erkėms Vokietijos bitynuose, jas pradėta naikinti 60 proc. skruzdžių rūgštimi, kuria buvo prisotinamos A4 formato Ilertiserio kartono plokštelės (23 g rūgšties vienai plokštelei). Didelis plokštelės plotas skruzdžių rūgštį išgarindavo per šešias valandas. Nuo tokios garų dozės dažnai žūdavo ką tik išsiritusios ir prieš išsiritimą esančios uždengtose korių akelėse bitės (iki 10 proc). Be to, iki 10 proc. žūdavo ir senesnių motinų. Tokiu būdu naikinant varozės erkes, jų būdavo sunaikinama nuo 10 iki 95 proc. Didelė jaunų bičių ir senesnių motinų žūtis bei negarantuotas skruzdžių rūgšties veiksmingumo koeficientas buvo ta priežastis, kuri atgrasė bitininkus naudoti skruzdžių rūgštį varozės erkėms naikinti. Bet 1998 metais pasireiškus varozės erkių atsparumui baivaroliui, bitininkai vėl buvo priversti grįžti prie skruzdžių rūgšties.

Tada prisimintas apie 90-uosius metus sukurtas Nasenheiderio skruzdžių rūgšties garintuvas (Nassenheider Verdunster). Tai buvo priešingybė Ilertiserio plokštelėms. Nasenheiderio garintuve skruzdžių rūgštis supilama į bakelį, o jos išgaravimo kiekis reguliuojamas 18-30 kv.cm išgarinimo plokštele. Mažas ir tolygus skruzdžių rūgšties išgaravimo kiekis (iki 10 g per parą) nekenksmingas nei jaunoms bitėms, nei motinoms, jis visose bičių šeimose sunaikina vienodai (iki 95 proc.) erkių. Šiuo metu kiekvienas Vokietijos bitininkas privalo naudoti garintuvą pradiniam bičių apdorojimui nuo varozės erkių, kai bičių šeimos augina žieminių bičių generaciją, t. y. liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Paskutiniam bičių apvalymui nuo varozės erkių spalio mėn. taip pat vartojama skruzdžių rūgštis, tačiau šiuo atveju šiek tiek pakeista garintuvo konstrukcija. Be bakelio, yra naudojamos dvi garinimo plokštelės: viena ,,L” raidės formos, panaši į dagtį, kita -A4 formato plokštelė, ant kurios dedamas garintuvas ir į kurią įremiamas dagties galas. Iš bakelio dagtis visuomet išskiria pastovų rūgšties kiekį, kuris pasiskirsto apskritimu ant didesnės plokštelės ir garantuoja pastovią skruzdžių rūgšties garų koncentraciją. Rūgšties dėmė ant šios apatinės plokštelės bus didesnė esant žemesnei temperatūrai (tada garavimo greitis mažėja), ir bus mažesnė esant aukštesnei temperatūrai (tada garavimo greitis didėja). Tokį garintuvą galima įrengti tuščioje medudėje arba tuščiame daugiaaukščio avilio aukšte.
Kaip pastebi prof. B.Poliačekas, skruzdžių rūgštis yra vienintelė iš preparatų, kuri naikina varozės erkes, esančias uždengtuose bičių ir tranų peruose. Organinės rūgštys drėgnoje aplinkoje greitai suskyla (jos gerai tirpsta vandenyje), todėl nepavojingos medaus vartotojams, jeigu jų šiek tiek patenka ir į medų. Kita vertus, per trumpą jų veikimo laiką erkės nesuspėja prie jų prisitaikyti ir įgyti joms atsparumo. Tačiau jas patartina naudoti po medaus sukimo.
Norint, kad gydymas būtų efektyvus, reikia visas bičių šeimas skruzdžių rūgštimi apdoroti vienu metu, nes priešingu atveju neišvengsime varozės erkių reinvazijos. Berlyno institute atlikti stebėjimai parodė, kad vasarą, jau po 6 savaičių, bičių šeimos, apvalytos nuo erkių, turėjo tokį patį erkėtumą, kaip ir negydytosios.
„Asmeninė mano patirtis, – rašo prof. B.Poliačekas, – ir daugiametė bičių priežiūra be „sunkios chemijos” leidžia tvirtinti, jog su varozės erkėmis galima sėkmingai kovoti naudojant vien tik skruzdžių rūgštį. Be to, norint pasiekti didelio efektyvumo, reikia kuo ankščiau pašalinti traninius perus su erkėmis (balandžio-gegužės mėn.) ir sudarinėti naujas šeimeles (gegužės-birželio mėn.). Sudarant naujas šeimeles, bičių šeimos, o kartu ir varozės erkės dalijamos pusiau. Nesant šeimelėse kurį laiką perų, jos nepriaugina daug erkių”