Bičių kalba
Bitės keičiasi informacija naudodamos garsus, kvapus, specialius judesius. Bičių motinėlė prieš išsirisdama skleidžia tam tikrą garsą. Jei bitės ruošiasi spiest, pagal tą garsą pasirenka tinkamiausią laiką. Spiečiančios bitės skleidžia specifinį kvapą, pagal kurį surenka bites į spiečių. Tas kvapas turėtų būt visų bičių panašus, nes jei tuo pat metu bityne eina keli spiečiai, jie dažnai susimeta į vieną jau ore, kai kurie bitininkai specialiai tos pat dienos spiečius leidžia po kelis į vieną avilį. Radę gyvenamą vietą, spiečiaus bitės upi prie įėjimo ir skleidžia kvapą, kad kitos rastų laką. Dar sudėtingiau informaciją perduoda lankuolės, radę žiedadulkių ar nektaro ir mobilizuodamos rinkėjas darbui: šokiu, specialiu garsu, atnešto maisto kvapu. Pamaitinus bites sirupu, lankuolės ant korių laksto tiesiomis linijomis, judindamos pilvelius į abi puses. Visai kitaip jos elgiasi grįžusios iš lauko. Kai lankuolę su nešuliu ant prielakio pasitinka priėmėjos, ji signalizuoja: prabėga du kartus saulės kryptimi nuotolį, lygų savo kūno ilgiui, jei maisto šaltinis rastas saulės pusėje, ir, apsisukusi 180 laipsnių, grįžta atgal. Apsisukimus paeiliui kartoja į kairę ir į dešinę. Bitės orientuojasi pagal saulę, o apniukusią dieną – pagal poliarizuotus saulės spindulius. Elektoniniu mikroskopu tiriant bitės sandarą, biologai rado pilvelio gale visiškai mažytį magnetito kristalą, kuris reaguoja į magnetinį lauką. Gali būti, kad jis padeda bitėms orientuotis skrendant. Avilio vertikaliuose koriuse lankuolė orientuojasi pagal korio (rėmo) viršų. Jei maisto šaltinis yra saulės kryptimi, lankuolė ant korio pirmiausiai bėga vertikaliai aukštyn. Jei šaltinis rastas vidudienį rytuose, tai pradeda bėgti kairėn, imituodama augalus dešinėje. Kai šaltinis šiaurėje, pirmiausia bėga į apačią.
K.Frišo ilgamečių tyrimų duomenimis, surasto maisto šaltinio vietą bitės nusako tiksliai, net nurodydamos kampą. Apie surasto maisto šaltinio nuotolį lankuolė signalizuoja šokio ritmu. Kai augalai yra arčiau negu 50 m nuo avilio, lankuolė bėgioja ratukais ir krypties bei atstumo nenurodo. Kai atstumas 100 m – per 15 sekundžių lankuolė bėga 15 kartų, kai 500 m – 6, kai 5000 m – tik 2 kartus. Kuo surasto maisto šaltinis arčiau, tuo lankuolės šokiai dažnesni, šokio aštuoniukės tiesioji (vidinė) linija trumpesnė.
Apie maisto gausumą pranešama šokio trukme. Jei surastas šaltinis menkas, šokiai trunka iki keliasdešimt sekundžių, jei gausus – net iki 3 minučių.
Surasto maisto kokybė (nektaro cukringumas) nusakoma specialiais garsais, kuriuos lankuolė išskiria šokdama, kai bėga tiesiosiomis linijomis. Šie garsai labai trumpučiai, žmogaus ausis jų negirdi.
Apie atneštą maistą signalizuoja ir jo kvapas, nes lankuolės savo nektaro nešulėlius išdalija mažėjančiu kiekiu kelioms bitėms priėmėjoms. Dalijant būdingas maisto kvapas išplinta visame avilyje.
Kai kurios bičių gyvenimo savybės
 |
|
1 pav. Bičių šokiai: — šokis ratu |
 |
|
2 pav. Bičių šokiai: — virpinamasis šokis pusračiais |
 |
|
3 pav. Virpinamieji šokiai pusračiais parodo kryptį, kur yra medingieji augalai. Kairėje — šokio schema rodo, kad medingieji augalai yra nuo avilio į šiaurę 30° kryptimi. Dešinėje — šokio schema rodo, kad medingieji augalai yra nuo avilio j pietus 45° kryptimi |
 |
|
Bičių šokis, nurodantis skrydžio jog link gėlės kryptis yra α kampas saulės atžvilgiu |
Kaip bitė praneša apie surastą žieduose nektarą? Kiekviena šeima sužino apie nektaro šaltinius iš savo žvalgų. Bitė žvalgas, radusi žieduose nektaro arba ant lapų lipčiaus, parskrenda namo, greitai nubėga ant korių, kur yra daugiau bičių, ir sustojusi ramiai laukia. Čia prieina prie jos 2—3 jaunos bitės, kurioms ji atiduoda parneštą nektarą. Jei buvo parsinešusi žiedadulkių, įmeta jas į akelę.
Atidavusi nektarą arba įmetusi į akelę žiedadulkes ir kiek ramiai pastovėjusi, greitai straksėdama bėga, kur yra daugiau bičių. Čia ji, stumdydama kitas bites ir straksėdama, apibėga 3—5 cm skersmens ratu (aplink vieną akelę) ir keletui sekundžių sustoja. Paskui vėl, straksėdama ir stumdydama bites, bėga į kitą pusę, padaro 1 ar 2 ratus ir vėl sustoja (šoka suktinį — 1-2 pav.). Kitos bitės pribėga prie jos ir savo ūseliais paliečia jos pilvelį, lyg uostydamos šokančiąja bitę. Po kelių sekundžių bitė žvalgas vėl straksėdama daro ratus, bėgdama čia į vieną, čia į kitą pusę. Dabar paskui ją jau seka kelios bitės. Juo toliau, juo daugiau bičių paskui ją pradeda sekti. Straksėjimas trunka 0,5—1 min. Kai atsiranda bičių, kurios bėga paskui šokančiąja, ji staiga išnyksta ir jau kitoje vietoje tarp bičių pradeda straksėti. Kai ir čia suranda pasekėjų, bėga prie lakos ir išskrenda į lauką. Kartais bitė žvalgas atbėga, kur yra daug bičių, ir bėgioja ne ratais, bet pusračiais. Vieną pusratį ji daro į vieną pusę, pavyzdžiui, į dešinę, o antrą pusratį — į kairę pusę. Perbėgimą nuo dešiniojo pusračio į kairįjį bitė daro tiesia linija. Bėgdama pusračiais arba tiesiomis linijomis, bitė virpina pilvelį dešinėn ir kairėn pusėn, paliesdama pilveliu aplink stovinčias bites. Paliestos arba pastumtos bitės atsigręžia, savo ūseliais paliečia šokančios bitės pilvelį ir seka paskui ją. Po to bitė žvalgas išskrenda į lauką. Visos bitės, kurios paskui ją jau pradėjo sekti, nusivalo ūselius, pajudina sparnus ir taip pat išskrenda. Išskridusios greitai suranda tuos augalus, kurių nektarą parnešė bitė žvalgas. Spėjama, kad bitės, liesdamos savo ūseliais bitės žvalgo kūną, suuodė kvapą tų augalų, iš kurių bitė parnešė nektarą arba žiedadulkes. Todėl išskridusios bitės ir ieško augalų su tokiu pat kvapu ir greitai juos suranda. Prisigėrusios tų augalų nektaro arba prisirinkusios žiedadulkių, parskrenda namo, atiduoda viską jaunoms bitėms ir taip pat pradeda straksėdamos bėgioti (šokti). Tokiu būdu kiekviena iš jų vėl keliolikai bičių praneša, kad yra surasta daug nektaro arba žiedadulkių. Toliau vis daugiau ir daugiau bičių sužino apie surastą nektaro šaltinį, kol pagaliau visos laisvos bitės išeina nektaro arba žiedadulkių nešti.
Kaip bitės praneša apie medingųjų augalų tolumą? Jei medingieji augalai, iš kurių bitės parnešė nektarą arba žiedadulkes, yra netoli avilio, ne toliau kaip 50 m, bitė šoka (bėgioja) ratu ir savo pilvelį labai smarkiai virpina. Kuo arčiau medingieji augalai, tuo bitė daro mažesnį ratą ir lėčiau virpina savo pilvelį. Jei medingieji augalai yra toliau kaip 100 m, bitė šoka, darydama 2 pusračius. Kuo medingieji augalai toliau, tuo didesnius pusračius daro bitė, lėčiau eina ir smarkiau virpina savo pilvelį. Tuo būdu iš bitės žvalgo bėgiojimo bitės supranta, ar toli yra medingieji augalai.
Kaip bitės praneša, kurioje pusėje auga medingieji augalai? Kryptį bitės praneša šitokiu būdu. Kai medingieji augalai yra nuo avilio tiesiai į šiaurę, bitė bėga pusračiais galva aukštyn, o tarp pusračių — tiesiomis linijomis— bėga galva žemyn (3 pav.). Stebint bites stebėjimo avilyje (paguldžius jį ant šono), bitės bėgimo kryptis pusračiu reiškia kryptį, kurią skrisdamos bitės turi ieškoti medingųjų augalų, o bėgimo kryptis tiesiąja linija rodo kryptį, kuria bitės grįžo iš medingųjų augalų lauko. Jeigu medingieji augalai yra nuo avilio tiesiai i pietus, bitė bėgioja priešinga kryptimi, t. y. pusračiais bėga galva žemyn, o tarp pusračių — galva aukštyn. Kai šie augalai pietryčių pusėje, bitė tiesiomis linijomis bėga ne stačiai aukštyn, bet aukštyn ir dešinėn pusėn (3 pav.). Žmogus, stebėdamas bičių bėgiojimą, gali suprasti, kokiu atstumu ir kurioje pusėje yra bičių rasti medingieji augalai.
Bičių šokiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- bičių atliekamos šokio figūros, nupasakojančios, kur galima rasti nektaro (arba tinkamą gyvenimui vietą, jei ruošiamasi spiesti).
1973 m elgsenos tyrinėtojas Karl Ritter von Frisch gavo Nobelio premiją už bičių koordinačių sistemos iššifravimą.
Bitės naudoja polinę koordinačių sistemą, kurios centras yra avilys, o nulinis kampas (α) – kryptis tiesiai į saulę. Atstumas nurodomas šokio sekundėmis, viena sekundė apytikriai lygi vienam skrydžio kilometrui.
Korys, ant kurio šoka bitė, avilyje kabo vertikaliai. Kryptimi “į saulę” laikoma kryptis aukštyn, “nuo saulės” – kryptis žemyn. Bitė siauru zigzagu bėga kampą bei atstumą nurodančia kryptimi, paskui pusračiu grįžta atgal bėga iš naujo. Nubėgusi antrąkart, ji grįžta kitu to paties apskritimo pusračiu. Zigzago amplitudė nurodo rasto nektaro kiekį (ar daug žiedų).
Jei rodomas objektas yra labai arti, bitė šoka tiesiog ratais. Šiuo atveju jis randamas pagal bitės atneštą kvapą.
Kadangi saulės padėtis danguje keičiasi, ilgiau avilyje pabuvusi bitė koreguoja šokio kampą, ir toliau rodydama teisingą kryptį dabartinės saulės padėties atžvilgiu.
Nurodant atstumą papildomai atsižvelgiama į kelio sunkumą. Jei reikia skristi prieš vėją ar į kalną, toks pats atstumas nurodomas kaip ilgesnis.
Mokslininkai buvo pagaminę natūralaus dydžio bitę – robotą, kuris savo šokiais nuvesdavo avilio bites numatyta kryptimi.
|
|
Bičių šokis, nurodantis skrydžio jog link gėlės kryptis yra α kampas saulės atžvilgiu |
Bičių šokiai
Orų
prognozės
Nauji komentarai