BITININKAS

Ekologinių priemonių, taikomų bičių varozės prevencijai, efektyvumo tyrimas

Vidmantas Pileckas, Gintautas Švirmickas,
LVA Gyvulininkystės institutas 

1. Įvadas

Varozė invazinė liga, kurią sukelia Varoa destruction erkės ir pažeidžianti bites visose jų vystymosi stadijose. Pirmą kartą erkė buvo aprašyta škotų entamatologo Jacobson 1904 m., kurias jis aptiko ant laukinių indiškų bičių (Apis cerana) Javos saloje. Vėliau jas aprašė Qudeman, kurias jis pavadino Varroa jacobsoni Quedemans. Tik apie 2000 metus paaiškėjo, jog Europoje laikomas Apis mellifera užpuolė taip pat iš Azijos kilusi bet kita erkė – Varoa destruction [7].

Pas namines bites varozės erkės 1958 metais buvo nustatytos Japonijoje ir jau 1964 m. varozė pastebėta Rusijoje Pamario krašte, netoli Kinijos sienos, iš kur ir paplito po visą Europą. Pirmieji erkių židiniai Lietuvoje buvo nustatyti 1979 metais, ir nors buvo imtasi drastiškų priemonių (bičių šeimos būdavo užmigdomos ir sudeginamos) varozė plito toliau. A.V.Smirnovo (1975) buvo nustatyta, kad erkių arealas padidėdavo 6-11 km per tris mėnesius.

Jau 3-4 dienų vikšreliuose yra aptinkamos erkės, kurios paprastai randamos korio akutės dugne, nors kai kurie autoriai nurodo, kad erkės patelės į vikšrelius papuola 5-6 jų vystymosi dieną [6]. Po perų uždengimo erkės aktyviai maitinasi, pradeda didėti jų masė, tai aiškinama jų pasiruošimu kiaušinėlių dėjimui. Tiesioginis kiaušinėlių dėjimas bičių peruose trunka nuo 12 iki 16 paros imtinai, o traninių – iki 19 paros. Patelė padeda ne vienodą skaičių kiaušinėlių. Jei peruose yra kelios patelės, tai kiekviena iš jų padeda mažesnį kiaušinėlių kiekį, nei padėtų būdama viena. Erkių patelės nuo kiaušinėlio iki suaugusios išsivysto per 8-9 dienas, patinėliai – per 7 dienas. Neapvaisintos erkių patelės ir patinėliai gyvena tik dengtuose peruose. Tranų peruose erkių patinai pradeda žūti 21 trano vystymosi parą [22].

Su jauna bite išeina dvi varozės patelės: pagrindinė ir jauna patelė, o su jaunu tranu – viena pagrindinė erkės patelė ir vidutiniškai 1,5 dukterinės patelės. Vienai pagrindinių patelių, dažniausiai, tenka viena vyriška forma. Visi patinai žūva uždengtų perų akutėse. Patinėliai pateles apvaisina likus 2-3 dienom iki bitės išėjimo iš akutės. Patelės vasarą gyvena 2-3, o žiemą 5-7 mėnesius. Aplinkoje išlieka gyvos 6-7 dienas, ant bičių darbininkių, tranų bei lėliukių 11-16 dienų. Ant  augalų  žiedų  erkių  patelės  išbūna  gyvybingos  iki  5  parų  ir  sugeba  prisitvirtinti  prie bičių [12].

Erkių poveikis bitėms priklauso nuo užsikrėtimo laipsnio, tačiau visais atvejais jis yra akivaizdus[1]. Stebint nedengtus perus jokių pokyčių juose nepastebima. Dengtų perų dangteliuose randama skylučių, tačiau ne visada, o patys perai kartais būna žuvę. Bitėms apsikrėtus erkėmis, išeinančios bitės būna mažai gyvybingos, nenormaliai išsivystę, mažesnio svorio, aptriušusiais sparneliais, nors aptriušę sparneliai nėra tipiškas sergančių bičių varoze požymis. Vėliau tokios bitės neatlieka savo funkcijų – nevalo akelių, nemaitina perų, tampa kaip balastinė medžiaga, apkraudamos neatliktu darbu kitas bites. Sutrinka suaugusias bičių darbo ritmas: esant geram orui, ryte vėlai pradeda eiti į darbą, o vakare anksti sugrįžta į avilį. Silpdamos bitės pradeda parnešti vis mažiau medaus ir žiedadulkių, nemaitinama motina nustoja dėti kiaušinėlius. Bičių skaičius avilyje nebedidėja. Esant didesniam apsikrėtimui erkėmis, naujai susiformavusių bičių šeimų motinėlės dažnai žiemoja neapvaisintos. Manoma, kad pas tranus arba pas bičių motinėlę būna įvykę funkciniai ar morfologiniai lytinio trakto sutrikimui ir arba tranai neapvaisina motinėlės, arba ji pati. būna nevaisinga.

Žiemos metu erkių pažeistos bitės nesudaro kompaktiško kamuolio, pažeidžiamas temperatūros rėžimas avilyje, bitės būna neramios, juda, dalis išskrenda iš avilio ir žūva. Prie avilio pavasarį randama daug apatiškų bičių, kurios negali pakilti nuo lakos, aptinkamas didelis kiekis žuvusių bičių tiek prie lakos, tiek ir pačiame avilyje. Tarp avilio dugno atliekų, žuvusių bičių yra aptinkamos erkės. Imtis priemonių prieš erkių plitimą būtina, nes manoma, kad pirmaisiais užsikrėtimo erkėmis metais, bitės dirba normaliai, antraisiais šeimos silpnėja, trečiaisiais – žūva. Jei bičių yra užsikrėtę daugiau kaip 5%, tokias šeimas ekonomiškai laikyti neapsimoka, nors toks teiginys abejotinas [11].

Dabar didelis dėmesys skiriamas ekologiškai švariai produkcijai gauti. Bičių produktai naudojami ne tik maistui, bet ir įvairių susirgimų gydymui bei profilaktikai, todėl paruošti ekologiškai švarų medų ypatingai svarbu. Bičių produktai užteršiami bitėms renkant nektarą (iš augalų apdorotų cheminėmis medžiagomis, kurių liekamosios dozės nėra mirtinos bitėms) bei naudojant įvairius preparatus bičių gydymui.

Tikslinga bičių gydymui nuo varozės naudoti tokias chemines medžiagas, (skruzdžių ir oksalo rūgštis), kurios suskyla neturėdamos neigiamos įtakos mus supančiai aplinkai. Nurodoma, kad skruzdžių r. terapinis efektyvumas 80,1 ± 5,2 % Skruzdžių rūgštis (HCOOH ) suskyla į CO₂ ir vandenį, be to, skruzdžių rūgšties yra augalų žieduose bei mus supančioje aplinkoje. Cheminių preparatų poveikis bitėms nevienodas. Vieni jų veikia stipriau, kiti silpniau.[3, 4, 5, 18], tačiau šiuo metu jie yra veiksmingiausia priemonė kovoje su varoze [19], nors erkės gali prie jų priprasti [2, 4, 13].Jau po keturių metų gali atsirasti erkių atsparumas skruzdžių rūgščiai, be to jos tampa atsparios oksalo rūgščiai.[9].

Bičių gydymui naudotini taip pat ir augalai, kurių toksinis poveikis žmogaus organizmui būtų mažesnis nei naudojamos cheminės medžiagos. Mūsų darbo tikslas – ištirti ekologinių bei cheminių priemonių, taikomų bičių varozės prevencijai efektyvumą.

2. Darbo metodika

 Darbas atliktas Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institute bei Giedriaus Žaliausko ir Vilgirdaičių (Radviliškio r.) bitynuose. Buvo tiriamas bičių bei perų užsikrėtimo erkėmis intensyvumas, bičių užsikrėtimo erkėmis kitimo dinamika, bičių kūno svorio kitimas priklausomai nuo bičių erkėtumo laipsnio, ekologinių bei cheminių priemonių panaudojimo galimybės bei efektyvumas.

Bičių užsikrėtimo erkėmis laipsniui nustatyti bitės imtos iš trijų avilio vietų (atskirose avilio vietose esančių bičių užsikrėtimo intensyvumas yra nevienodas) bei užmigdytos eterio garais. Suskaičiuojamos visos bitės ir ant jų esančios erkės. Erkėtumo laipsnis (erkėtumas) išreiškiamas procentais ir yra lygus erkių kiekiui padalintam iš tirtų bičių skaičiaus ir padaugintam iš 100. Bitės svoris buvo nustatomas sveriant su elektroninėm analizinėm svarstyklėm KERN-ABJ 120-4M (Vokietija) 0,1 mg tikslumu. Nustatant erkėtumo laipsnio įtaką bitės svoriui, siekiant išvengti bitės svorio priklausomybės nuo korio akutės dydžio, korių gamybai buvo panaudotos naujos standartinės vaškuolės. Bičių masė buvo nustatinėjama tik tada, kai visame avilyje seni koriai buvo pakeisti naujais.

Naudojamų prieš erkes medžiagų efektyvumo kriterijum pasirinktas nuo bičių nukritusių erkių skaičius.

Siekiant nustatyti nukritusių erkių skaičių, po rėmais dėti standartiniai plastmasiniai porėmiai, prieš tai įtiesus vazelinu suteptus popieriaus lapus (dalis erkių po apdorojimo būna gyvos). Kadangi porėmių dugnas dažnai atsidalina nuo viršaus, dedant į avilį, jie buvo sutvirtinti guminėmis juostelėmis. Ant pirmo porėmio, dedant juos į avilį, pritvirtinta viela, kiti porėmiai suguldyti ant vielos ir sustumti po rėmais. Prieš apdorojimą dūmais ar cheminiais preparatais kiekvienoje tiriamoje šeimoje buvo nustatomas natūraliai nukritusių erkių kiekis per parą. Po apdorojimo vielos pagalba porėmiai buvo ištraukiami ir suskaičiuojamos nukritusios erkės.

Cheminių priemonių panaudojimas

Darbe buvo naudojama apistanas, skruzdžių ir oksalo rūgštys. Buvo sudarytos bandomosios grupės. Apistano ir oksalo rūgšties poveikio tyrimui buvo naudojamos grupės po 10 šeimų (n=10), skruzdžių rūgšties – 5 šeimos (n=5).

Apistanas -veiklioji medžiaga – tau-fliuvolinatas (10% pagal svorį) ir jungiamoji medžiaga – (90% pagal svorį). GamintojasVITA Europe Ltd.Anglija. Į bičių šeimas buvo dedama po dvi apistano juosteles tarp 2-3ir 4-5 korio. Laikoma 7 d.

Skruzdžių rūgštis (metano rūgštis) – bespalvis skystis, (lydymosi temperatūra 8,4 ^oC, virimo – 100,7 ^oC , gerai tirpsta vandenyje, etanolyje, eteryje ir daugelyje kt. organinių tirpiklių) buvo panaudota pavasariniam gydymui – gegužės mėnesį (medunešio metu naudoti skruzdžių rūgštį netikslinga, nes yra tikimybė, kad ji gali papulti į medų ). Gydymui nuo varozės buvo naudota chemiškai švari 60% skruzdžių rūgštis, kuri buvo išgarinama Nassenheider (Vokietija) garintuvu, naudojant 18 cm² garinimo plokštelę. Garintuvas su skruzdžių rūgštimi buvo dedama šalia korio su perais. Po koriais buvo patalpinti porėmiai, nustatytas nukritusių erkių bei žuvusių bičių kiekis praėjus 1 ir 5 parom po skruzdžių rūgšties paketo uždėjimo ant korių .

Oksalo rūgštis (etano dirūgštis) – bespalviai kristalai, gerai tirpstantys vandenyje, silpnai etanolyje ir eteryje, ir visiškai netirpstys benzole bei chloroforme. Nemaži jos kiekiai yra špinatuose, begonijų lapuose, o ypač rūgštynėse. Į Varrox Verdampfer (Šveicarija) garintuvo keptuvėlę buvo įpilama po vieną šaukštelį oksalo rūgšties dihidrato ir įkišta į avilį per laką, kuri buvo uždaryta drėgnomis audinio juostelėmis. Prietaiso gnybtai buvo prijungti prie automobilio akumuliatoriaus 2,5 min. bei paliktas avilyje dar dviem min. Prietaisą ištraukus avilys užsandarinus dar buvo laikomas 10 min. Pirmą kartą bitės apdorotos pavasarį išvalius avilį po apsiskraidymo ir po 12 dienų . Gydyta kai aplinkos temperatūra buvo ne žemesnė kaip 14°C

Augalų dūmų aerozolių panaudojimas.

Buvo ištirta tujų (Thuja) lapų, čiobrelių (Thymus ) bei pelynų (Artemisia absinthium ) dūmų poveikis erkėms Varoa destruction ir bitėms Apis mellifera. Čiobreliai žydėjimo tarpsnyje paprastai naudojami dedant ant rėmų viršaus po 100 g aviliui ir padengiami plėve [8]. Šiame darbe buvo panaudoti augalų dūmai. Čiobreliai ir pelynai buvo naudojami išdžiovinti. Tujų lapai buvo naudojami žali. Prieš naudojimą augalai susukti į gniūžtę (ne taip greitai sudega ir duoda tirštesnius dūmus) ir įdėti į dūminę ant rusenančių medžio anglių. Pradėjus eiti specifiniams augalų dūmams, jie įvesti į avilį, panaudojant dūminę, ir dūminta tol, kol dūmai pradėdavo veržtis atgal pro laką. Po dūminimo laka buvo laikoma uždaryta 15 min.

Erkių naikinimas traninių perų pagalba.

Tranams auginti buvo paruošti specialūs rėmai viliokliai. Į viršutinę didesnę rėmo dalį,, buvo įstatomas korys bičių darbininkių akelėms siūti, o į apatinę – traninėms akelėms siūti. Bitėms uždengus perus, korio dalis su traniniais perais buvo šalinama. Nupjovus perų dangtelius, perai su erkėmis buvo išimami ant popieriaus ir nustatomas erkių kiekis. Tušti traniniai koriai 12 valandų buvo merkiami į 3% acto rūgšties tirpalą, plaunami vandeniu, išdžiovinami ir sulydomi.

Siekiant nustatyti kokios yra galimybės bitėms pačioms apsivalyti nuo erkių, bitės buvo supurkštos cukraus vandeniniu tirpalu paruoštu santykiu 1:1 ligi tol, kol bičių kūno paviršius pasidengdavo cukraus sirupo aerozoliu.

Tyrimo duomenų biometrinis įvertinimas.

Duomenų sisteminimui ir analizei buvo naudotas biometrinis metodas. Sudarant imtį tyrimams buvo siekiama, kad ji būtų tipinė ir reprezentatyvi, atspindinti populiaciją (generalinę visumą). Imties statistikai išreikšti buvo apskaičiuoti biometriniai požymių rodikliai. Parametrų ir statistikos skirtumams įvertinti buvo nustatytos imties paklaidos.

Biometriniams rodikliams apskaičiuoti buvo naudota skaičiuoklė EXCEL bei LVA gyvulininkystės instituto skaičiavimo centre sukurta biometrinės analizės programa.

Pagal tyrimų tikslus atskiriems požymiams buvo apskaičiuotos tokios biometrinių rodiklių grupės:

·              poslinkio charakteristikai – paprastas aritmetinis vidurkis;

·              sklaidos charakteristikai – variacijos rodikliai (maksimalios bei minimalios požymių reikšmės, variacijos amplitudė, vidutinis kvadratinis nuokrypis bei variacijos koeficientas);

·              tyrimuose gautų rezultatų reprezentatyvumui įvertinti – aritmetinio vidurkio paklaida bei dviejų imčių aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas.

Dviejų imčių tam tikro rodiklio vidurkio skirtumo patikimumui nustatyti buvo apskaičiuotas tikimybinis kriterijus – t_d:

Skirtumas d laikomas statistiškai patikimu, jei tikimybė P £ 0, 05. Ji įvertinta skaičiuoklės EXCEL TTEST funkcijos pagalba.

Tyrimų duomenys lentelėse ir paveiksluose yra pateikiami, nurodant požymių aritmetinį vidurkį (M) bei jo paklaidą (m_x).

3. rezultatai  ir  aptarimas

Bitės svorio tyrimas

Didėjant bičių erkėtumo laipsniui bičių svoris be erkių iš pradžių mažėjo (padidėjus bičių erkėtumui nuo 6,2% iki 8,2 % bitės svoris vidutiniškai sumažėjo 13,3 %- p<0,001), tačiau toliau didėjant erkėtumui nekito. Esant tam pačiam užsikrėtimo erkėmis intensyvumui bičių, ant kurių buvo aptiktos erkės svoriai, buvo 26,7 % mažesnės lyginant su sveikų bičių svoriais. Didėjant užsikrėtimo laipsniui iki 8,2 % svoris nekito. Kai erkėtumas buvo nuo 9,7 iki 13 % bičių svoriai padidėjo 7,7 %.(1 lentelė).

1 lentelė. Bitės svorio priklausomybė nuo užsikrėtimo erkėmis intensyvumo (n=10)

Cheminių preparatų panaudojimo tyrimai

Ankstyvas pavasarinis bičių šeimų apdorojimas neapsaugojo nuo varozės plitimo. Gegužės mėn. 1 d. nustatytas 10,4±3,61% bičių erkėtumas. Apdorojus bites apistanu po 7 d. buvo 1,9±0,34 %  užkrėtimo laipsnis.  (1 pav.).

1 pav. Bičių užsikrėtimo Varroa  destruction erkėmis kitimo dinamika (n= 10)

Nuo gegužės mėn. 1 d. iki rugpjūčio 20 d. bičių erkėtumas nuo 1,9±0,34 % padidėjo iki 11,4 ± 2,53 % (p < 0,001 ). Intensyviausias bičių erkėtumo didėjimas buvo gegužės mėn. – 2,3 karto, vėliau jis stabilizavosi ir kas mėn. padidėdavo 1,3-1,4 karto

Geužės mėn. atlikome pavasarinį bičių šeimų apdorojimą skruzdžių bei oksalo rūgštimi

Nežiūrint to, kad skruzdžių rūgštis rekomenduojama kaip ekologinė priemonė kovoje su bičių varoze nustatėme, kad skruzdžių rūgštis mažai veikia erkes ir pasižymi stipresniu toksiniu poveikiu bitėms nei oksalo rūgštis (2 pav.).

Natūraliai per parą ant porėmių vidutiniškai nukrito 17,6±0,87 erkės. Panaudojus skruzdžių rūgštį esant vidutiniam 7,8 ± 0,53 % bičių erkėtumui, po paros rastos nukritę vidutiniškai 23,8±2,22 erkės ir 12±1,05 bitės. Po penkių parų rasta 130,8±4,92 erkės ir 35,4±2,42 bitės. Žuvusių erkių skaičius buvo 3,7 karto didesnis už žuvusių bičių skaičių. Tokį žalingą  skruzdžių rūgšties poveikį bitėms galima paaiškinti tuo, kad kai kurios bičių šeimos nesugeba atlikti.

      2 pav. Skruzdžių ir oksalo rūgščių poveikių palyginamasis įvertinimas

efektyvią avilio ventiliaciją [14,15], todėl skruzdžių rūgšties poveikyje žuvusių bičių ir erkių santykis yra didelis. Vidutinio ir žemiau vidutinio stiprumo bičių šeimos tai pat nesugeba intensyviai vykdyti lizdo ventiliacijos, skruzdžių rūgšties panaudojimas tampa pavojingas perams, kadangi perai, esantys rūgšties garavimo zonoje, be ventiliacijos žūva[21]. Mūsų tyrimai rodo, kad po skruzdžių rūgšties panaudojimo gegužės mėn. kai kurios erkės judėjo, išliko gyvybingos, tai sutampa su kitų autorių mintimis [17]. Po pavasarinio 5 bičių šeimų apdorojimo skruzdžių rūgštimi, trijose šeimose žuvo bičių motinos, likusiose dvejose motinos pradėjo dėti traninius perus, kurie sudarė apie 85% nuo suminio šeimoje esančių perų kiekio. Ši tendencija išsilaikė iki tol, kol šeimoje esančios motinos buvo pakeistos naujomis, tačiau šios šeimos ištisai spietė kol sunyko, matomai dėl skruzdžių rūgšties. liekamojo poveikio.

Žymiai geresni rezultatai gauti panaudojus oksalo rūgštį. Apdorojus 10 šeimų pavasarį, neigiamo poveikio bitėms nenustatyta. Po pirmo apdorojimo nukrito vidutiniškai 255,1 ± 21,61 erkės ir 0,4 ± 0,22 bitės. Po antrojo (praėjus 12 d. po pirmojo apdorojimo) nukrito 154 ± 20,3 erkės ir 1,0 ± 0,47 bitės. Viso per du apdorojimus vidutiniškai nukrito 409,1±16,81 erkės arba vidutiniškai 3,3 karto daugiau, lyginat su bitėmis, apdorotomis panaudojant skruzdžių rūgštį, esant panašiam erkėtumo laipsniui.

Augalų dūmų panaudojimo tyrimas

Kovai su erkėmis medunešio metu panaudoti trys augalai – pelynai, tujos ir čiobreliai, kurie į avilius įvesti dūmų pavidale, pro laką (3 pav.).

.

3 pav. Pelynų dūmų efektyvumas naikinant varozės erkes ( n= 10 )

Esant vidutiniam 11,3 ± 1,24 % erkėtumui, natūraliai per parą nukrito vidutiniškai 26,1 ± 1,88 erkės (kontrolė), kas sudarė 2,3 erkės vienam užsikrėtimo procentui. Po pirmojo apdorojimo pelynų dūmais, praėjus parai, porėmiuose rasta vidutiniškai 120 ± 9,06 erkės (p<0,001), arba 10,6 erkės vienam užsikrėtimo procentui ir 3,7 ±0,73 bitės. Po 12 parų apdorojus antrą kartą, rasta 44,6 ± 5,92 erkės (p<0,001) ir 2,4 ± 0,76 bitės. Po antrojo apdorojimo bitės pasidarė neramios ir agresyvios. Panaudojus tujas (kaip ir pelynus), augalų kvapas persidavė į medų ir nedengtas medus įgijo pastarųjų augalų skonį, tačiau tujų dūmų panaudojimas davė didesnį efektą lyginant su pelynais ( 4 pav.).

Bičių užsikrėtimas erkėmis vidutiniškai siekė 9,7 ± 0,6 % . Natūraliai per parą nukrisdavo 28,6±2,39 (kontrolė) erkės arba vidutiniškai 3 erkės vienam užsikrėtimo procentui. Po pirmo apdorojimo tujų dūmais nukrito vidutiniškai 271,5±7,88 erkės (p< 0,001), po antrojo – 254,8±12,04 erkės, t.y. 210,2 erkėm daugiau (p<0,001) lyginat su bičių šeimomis, apdorotomis antrą kartą pelynų dūmais. Nors bičių erkėtumo laipsnis panašus (skirtumas statistikai nepatikimas ), per du kartus panaudojus pelynų dūmus, nukrito vidutiniškai 164,6 ± 7,49 erkės,o panaudojus tujų dūmus – 526,3 ± 9,98 erkės (p<0,001). Atitinkamai 68,9 % (p<0,05 ) buvo didesnis žuvusių bičių skaičius panaudojus tujas, lyginant su bičių šeimomis, apdūmintomis pelynais.

4 pav. Tujų dūmų efektyvumas naikinant varozės erkes (n= 10)

Panaudojus čiobrelių dūmus, po pirmo apdorojimo, esant 8,5 ± 0,31 procentų užkrėtimui, nukrito vidutiniškai 180,5 ± 6,83 erkės ir 0,67 ± 0,33 bitės, po antrojo – 143,7 ± 5,36 ir 1,1± 0,43 bitės (5 pav.).

5 pav. Čiobrelių dūmų poveikis bičių erkėtumui (n =10)

Panaudojus pelynus vienam užsikrėtimo bičių erkėmis procentui nukrito 14,6 erkės, čiobrelius – 38,1 erkės, tujas – 54,3 erkių , ir atitinkamai 0,5, 0,2, 1,1 bitės (6 pav.).

6 pav. Nukritusių erkių ir bičių skaičius vienam užsikrėtimo % priklausomai nuo panaudotų augalų dūmų (n=10).

Nežiūrint to, kad didžiausias efektas buvo gautas panaudojus tujas, jų panaudojimą medunešio metu stabdo tai, kad nuo tujų medus įgauna specifinį šio augalo prieskonį. Siekiant pristabdyti erkių plitimą medunešio metu tikslinga naudoti čiobrelius.

Mechaninių priemonių panaudojimas

Buvo išbandyti du mechaniniai erkių naikinimo būdai: bičių apipurškimas cukraus sirupu ir traninių korių vilioklių panaudojimas.

Siekiant, kad bitės mechaniškai apsivalytų nuo erkių, jos buvo apipurkštos cukraus vandeniniu tirpalu paruoštu santykiu 1:1. Esant 12,9 ± 0,73 % bičių erkėtumui, per parą natūraliai nukrito vidutiniškai 25,6± 2,05 erkės (į šį skaičių įeina ir gyvos ir žuvę erkės). Po pirmo apdorojimo vidutiniškai nukrito 69,5± 3,81 erkės. Po paros bites supurškus cukraus sirupu antrą kartą nukrito 63,9± 5,75 erkės. Erkių kritimas po apdorojimo padidėjo daugiau kaip du kartus, tačiau nepakankamas, kad bitės efektyviai apsivalytų nuo erkių. Be to padidėjo bičių plėšikavimo atvejų.

Pavasarį prieš panaudojant korius vilioklius buvo nustatytas 10,6% bičių erkėtumas. Panaudojus korį vilioklį, kurio kiekvienoje pusėje buvo po 1276 traninių korių akutes, viso rasta 1078 dengti perai, kuriuose buvo rasta 764 erkės. Ištirtos 63 trijų dienų lervutės ir 216 keturių dienų lervutės, kuriose aptiktos 59 erkės. Tokiu būdu viso buvo sugautos ir sunaikintos 823 erkės. Šalia rėmo vilioklio esančiuose bičių darbininkių 297 dengtuose peruose rasta 37 erkės. Vienai dengtai tranų lervutei vidutiniškai teko apie 0,71 erkės, o dengtai bitės darbininkės lervutei – 0,12 erkės. Šalinant traninius perus galima ženkliai sumažinti erkių kiekį vasaros sezono metu ypatingai tuo atveju, kada bitės nuo erkių nėra gydytos nei rudenį nei pavasarį .

4. Išvados ir rekomendacijos

1. Atlikus vienkartinį pavasarinį bičių apdorojimą nuo varozės apistanu, bičių užsikrėtimas erkėmis rudenį pasiekia ir viršija pavasarinį lygį .

2. Didėjant bičių užsikrėtimo erkėmis intensyvumui bičių svoris mažėja, kuris vėliau stabilizuojasi.

3. Bičių supurškimas cukraus sirupu paskatino mechaniškai apsivalyti bites nuo erkių du kartus intensyviau lyginant su natūraliu erkių pasišalinimu nuo bičių. .

4. Iš tyrime panaudotų augalų dūmų aerozolių stipriausiu poveikiu erkėms pasižymėjo tujų dūmai, tačiau jie pablogino medaus skonines savybes

5. Iš tirtų rūgščių stipriausiu akaracidiniu poveikiu pasižymėjo oksalo rūgštis, kurią tikslingiausia naudoti pavasarį.

6. Koriai viliokliai ženkliai sumažino erkių skaičių šeimoje, tačiau tai demoralizavo šeimas .

7. Su erkėmis tikslinga kovoti pagal sekančią schemą: pavasarinis vienkartinis apdorojimas naudojant oksalo rūgštimi, vasarą kovai prieš erkes naudoti čiobrelių dūmus bei korius vilioklius, po medunešio du kartus apdoroti oksalo rūgštimi arba apistanu ar analogišku preparatu.

 5. Darbo rezultatų diegimas

Tyrimo rezultatai įdiegti Giedriaus Žaliausko bityne (Radviliškio r.). Tyrimo duomenys paskelbti LVA Gyvulininkystės instituto internetinėje svetainėje www.lgi.lt

 6. Bibliografija

1. Balžekas J. Krikščiūnas J. Bitininkystė. V. Mokslas 1980 

2. Elzen P.J., Baxter J.R., Spivak M., Wilson W.T. Control of Varroa jacobsoni Oud. Resistant to fluvalinate and amitraz using coumaphos // J. Econ Entomol., 1999. – № 73. – P. 760-771

3. Elzen P.J., Baxter J.R., Westervelt D., Causey D., Randall C., Cutts L., Wilson W.T. Acaricide rotation plan for control of Varroa // Am. Bee Journal, 2001. – Vol. 141. – № 6. – P. 412.

4. Floris I., Cabras P., Garau V.L., Minelli E.V., Satta A., Troullier J. Persistence and effectiveness of pyretroids in plastic strips against Varroa jacobsoni (Acari: Varroidae) and mite resistance in a Mediterranean area // J. Econ. Entomol., 2001. – № 94. – P. 806-810.

5. Haarmann T., Spivak M., Weaver D., Weaver B., Glenn T. Effects of fluvalinate and coumaphos on queen honey bees (Hymenoptera: Apidae) in two commercial queen rearing operations // J. Econ. Entomol., 2002. – №95. – P. 28-35.

6. http://beekeeping.newhost.ru/Arhiv/a2003/n803_30htm/

7. http://lt.wikipedia.org /wiki /Varoa _destruction.

8. http:beekeeping.newhost.ru /Arhiv/a2000/n500_32,htm.

9. http:beekeeping.newhost.ru /Arhiv/a2001/n301_46.htm

10. http:beekeeping.newhost.ru /Arhiv/a2002/n102_28.htm

11. http:beekeeping.newhost.ru /Arhiv/a2003/n603_8 htm.

12. Karosas P.Bitininkavimo mokykla .Kaunas. Ūkininko patarėjas .2005 .P.73-80 .

13. Lindberg C.M., Melathopoulos A.P., Winston M.L. Laboratory evaluation of miticides to control Varroa jacobsoni (Acari: Varroidae), a honey bee (Hymenoptera: Apidae) parasite // J. Econ. Entomol., 2000. – № 93. – P. 189-198.

14. Mutinelli F., Cremasco S., Irsara A. Formic acid in the control of varroatosis; apractical approach // Zentralbl. Veterinarmed., 1994. – № 41. – P. 433-440.

15. Mutinelli F.,Cremasco S.,Irsara A. Formic acid in the control of  varroatosis :a practical approach  //.Zentralbl Veterinarmed.,1994-N41,-P433 -440 .

16. Wbester T.C., Thaker E.M., Vorisek F.E. Live Varroa jacobsoni (Mesostigmata: Varroidae) fallen from honey bee (Hymenoptera: Apidae) colonies // J. Econ. Entomol., 2000. – № 93. – P. 1596-1601.

17. Webster T.C. ,Thaker E.M. Vorisek F.E. Live Varroa Jacobsoni  Mesostigmata : Varroidae fallen from honey bee (Hymenoptera :Apidae ) colonies// J. Econ.Entomol.2000.-N93 .P.1596 -1601.

18. Weick J., Thum R.S. Effects of acute sublethal exposure to coumaphos or diazinon on acqusition and discrimination of odor stimuli in the honey bee (Hymenoptera: Apidae) // J. Econ. Entomol., 2002. – № 95. – P. 227-236.

19. Williams D.L. A veterinary approach to the European honey bee (Apis mellifera) //Vet. J., 2000. – № 160. – P. 61-73.

20. Бутлеров К.М .,Котова Г.Справочник по пчеловодству.М.,Колос.1984 .с.

21. Мельник В.Н., Муравская А.И. Варроатоз пчел: новые средства борьбы и усовершенствованные способы. Краснодар: «Агропромполиграфист», 1991. –38 с.

22.Муравская А.И.Биология клеща вароа. .M., Пчеловодства.1979.N.12.