BITININKAS

Standartinis avilys Dadano-Blato rėmais

Dadano – Blato rėmai ir lizdo skiriamoji (diafragma)

Būtini tarpai tarp rėmų

Lakos kamštis ir grotelės

Šiandieninė bičių buveinė – avilys.  Lietuvoje išplitę aviliai Dadano – Blato rėmais, kurių matmenys: lizdo – 43,5 x 30,0 cm, magazino – 43,5×14,5 cm. Rėmų sijelių plotis – 2,5 cm. Kai kas naudoja pažemintus: daugiaaukščių avilių rėmus – 43,5 x 23,0 cm arba tik magazininius rėmelius.  Galimi ir kitoki matmenys, svarbu, kad bityne jie būtų vienos konstrukcijos.  Nestandartiniai apsunkina inventoriaus, dirbtinių korių ir kitokių avilių naudojimą. Žemarėmių, Dadano-Blato matmenimis, avilių tinkamumą mūsų sąlygomis rodo ir šiandieniniai apskaičiavimai (Špokas I., 1990).  Išilgai korių šiluma plinta žymiai geriau,  negu skersai jų.  Žiemą avilio lizdo gilumos laidumas priklauso nuo oro srovių lizde.  Kad lizdas būtų optimalus, jis neturi būti kvadratinės formos.  Lizdas, sudarytas iš Dadano-Blato rėmų, vidutinio stiprumo bičių šeimai yra optimalus.  Minėto rėmo plotis racionaliai parinktas maistui, pasiskirstyti. Žiemą, per šalčius, bitės atsiduria rėmų viduryje, šilčiausioje vietoje.

Pirkti ar pačiam daryti avilį?

Jeigu nesate stalius, neturite darbo su įrankiais ir mediena įgūdžių bei tinkamų darbo sąlygų, nesiimkite precizinio darbo.  Geriau isigyti pagamintą avilį.  Nebūtinai naują, galima suremontuoti seną ir kelerius metus sėkmingai bitininkauti.

Jei senas avilys stovėjo uždengtas, tikriausiai jo vidinė dalis sveika, mat mediena, impregnuota bičių pikiu, nedrėksta ir silpniau pūva. Jei išorinė avilio dalis apysveikė, viena kita lentutė supuvusi, jos pakeičiamos sveikomis. Trobagrybiai dažniausiai sugadina avilių dugnus. Jiems restauruoti tinka grindlenčių atliekos. Suremontuotas avilys perdažomas, išdezinfekuojamas.

Jeigu avilys stovjęs ilgiau ar jame gyveno sveikos bitės, infekcijos šaltinių neturėtų būti.  Pavyzdžiui, varoatozės erkės (kai bičių nėra) avilyje išsilaiko iki 35 parų.  Tuo tarpu askosferozės sporos ar nozematozės sukėlėjai teršaluose gyvybingi išsilaiko iki dvejų metų.  Nešvariuose aviliuose apgyvendinti sveikas bites nehigieniška.

Remontuojant sena avilį ar darant nauja, svarbu išlaikyti reikiamą atstumą tarp avillo vidaus ir rėmų. Bičių biologinis atstumas yra 8-12 mm.  12 mm atstumas didžiausias.  Kuomett bitės uždengia perus ar medų korių narveliuose, tarpai tarp jų susiaurėja iki 6 mm.  Tai mažiausias atstumas.  Tarpelius, pro kuriuos bitės nepralenda, tai yra siauresnius kaip 6 mm, užpikiuoja, gi platesnius kaip 12 mm linkusios surišti koriais.  Abiem atvejais rėmai su avilio vidinėmis sienomis surišami, apsunkinamas darbas.

Pagrindinė avilio dalis – rėmas.  Jie gaminami iš nešakotos pušinės ar eglinės medienos.  Serijinės gamybos rėmų šoninės sijelės viršuje paplatėja . Patiems gaminti patartina pagal norimo rėmo (standartinių matmenų) šabloną.

Avilio išoriniai matmenys bitėms neturi reikšmės.  Stacionarūs aviliai gaii būti storesnių lentų, sunkesni.  Laikant bitidėje, kad būtų lengvesni, daromi iš plonesnių lentučių.  Aviliai iš išorės nudažomi bičių geriausiai skiriamomis spalvomis: baltai, geltonai, mėlynai arba šių ir kitų spalvų deriniais nupiešiant kampuotas figoras, kurias bitės geriau skiria.  Dažyti aviliai daug ilgiau laikosi, nedažyti – trumpaamžiai (apie 12 metų), skurdina aplinką.

Aviliams tinka eglės ar pušies nesmalingos vertingos lentos.  Vidinės dalys gaminamos iš minkštesnės medienos: liepos, tuopos, juodalksnio lentų.  lšorinė lentos pusė (pagal išpjovimą) kalama į viršų, kad nesiriestų kraštai. Į tarpsienius dedamos nelaidžios šilumai medžiagos: spaliai, pakulos, samanos, šiaudų (avižinių) kapojai.  Blogesnės yra džiovintos durpės, medžio pjuvenos ar drožlės. Į apšiltinamąją medžiagą truputį imaišius negesintų kalkių, neapsigyvena skruzdėlės.

Svarbi avilio dalis yra laka.  Apatinė daroma 300 – 450 mm ilgio ir 20 mm aukščio.  Jos dydis pagal metų laiką ir šeimos stiprumą reguliuojamas ištraukiamais papildomais kamščiais su mažesnėmis lakutėmis.  Bites vežant ar žiemai lakos pridaromos lakos grotelėmis.
Pagal reikalavimus laka turėtų būti kiek aukštėIiau už dugno paviršių.  Autorius naudoja avilius, kuriuose lakos nuo dugno pakeltos vienu trečdaliu rėmų aukščio. Žiemai pridengiamos specialiomis lentutėmis.  Jos patogesnės, nes geriau vėdinasi lizdas, o pavasarį iki patikrinimo nebūtina pravalyti lakas: jos niekuomet neužsikemša.

Nuo drėgmės ir skruzdžių aviliai laikomi pakelti.  Pastovai, gali būti įvairūs.  Paprasčiausias – į žemę įkalti keturi tvirtos medienos kuoliukai.  Daug gražiau atrodo ir patogiau naudoti kilnojamus pastovus.  Pavyzdžiui, keturi tvirtesnės medienos, 20-25 cm aukščio bruseliai, sujungti lentelėmis.  Pastovo aukštį pasirenka pats bitininkas pagal ūgi, kad bites apžiūrint nereikėtų kūprintis ar stiebtis.

Grotelės žiemai